TURINYS
ĮVADAS…………………………………………………………………………….…..4
1. BENDRA GIMSTAMUMO APŽVALGA…………………………………..5
2. ATSKIRŲ GIMSTAMUMO RODIKLIŲ ANALIZĖ…………………..7
2.1 Gimstamumo rodiklis pagal motinos amžių…………………………7
2.2 Nesantuokiniai vaikai…………………………………………………………8
2.3 Gimusieji pagal eiliškumą…………………………………………..10
2.4 Daugiavaisiai gimdymai ir negyvagimiai… ……………………………11
3. GIMSTAMUMO ANALIZĖ LIETUVOJE TERITORINIU ASPEKTU……………….12
IŠVADOS………………………………………………………………………………14
LITERATŪRA………………………………………………………………………….15
ĮVADAS
Gimstamumas – statistinis rodiklis apibūdinantis gimimų dažnumą. Šis dydis labai priklauso nuo ekonominių, socialinių, istorinių, kultūrinių, psichologinių ir kitų veiksnių (šeimos materialinė būklė, kultūrinis lygis, gyvenamasis plotas, galymybė suteikti išsiląvinimą). Didelis gimstamumas būdingas besivystančioms agrarinėms šalims, mažas – daugumai industrinių bei išsivysčiusių šalių. Tačiau vaikai – kiekvienos tautos egzistavimo pagrindas, leidžiamtis tautai išlikti ir išsaugoti savo indentitetą. Po 1990 metų pasikeitus Lietuvos politinei, ekonominei ir socialinei situacijai pastebimas dramatiškas gimstamumo mažėjimas besitęsiantis iki šiol. Gimstamumas Lietuvoje sumažėjo beveik per pusę, pirmųjų vaikų gimdymas atidedamas vis vėlesniam amžiui, gausėja nesantuokinių vaikų. Ir nors iš pirmo žvilgsnio gimstamumo mažėjimas gali pasirodyti kaip valstybės vystymosi ženklas, tačiau toks gimstamumo lygis koks yra Lietuvoje šiandien nebeužtikrina demografinės pusiausvyros ir karta nebepakeičia kartos. Pagal Statistikos departamento prognozes per artimiausius 25 metus Lietuvoje gyventojų skaičius sumažės dešimtadaliu ir 2030 metais mūsų šalyje gyvens tik 3,117 mln. žmonių. Todėl tik labai greitos ir konkrečios valstybės priemonės, gerinančios žmonių gyvenimo sąlygas, ypač remiančios jaunas ir daugiavaikes šeimas, stabilizuotų tebetrunkančią demografinę krizę, panaikintų neigiamą natūralųjį gyventojų prieaugį ir išsaugotų stabilią ir gyvybingą populiaciją, kurios atstatymui vėliau gali prireikti ir kelių dešimtmečių.
Šio darbo tikslas yra aptarti su gimstamumu susijusius pokyčius Lietuvoje 1990- 2002 metais. Remiamasi įvairiais literatūros šaltiniais, daugiausiai Statistikos departamento leidiniais bei straipsniais internete.
1. Bendra gimstamumo apžvalga
XXa. paskutiniojo dešimtmečio pradžioje prasidėjęs spartus gimstamumo mažėjimas ir toliau tęsiasi ir dėl jo sumažėjimo vien per praeitus metus Lietuvoje sumažėjo tiek gyventojų, kiek jų gyvena Varėnoje, t.y. ~10000. Gimstamumo mažėjimas tampa viena iš opiausių problemų. Tai dažniausiai siejama su ekonominiu nuosmukiu, šeimų gyvenimo lygio pablogėjimu. Bet ekonominis nuosmukis ar pakilimas gimstamumo pokyčius lemia netiesiogiai, yra ir kitokių pavyzdžių. Žinome, kad po karų, esant net visiškai sugriautai ekonomikai, dažniausiai būna gimstamumo augimas. Tačiau po karų žmonių nuotaikos būna optimistinės, o tas ir skatina gimstamumo didėjimą. Todėl gimstamumo mažėjimą reiktų greičiau sieti ne su ekonominiu nuosmukiu, o su jo sukeltomis pesimistinėmis visuomenės nuotaikomis. Antra priežastis – gimstamumo mažėjimas dėl visuomenės ir ypač medicinos išsivystymo. Tai – natūralus dalykas. Šiais laikais absoliuti dauguma pagimdytų kūdikių išgyvena, ilgėja žmonių gyvenimo trukmė, todėl jeigu išsilaikytų toks pat gimstamumas, kaip prieš keletą šimtų metų, būtų didžiulė gyventojų perprodukcija, Žemė paprasčiausiai negalėtų tiek išmaitinti. Todėl gimstamumas visų pirma ir mažėja labiausiai išsivysčiusiose šalyse. Šioms šalims, beje, būdinga ir dar viena priežastis – padidėjusi tėvų atsakomybė už vaikų ateitį. Juk šiuolaikinėje visuomenėje nepakanka užauginti pamaitintus ir aprengtus vaikus, reikia juos išleisti į mokslą, o ne tik išmokyti rašto (Purvaneckienė, 2003).
