Širvintų Lauryno Stuokos – Gucevičiaus vidurinė mokykla
Paruošė 7a kl. mokinė Laura Lubytė
Širvintos
2000
KINIJA
Sostinė: Pekinas
Plotas: 9 560 990 km2
Gyventojų skaičius: 1 205 200 000
Valstybinė kalba: mandarinų ir Kantono kinų, vietinės kalbos ir tarmės
Pagrindinės religijos: išpažįstančių tradicines religijas 20(, budistų
6(, musulmonų 2(, kitų 72(
Valdymas: valdo viena partija
Piniginis vienetas: juanis
Raštingumas: 80(
Gyvenimo trukmė: 71 metai
Žmonių 1 gydytojui: 730
Televizorių tūkstančiui žmonių: 30
Svarbiausi verslai: žemės ūkis, pramonė
Daugiausia eksportuojama: chemikalai, elektros prekės, žemės ūkio
produktai, gamtinis kuras
Daugiausia importuojama: įrenginiai, grūdai, geležis
– 1 –
GEOGRAFINĖ PADĖTIS
Kinija yra Azijos žemyne, šiaurės pusrutulyje, į rytus nuo Grinvičo
dienovidinio. Ji yra periodiškuose drėgnuose (musoniškuose) miškuose,
mišriuose ir plačialapuose miškuose, miškastepėse ir stepėse, pusdykumėse
ir dykumose, vertikalaus zoniškumo rajonuose. Ją skalauja Rytų Kinijos jūra
ir Pietų Kinijos jūra. Kinijoje yra dvi didesnės upės, tai Jangzė ir
Hvanghė. Aplink Kinija yra tokios valstybės: Mongolija, Kazachija, Indija…
Toliausiai nuo Kinijos valstybės yra Šiaurės Amerikos žemyne esanti
valstybė JAV. Štai, kur randasi Kinijos valstybė.
PAVIRŠIUS
Didžiąją Kinijos dalį užima kalnai, kalnynai ir aukštumos. Žemumos
užima vos 12( teritorijos. Einant iš rytų į vakarus, paviršius pamažu
aukštėja.
Tankiausiai gyvenama Didžioji Kinijos lyguma. Su Šiaurės Rytų
Kinijoje esančia Sungliao žemuma Didžioji Kinijos lyguma jungiasi siaura
juosta. Sungliao žemumą supa Didžiojo Chingano ir Mažojo Chingano kalnai.
Į vakarus nuo Didžiojo Chingano plyti Gobio ir Alašano dykumos,
įpiečiau pereinančios į Lioso plynaukštę. (Jos šiaurinėje dalyje pastatyta
Didžioji kinų siena.) Liosas – puri, nesluoksniuota uoliena, sudaryta iš
smulkių dalelių. Lioso plynaukštę raižo Chvangchės ir jos intakų slėniai.
Plynaukštė labai paveikta vandens erozijos. Nuo kalnų ir aukštumų nuneštos
kietos dalelės nusėda žemumose.
Tian Šanio kalnai dalija Šiaurės Vakarų Kiniją į dvi dalis –
Džungariją ir Kašgariją.
Tibetą iš visų pusių supa kalnai: Himalajai, Karakorumas ir Kunlūnas.
Tibeto aukštis 4000 – 5000 m virš jūros lygio. Rytuose Tibetas išraižytas
upių slėnių, vakarinėje dalyje jo paviršius lygesnis.
KLIMATAS
Itin didelę klimato įvairovę lemia dideli paviršiaus nelygumai,
teritorijos dydis, geografinės platumos ir ilgumos, žemyno poveikis Kinijos
klimatui yra mažesnis negu Atlanto Europai, nes pusę metų musonai pučia
vandenyno link.
Krituliai pasiskirstę labai netolygiai, būdingi dideli temperatūros
skirtumai. – 2 –
Vidutinė sausio mėn. temperatūra pietuose apie +20( C, o šiaurėje ji
nukrinta iki -20( C. Yra net daugiamečio įšalo plotų. Vasarą temperatūros
svyravimai. Aukščiausia temperatūra šalyje užregistruota Turfano įduboje –
+ 34( C.
Daugiausia kritulių iškrinta Pietų Kinijoje. Šiaurės Rytuose
(Mandžiūrijoje) žiemą nepasninga (žiemos musonas pučia iš žemyno), todėl
žiemkenčių auginti negalima. Einant į vakarus, kritulių mažėja. Žemdirbystė
įmanoma tik oazėse. Maža kritulių ir Tibete.
