Kinija3
5 (100%) 1 vote

Kinija3

Širvintų Lauryno Stuokos – Gucevičiaus vidurinė mokykla

Paruošė 7a kl. mokinė Laura Lubytė

Širvintos

2000

KINIJA

Sostinė: Pekinas

Plotas: 9 560 990 km2

Gyventojų skaičius: 1 205 200 000

Valstybinė kalba: mandarinų ir Kantono kinų, vietinės kalbos ir tarmės

Pagrindinės religijos: išpažįstančių tradicines religijas 20(, budistų

6(, musulmonų 2(, kitų 72(

Valdymas: valdo viena partija

Piniginis vienetas: juanis

Raštingumas: 80(

Gyvenimo trukmė: 71 metai

Žmonių 1 gydytojui: 730

Televizorių tūkstančiui žmonių: 30

Svarbiausi verslai: žemės ūkis, pramonė

Daugiausia eksportuojama: chemikalai, elektros prekės, žemės ūkio

produktai, gamtinis kuras

Daugiausia importuojama: įrenginiai, grūdai, geležis

– 1 –

GEOGRAFINĖ PADĖTIS

Kinija yra Azijos žemyne, šiaurės pusrutulyje, į rytus nuo Grinvičo

dienovidinio. Ji yra periodiškuose drėgnuose (musoniškuose) miškuose,

mišriuose ir plačialapuose miškuose, miškastepėse ir stepėse, pusdykumėse

ir dykumose, vertikalaus zoniškumo rajonuose. Ją skalauja Rytų Kinijos jūra

ir Pietų Kinijos jūra. Kinijoje yra dvi didesnės upės, tai Jangzė ir

Hvanghė. Aplink Kinija yra tokios valstybės: Mongolija, Kazachija, Indija…

Toliausiai nuo Kinijos valstybės yra Šiaurės Amerikos žemyne esanti

valstybė JAV. Štai, kur randasi Kinijos valstybė.

PAVIRŠIUS

Didžiąją Kinijos dalį užima kalnai, kalnynai ir aukštumos. Žemumos

užima vos 12( teritorijos. Einant iš rytų į vakarus, paviršius pamažu

aukštėja.

Tankiausiai gyvenama Didžioji Kinijos lyguma. Su Šiaurės Rytų

Kinijoje esančia Sungliao žemuma Didžioji Kinijos lyguma jungiasi siaura

juosta. Sungliao žemumą supa Didžiojo Chingano ir Mažojo Chingano kalnai.

Į vakarus nuo Didžiojo Chingano plyti Gobio ir Alašano dykumos,

įpiečiau pereinančios į Lioso plynaukštę. (Jos šiaurinėje dalyje pastatyta

Didžioji kinų siena.) Liosas – puri, nesluoksniuota uoliena, sudaryta iš

smulkių dalelių. Lioso plynaukštę raižo Chvangchės ir jos intakų slėniai.

Plynaukštė labai paveikta vandens erozijos. Nuo kalnų ir aukštumų nuneštos

kietos dalelės nusėda žemumose.

Tian Šanio kalnai dalija Šiaurės Vakarų Kiniją į dvi dalis –

Džungariją ir Kašgariją.

Tibetą iš visų pusių supa kalnai: Himalajai, Karakorumas ir Kunlūnas.

Tibeto aukštis 4000 – 5000 m virš jūros lygio. Rytuose Tibetas išraižytas

upių slėnių, vakarinėje dalyje jo paviršius lygesnis.

KLIMATAS

Itin didelę klimato įvairovę lemia dideli paviršiaus nelygumai,

teritorijos dydis, geografinės platumos ir ilgumos, žemyno poveikis Kinijos

klimatui yra mažesnis negu Atlanto Europai, nes pusę metų musonai pučia

vandenyno link.

Krituliai pasiskirstę labai netolygiai, būdingi dideli temperatūros

skirtumai. – 2 –

Vidutinė sausio mėn. temperatūra pietuose apie +20( C, o šiaurėje ji

nukrinta iki -20( C. Yra net daugiamečio įšalo plotų. Vasarą temperatūros

svyravimai. Aukščiausia temperatūra šalyje užregistruota Turfano įduboje –

+ 34( C.

Daugiausia kritulių iškrinta Pietų Kinijoje. Šiaurės Rytuose

(Mandžiūrijoje) žiemą nepasninga (žiemos musonas pučia iš žemyno), todėl

žiemkenčių auginti negalima. Einant į vakarus, kritulių mažėja. Žemdirbystė

įmanoma tik oazėse. Maža kritulių ir Tibete.