1 pav. Bendrojo gimstamumo rodiklio dinamika Lietuvoje 1990 – 2002
(Lietuvos gyventojai 1990 – 2000, 2001)
Ir nors šiuo metu Lietuvos ekonomika vis dar išgyvena depresiją dėl perėjimo nuo vienos ekonominės sistemos prie kitos, tačiau visuomenė yra pakankamai išsivysčiusi. Dėl šių priežasčių gimusiųjų skaičius 1990 – 2002 m. sumažėjo 48 proc. (nuo 57 iki 30 tūkst.).
Galime stebėti kokia svarbią įtaka gimstamumui daro kritinė padėtis, kada tauta priversta kovoti dėl savo išgyvenimo, tai parodo 1991 metais sumažėjęs gimstamumas. O padėčiai šiek tiek pagerėjus vėl pastebimas gimstamumo padidėjimas.
Gimstamumas tiesiogiai neveikia gyventojų amžiaus struktūros, tačiau nuo jo mažėjimo retrospektyvoje priklauso dabartiniu metu susiformavusi gyventojų amžiaus struktūra bei tolimesnės jos raidos perspektyvos. Gimstamumas pastaraisiais metais yra nukritęs gerokai žemiau demografinę pusiausvyrą užtikrinančios ribos ir lemia depopuliaciją (2 pav.).
2 pav. Suminis gimstamumo rodiklis
1990 – 2002
(Lietuvos gyventojai 1990 – 2000, 2001)
Manoma, kad palankiausia demografinė situacija yra tada, kai bendras gimstamumo rodiklis bent jau laiduoja paprastą gyventojų reprodukciją ir svyruoja apie 2,1. Tai reiškia, kad kiekviena moteris turėtų pagimdyti mažiausiai du kūdikius (Svirdelienė, 2004).
Kaip galima pastebėti iš diagramos sparčiausiai gimstamumas Lietuvoje pradėjo mažėti nuo 1993m. Būtent 1993 – 1994 m. gimstamumas mažėjo ypatingai greitai: SGR (suminis gimstamumo rodiklis) sumažėjo nuo 1,89 (1992) m.iki 1,52 (1994) m. Čia pastebima akivaizdi paralelė tarp šalies ekonominės situacijos ir gimstamumo pokyčių. Nors gimstamumas mažėjo ir vėliau, tačiau jo mažėjimo tempai silpo ir 1996 – 1999 m. buvo įgavę stabilizacijos požymių. Tuo metu SGR Lietuvoje buvo artimas 1,4 (1,35 – 1,42). Tikėtasi, kad prasidėjęs ekonominis pagyvėjimas padės išvengti ypač gilaus kaimyninių Baltijos šalių demografinio nuosmukio: ten gimstamumas, ypač Latvijoje, dešimtojo dešimtmečio antroje pusėje buvo pasiekęs rekordiškai žemą lygį (1998 m. SGR rodiklis Latvijoje buvo 1.09 – tai vienas mažiausių rodiklių pasaulyje). Tuo metu Lietuvoje jau buvo laukiama gimstamumo kompensacinio efekto, kuris, pasibaigus ekonominiam nuosmukiui, paprastai pasireiškia gimstamumo padidėjimu, nes realizuojami atidėti gimdymai. Tačiau 2000m. gimstamumas Lietuvoje vėl pastebimai smuktelėjo žemyn. SGR sumažėjo iki 1,27. Tai tęsiasi iki pat 2002 metų. Galbūt Lietuvos ūkio nestabilumas, Rusijos ekonominės krizės atgarsiai paliko savo pėdsakus ir mūsų šalies gyventojų demografinėje elgsenoje? (Lietuvos gyventojai, 1990 – 2000, 2002).
2.Atskirų gimstamumo rodiklių analizė