Kretinga
GEOGRAFINĖ PADĖTIS
Kretinga – tai gražus vakarų Lietuvos miestas, įsikūręs prie smėlėto Baltijos pajūrio, populiariausio Lietuvos kurorto Palangos, Klaipėdos uosto ir Žemaitijos nacionalinio parko. Kretinga – rajono, kurio plotas 989 kv. km, centras. Kretingos rajonas suskirstytas į 8 seniūnijas. Rajone 2 miestai ir 191 kaimas.
Kretingą kertantis geležinkelis padeda susisiekti tiek su Rytų, tiek su Vakarų šalimis. Už 15 km įsikūręs tarptautinis Palangos oro uostas. Tiesioginiai reisai jungia pajūrį su Vilniumi, Kaunu, Maskva, Sankt Peterburgu, Miunsteriu, Hanoveriu, Bilunda, Frankfurtu, Kristianstadu, Hamburgu, Oslu. Iš oro uosto į Kretingą galima atvažiuoti mikroautobusais, taksi arba maršrutiniais autobusais – Šventoji-Kretinga.
Į Kretingą patogu atkeliauti ir automobiliu. Už 20 kilometrų nuo Kretingos tiesiasi autostrada Vilnius-Klaipėda. Iš Gargždų ar Klaipėdos pasukę Kretingos link, į šį miestą atvažiuosite asfaltuotu keliu.
Iš Vokietijos iki Klaipėdos, esančios už 20 km galima atplaukti keltu. Tarptautinės keltų linijos jungia Klaipėdą su Kiliu, Stokholmu ir Ahus.
GYVENTOJAI
Kretingos rajono teritorijoje 2000 01 01 duomenimis gyveno 47239 gyventojai, iš jų kaime – 22607.
Tautinė sudėtis: 98.8 % lietuvių, 1.2 % kitų tautybių (pagal 1989 surašymą)
ISTORIJA
Kretinga – sena Lietuvos pajūrio gyvenvietė. 1253 metais Livonijos ordino kronikoje pirmąkart paminėta Kretingos pilis, priklausiusi kuršiams. 1263m. pilį sunaikino Livonijos ordino riteriai.
Nuo XVI a. Kretingos dvaras ir kaimas priklausė žemaičių seniūnams Kęsgailoms, nuo 1534 metų – Lietuvos didžiajam kunigaikščiui. Nuo 1572 metų dvarą valdė grafai Chodkevičiai, nuo 1621 metų – didikai Sapiegos. Nuo 1720 metų Kretingos dvaras buvo kunigaikščio Masalskio nuosavybė, kuris 1795 metais perleido jį grafui V.Podolskiui. 1806 metais Kretingos dvare ir apylinkėse šeimininkavo kunigaikštis Zubovas, iš kurio 1875 metais dvarą nupirko grafas Tiškevičius.
1602 m. Žemaičių seniūnas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmonas Jonas Karolis Chodkevičius pastatė Kretingoje pirmąją bažnyčią ir įsteigė bernardinų vienuolyną. 1605-1617 m. pastatė mūrinius vienuolyno rūmus ir Viešpaties apreiškimo Švenčiausiajai Mergelei ir Šv.Pranciškaus išpažintojo bažnyčią.
1609 m. grafas Jonas Karolis Chodkevičius pasirašė privilegiją, kuria paskelbė,kad šalia Kretingos kaimo kuria miestą bei suteikia jam Magdeburgo teises, Karolštato vardą ir herbą, vaizduojantį Švč. Mergelę Mariją su kūdikiu ant rankų. Miestas buvo kuriamas privačiose valdose, naujoje, neapgyvendintoje vietoje. Miesto širdimi tapo turgaus aikštė, kurios viduryje iškilo dviaukštė mūrinė rotušė su bokštu.
1610 m. prie vienuolyno įsteigta parapinė mokykla, ir 1611 m.mieste jau gyveno 57 šeimos. Tačiau XVII a. viduryje naujas miesto savininkas Kazimieras Leonas Sapiega pakeitė miesto herbą. Tuo laikotarpiu miesto herbe vaizduojamas Šv.Kazimieras.
1771 m. mieste buvo rotušė, 140 medinių ir 1 mūrinis namas, 2 karčiamos, 22 bravorai, buvo baigiamas statyti mūrinis vandens malūnas, tačiau 1778 m. miestas sudegė.
1774 m. vyskupo Igno Jokūbo Masalskio rūpesčiu Kretingoje atidaryta šešiametė (vidurinė) mokykla, kuri 1793 m. buvo perkelta į Telšius. Šioje mokykloje 1785-1792 m. mokėsi Jurgis Pabrėža, 1816 metais tapęs vienuoliu pranciškonu tėvu Ambroziejumi, gyveno ir dirbo Kretingos vienuolyne daugiau kaip 40 metų. Palaidotas senosiose miesto kapinėse.
Kretingos mieste veikė parapijos mokykla, kurioje XIX a. pradžioje mokėsi lietuvių istorijos mokslo pradininkas Simonas Daukantas.
XVIII a. pabaigoje, prijungus Lietuvą prie Rusijos, Kretinga prarado miesto savivaldos teises. Per 1831 m. sukilimą pirmąjį sukilėlių būrį mieste surinko Kretingos kaimo valstietis Gavenis.
1833 m. Kretingoje gyveno 1317 žmonių. 1882 m. nutiesta pirmojo Lietuvoje telefono linija Kretinga-Plungė-Rietavas, sujungusi grafų Tiškevičių ir Zubovų bei kunigaikščio Oginskio dvarus. 1890 m. dvare įvesta elektra.
Spaudos draudimo metais (1864-1904 m.m.) miestelyje ir kaime veikė slaptosios (“daraktorių”) lietuviškos mokyklos, per sieną iš Prūsijos buvo nelegaliai gabenama lietuviška spauda. 1910 m. atidaryta valdinė mergaičių pradinė mokykla, įsteigta vilnų karšykla. 1907-1912 m.m. rekonstruota katalikų bažnyčia.