TOTORIAI
PIRMIEJI IMIGRANTAI
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovai buvo užmezgę glaudžius ryšius su totoriais. Lietuvos didieji kunigaikščiai Gediminas, Algirdas ir Kęstutis, kovodami su kryžiuočių ordinu, Lenkija ir Maskva, dažnai sudarydavo sąjungą su totoriais, nors rengė ir karo žygius prieš totorius pietų rusų žemėse. Atsirado totorių genčių, kurios nuolat padėdavo Lietuvos valdovams kariauti ir jų pakviestos pasiliko Lietuvos valstybėje. Apdovanotos žemėmis, jos įsikūrė didžiųjų kunigaikščių valdose ir tarnavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pašauktinių kariuomenėje. Tai buvo pirmieji totoriai – imigrantai Lietuvoje. Tarp jų galėjo būti ir belaisvių.IMIGRACIJOS PRIEŽASTYS IR POBŪDIS
Totorių ordas nuolat draskė vidiniai nesutarimai ir dinastijų kovos, saugaus gyvenimo ten nebuvo. Išvarginti nepastovaus gyvenimo, perversmų ir dinastijų karų, jie ieškojo taikingo gyvenimo Lietuvos valstybėje.
Labai svarbu tai, kad Lietuvos totoriai – totorių ordų diduomenės palikuonys, kurie visada jautėsi Lietuvos valdovų ypatingai globojami, ir kitų visuomenės sluoksnių išeiviai galėjo čia laisvai išpažinti savo religiją ir puoselėti savo protėvių tradicijas bei papročius.GYVENVIETĖS
Pirmąsias didesnes totorių gyvenvietes įkūrė didysis kunigaikštis Vytautas netoli Vilniaus ir Trakų.
Manoma, kad XVI amžiaus pradžioje Lietuvoje gyveno 3 – 4 tūkstančiai totorių. 1631 metais buvo atlikta totorių valdų – karo tarnybos prievolininkų LDK generalinė revizija. Išaiškėjo, kad daugiausia totorių sodybų buvo Trakų (225 namai), Vilniaus (169 namai) ir Ašmenos (135 namai) pavietuose. Po Vytauto mirties Jogailaičiai ir toliau artimai bendravo su totorių ordų valdovais, todėl totorių kolonijų vis daugėjo. Taip atsirado plačios totorių valdos, Trakų ir Naugarduko pavietuose.
Po Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimo Lietuvos kaimuose liko vis mažiau totorių sodybų ir gyventojų, kai kurios gyvenvietės visai išnyko. Miestuose ir miesteliuose totorių daugėjo.
XX amžiaus pradžioje, po I – ojo pasaulinio karo, totorių gyvenvietės, kaip ir kitos kažkada klestėjusios Lietuvos ir Lenkijos valstybės teritorijos, atsidūrė trijose atskirose valstybėse – Lenkijos Respublikoje, Baltarusijos TSR ir Lietuvos Respublikoje.
1935 metais Lietuvoje gyveno apie 1000 totorių.
LIETUVOS TOTORIAI ŠIANDIEN
1988 metais prasideda Lietuvos totorių tautinis atgimimas – susikuria Lietuvos totorių kultūros draugija, vėliau atsikuria Vilniaus krašto totorių bendruomenė, kuri jungia Vilniaus miesto, Trakų, Švenčionių rajonų, Nemėžio gyvenvietės ir Keturiasdešimt Totorių kaimo bendruomenes. Kita Lietuvos totorių bendruomenės dalis susijungusi į Lietuvos totorių bendruomenių sąjungą – tai Kauno, Alytaus apskričių totorių bendruomenės ir Lietuvos musulmonų jaunimo bendrija.
1995 metais buvo pradėtas leisti Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos laikraštis „Lietuvos totoriai“.
Pagal 1989 metų statistinius duomenis Lietuvoje gyvena 5188 totoriai, iš jų didžioji dalis gyvena Vilniaus apskrityje (2326) – Vilniuje (1318), Vilniaus rajone (457), Trakų (347). Kitos gausiau gyvenamos vietovės – Kauno apskritis (778), kur Kauno mieste gyvena 519 totorių, ir Alytaus apskritis (592). 1997 metais Lietuvos totoriai šventė totorių ir karaimų 600 metų apsigyvenimo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje jubiliejų.