Turinys:
1. Įžanga. Paviršinio vandens monitoringas – kas tai?
2. Upių monitoringas
3. Ežerų ir tvenkinių monitoringas
4. Kuršių marių monitoringas
5. Baltijos jūros monitoringas
6. Išvados
Paviršinio vandens monitoringas – kas tai?
Lietuvos vandens monitoringas – tai viena iš geriausiai organizuotų valstybinių aplinkos stebėjimų sistemų Lietuvoje.
Monitoringas – tai stebėjimas. Šiuo atveju paviršinių vandenų (t.y. upių, ežerų, Kuršių marių bei Baltijos jūros) stebėjimai. Vandens monitoringas yra atliekamas norint gauti informaciją apie požeminio bei paviršinio vandens būklę, ilgalaikius pokyčius, aplinkos apsaugos priemones.
Vandens monitoringas yra skirtomas į:
· paviršinio vandens
· požeminio vandens monitoringą
Vandens monitoringo tikslas yra kaupti ir teikti sistemišką matavimais ir kitais metodais pagrįstą informaciją apie paviršinio ir požeminio vandens kokybę, vertinti vykstančius gamtinius procesus, antropogeninės veiklos įtaką.
Šiuo darbu norėčiau Jus supažindinti su Lietuvos paviršinio vandens monitoringu, stebėjimų uždaviniais, struktūra ir kita su informacija apie Lietuvoje atliekamo paviršinio vandens stebėjimus.
Upių monitoringas
Upių monitoringas yra skirstomas į dviejų rūšių stebėjimus – vandens kokybės ir hidrometrinius stebėjimus.
Upių vandens kokybės monitoringą vykdo Aplinkos apsaugos ministerijos tyrimų centras ir 8 regioniniai departamentai. Vandens pavyzdžiai yra imami iš upių aukščiau miestų, sąlyginai neteršiamose upėse, žemiau miestų paskutinio nuotėkų išleistuvo, upių žiotyse, upių, kertančių šalies sieną, pasienyje. Šiuo metu nustatoma apie 70 vandens kokybės rodiklių 47 Lietuvos upėse 99 stebejimo stotyse.
Hidrometrinius matavimus Lietuvos upėse atlieka Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, kuriai priklaauso 70 hidrometrinio matavimo stočių.
Pagrindiniai upių monitoringo uždaviniai yra:
· teikti informaciją apie hidrologinius, hidrocheminius ir biologinius procesus, taršos pobūdį, koncentracijų lygį, nustatyti labiausiai užterštas upes ir jų taršos priežastis,
· nustatyti upių nuotėkio ir vandens cheminės sudėties priklausomybę nuo antropogeninės veiklos pobūdžio baseine,
· teikti pasiūlymus dėl vandens kokybės gerinimo ir monitoringo programos tobulinimo,
· vertinti įgyvendintų priemonių efektyvumą ir prognozuoti galimus vandens kokybės pokyčius.
Monitoringo struktūra
Paviršinio vandens kokybės stebėjimo stotys yra visuose Lietuvos gamtiniuose-geografiniuose regionuose, kaip jau minėjau, aukščiau ir žemiau stambių miestų, upių žiotyse, ir sąlygiškai neteršiamose upėse. (Čia Jūs matote Lietuvos žemėlapį, kuriame yra pavaizduotas upių vandens kokybės hidrocheminių stebėjimų stočių tinklas).Upių vandens kokybės hidrocheminių stebėjimų stočių tinklas
Ežerų ir tvenkinių monitoringas
Stebėjimų sistemoje numatytų ežerų plotas – 12171 ha, o tai sudaro 13 procentų visų Lietuvos ežerų ploto.
Vandens užterštumo stebėjimai bus vykdomi skirtingo eutrofikacijos (eutrofikacija — vandenų biologinio produktyvumo didėjimas) laipsnio ežeruose. Tai įgalins gauti išsamią informaciją apie eutrofikacijos procesų eigą ir mastą, išryškinti pagrindines ir bendras ežerų raidos tendencijas ir suvokti priežastis.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba hidrologinius stebėjimus vykdo Kauno mariose ir Lukšto, Tauragno, Dusios bei Žuvinto ežeruose.
Pagrindiniai ežerų monitoringo uždaviniai yra:
· nustatyti bei palyginti Lietuvos ežerų bei skirtingų Lietuvos regionų ežerų bei tvenkinių hidrologinius, hidrocheminius ir hidrobiologinius parametrus,
· teikti informaciją apie Lietuvos ežerų ir tvenkinių būklę, informuoti visuomenę apie vandens kokybės pokyčius, spręsti ekologines problemas,
· teikti vandens režimo ir užterštumo stebėjimo duomenis ir jais remiantis optimizuoti tvenkinių vandens režimo valdymą.
Monitoringo struktūra
Siekiant tiksliau prognozuoti vandens telkinių sistemos raidą, bus atliekamas reguliarus bei rotacinis ežerų ir tvenkinių monitoringas.
Reguliarų ežerų monitoringo tinklą sudaro 13 didžiųjų Lietuvos ežerų, kurių paviršiaus plotas didesnis kaip 10 km2. (Šiame žemėlapyje Jūs ir matote reguliaraus ežerų monitoringo tinklą). Ežerai yra išsidėstę skirtingose Lietuvos orografinėse vietose ir yra nevienodos antropogeninės apkrovos.