TRUPUTIS ISTORIJOS APIE KINIJĄ
Kinijoje šiuo metu gyvena kas penktas pasaulio žmogus. Ši šalis plotu
beveik prilygsta Europai ir yra trečia pagal dydį pasaulyje – po Rusijos ir
Kanados. Be to, ji turi vieną iš seniausių pasaulio kultūrų ir 7000 metų
senumo istoriją. Valdyta imperatorių, 1911m. Kinija tapo respublika, o
1949m. – komunistine valstybe. Valdant komunistams, visas gyvenimo sritis
reguliavo
valstybė, Kinijoje išaugo stipri pramonė ir karinis pajėgumas.
Pastaraisiais metais joje pradėta leisti šiokią tokią ekonominę
konkurenciją, o tai ima traukti užsienio investuotojus.
KINIJOS CIVILIZACIJA
Kinijos civilizacija gyvavo nepertraukiama ilgiausiai iš visų kitų
pasaulio šalių ir dažnai buvo pati pažangiausia. Žmonės Kinijoje gyvena
maždaug 500 000 metų. Jie statė miestus jau prieš 5500 metų, t. y. daug
anksčiau, negu pirmieji miestai iškilo Afrikoje, abiejose Amerikose ar
Europoje. Kinai išrado popierių, rašalą, raštą, šilko verpimą, knygų
spausdinimą ir paraką. Iki šio šimtmečio pradžios didžiulę Kiniją valdė
imperatoriai, kilę iš įvairių dinastijų, arba karališkųjų
šeimų. Jie laikė
Kiniją visiškai atskirą nuo viso pasaulio. Kinų tauta pasipriešino silpnai
valdžiai ir 1911 m. privertė paskutinį imperatorių atsisakyti sosto. Buvo
įkurta respublika, bet ją silpnino pilietinis karas ir Japonijos invazija.
1949 m. į valdžią atėjusi komunistų partija pradėjo keisti Kiniją: iš
neturtingos valstiečių visuomenės ji virto didele pramonine valstybe.
TERAKOTINĖ ARMIJA
221 m. pr. kr. Cin Ši Hvang-di tapo pirmuoju visos Kinijos imperatoriumi.
Jo milžiniška kariuomenė padėjo jam suvienyti kariaujančias Kinijos
karalystes.
– 3 –
Kai Cin Ši Hvang-di 210 m. pr. kr. mirė, 700 000 vergų ir amatininkų
pagamino natūralaus dydžio jo kariuomenės kopiją. Per 8000 teraktoninkų
laukininkų, karių, karo vežimų ir žirgų buvo sustatyti gretomis ir
palaidoti imperatoriaus kape kaip jo apsauga.
HANŲ DINASTIJA
Hanų dinastija valdė Kiniją nuo 206 m. pr. Kr. iki 220 m. po Kr. Tai
buvo taikus metas, per kurį Kinija labai išplėtė savo valdas. Buvo
steigiamos mokyklos, vystomas mokslas. Tuo metu buvo išrasti popierius ir
rašalas. Menininkai sukūrė daug puikių kaip šis žalvarinis “Dangaus
žirgas”, sukurtas beveik prieš 2000 metų.
TANGŲ DINASTIJA
Kinija tapo labai galinga ir turtinga Tangų dinastijos valdymo metais
(618 – 906 m. po Kr.). Amatininkai žiedė nuostabią keramiką ir kūrė
skulptūras, dailininkai ant šilko liejo nepaprastas akvareles. Tangų
imperatorė U Dzetien leido moterims laikyti egzaminus valdininkių pareigoms
užimti. Auksiniai tų laikų dirbiniai rodo dinastijos turtingumą.
MINGŲ DINASTIJA
Draudžiamasis miestas Pekine buvo pastatytas Mingų dinastijos (1368 –
1644) laikais. Mingų imperatoriai su šeimomis gyveno tame mieste
stovinčiuose rūmuose. Paprastiems žmonėms į miestą įeiti buvo draudžiama.
CINŲ DINASTIJA
Kinijos pavadinimas kilo iš Cinų dinastijos (pradininkas Cin Ši Hvang-
di) vardo. Ji valdė Kiniją 221-206 m. pr. Kr. Dinastija buvo žiauri, o jos
armija – nenugalima. Karo vadai dažnai važiuodavo lengvais mediniais karo
vežimais, ir pažinti juos galėjai iš ypatingų galvos apdangalų ir šarvų.
– 4 –
IMPERIJOS ŽLUGIMAS
Visą XIX a. daug užsienio šalių bandė paveikti
Kiniją, kad joms būtų suteiktos prekybos teisės ir
jų piliečiai galėtų nepaisyti Kinijos įstatymų. Karika-