TRUPUTIS ISTORIJOS APIE KINIJĄ

Kinijoje šiuo metu gyvena kas penktas pasaulio žmogus. Ši šalis plotu

beveik prilygsta Europai ir yra trečia pagal dydį pasaulyje – po Rusijos ir

Kanados. Be to, ji turi vieną iš seniausių pasaulio kultūrų ir 7000 metų

senumo istoriją. Valdyta imperatorių, 1911m. Kinija tapo respublika, o

1949m. – komunistine valstybe. Valdant komunistams, visas gyvenimo sritis

reguliavo

valstybė, Kinijoje išaugo stipri pramonė ir karinis pajėgumas.

Pastaraisiais metais joje pradėta leisti šiokią tokią ekonominę

konkurenciją, o tai ima traukti užsienio investuotojus.

KINIJOS CIVILIZACIJA

Kinijos civilizacija gyvavo nepertraukiama ilgiausiai iš visų kitų

pasaulio šalių ir dažnai buvo pati pažangiausia. Žmonės Kinijoje gyvena

maždaug 500 000 metų. Jie statė miestus jau prieš 5500 metų, t. y. daug

anksčiau, negu pirmieji miestai iškilo Afrikoje, abiejose Amerikose ar

Europoje. Kinai išrado popierių, rašalą, raštą, šilko verpimą, knygų

spausdinimą ir paraką. Iki šio šimtmečio pradžios didžiulę Kiniją valdė

imperatoriai, kilę iš įvairių dinastijų, arba karališkųjų
šeimų. Jie laikė

Kiniją visiškai atskirą nuo viso pasaulio. Kinų tauta pasipriešino silpnai

valdžiai ir 1911 m. privertė paskutinį imperatorių atsisakyti sosto. Buvo

įkurta respublika, bet ją silpnino pilietinis karas ir Japonijos invazija.

1949 m. į valdžią atėjusi komunistų partija pradėjo keisti Kiniją: iš

neturtingos valstiečių visuomenės ji virto didele pramonine valstybe.

TERAKOTINĖ ARMIJA

221 m. pr. kr. Cin Ši Hvang-di tapo pirmuoju visos Kinijos imperatoriumi.

Jo milžiniška kariuomenė padėjo jam suvienyti kariaujančias Kinijos

karalystes.

– 3 –

Kai Cin Ši Hvang-di 210 m. pr. kr. mirė, 700 000 vergų ir amatininkų

pagamino natūralaus dydžio jo kariuomenės kopiją. Per 8000 teraktoninkų

laukininkų, karių, karo vežimų ir žirgų buvo sustatyti gretomis ir

palaidoti imperatoriaus kape kaip jo apsauga.

HANŲ DINASTIJA

Hanų dinastija valdė Kiniją nuo 206 m. pr. Kr. iki 220 m. po Kr. Tai

buvo taikus metas, per kurį Kinija labai išplėtė savo valdas. Buvo

steigiamos mokyklos, vystomas mokslas. Tuo metu buvo išrasti popierius ir

rašalas. Menininkai sukūrė daug puikių kaip šis žalvarinis “Dangaus

žirgas”, sukurtas beveik prieš 2000 metų.

TANGŲ DINASTIJA

Kinija tapo labai galinga ir turtinga Tangų dinastijos valdymo metais

(618 – 906 m. po Kr.). Amatininkai žiedė nuostabią keramiką ir kūrė

skulptūras, dailininkai ant šilko liejo nepaprastas akvareles. Tangų

imperatorė U Dzetien leido moterims laikyti egzaminus valdininkių pareigoms

užimti. Auksiniai tų laikų dirbiniai rodo dinastijos turtingumą.

MINGŲ DINASTIJA

Draudžiamasis miestas Pekine buvo pastatytas Mingų dinastijos (1368 –

1644) laikais. Mingų imperatoriai su šeimomis gyveno tame mieste

stovinčiuose rūmuose. Paprastiems žmonėms į miestą įeiti buvo draudžiama.

CINŲ DINASTIJA

Kinijos pavadinimas kilo iš Cinų dinastijos (pradininkas Cin Ši Hvang-

di) vardo. Ji valdė Kiniją 221-206 m. pr. Kr. Dinastija buvo žiauri, o jos

armija – nenugalima. Karo vadai dažnai važiuodavo lengvais mediniais karo

vežimais, ir pažinti juos galėjai iš ypatingų galvos apdangalų ir šarvų.

– 4 –

IMPERIJOS ŽLUGIMAS

Visą XIX a. daug užsienio šalių bandė paveikti

Kiniją, kad joms būtų suteiktos prekybos teisės ir

jų piliečiai galėtų nepaisyti Kinijos įstatymų. Karika-

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 993 žodžiai iš 3286 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.