Austrija yra centrinėje Europos dalyje, kryžkelėje labai svarbiame tarptautiniame kelyje, einančiame iš Vakarų Europos į Pietryčių Europą ir iš Šiaurės Europos į Pietų Europą. Austrija yra sausumos valstybė, neturinti išėjimo į jūrą. Ji nedaug didesnė už Lietuvą Alpių kalnų ir Dunojaus šalis.
Austrija ribojasi su:
§ Vokietija
§ Čekija
§ Vengrija
§ Slovakija
§ Slovėnija
§ Italija
§ Šveicarija
§ Lichtenšteinu.
Oficialus pavadinimas- Austrijos respublika (Republik Osterreich).
Plotas- 83 836 km2.
Gyventojų skaičius- 7918000 (94,4 žm./km2).
Valdymo forma- federacinė respublika.
Valstybinė kalba- vokiečių (šnekamosios kalbos- vokiečių kalbos alemanų ir bavarų dialektai, besiskiriantys nuo literatūrinės vokiečių kalbos).
Tikyba- katalikų, protestantų.
Sostinė- Viena.
Kiti miestai- Gracas, Lincas, Zalcburgas, Insbrukas, Klagenfurtas, Filachas, Sankt Pioltenas, Velsas.Gyventojų ūkinė veikla:
§ Žemės ūkis – 3%
§ Pramonė – 37%
§ Aptarnavimo sfera – 60%.
Bendras valstybės sienų ilgis – 2637 km. Dalis jų yra natūralios ribos – upės ir kalnai. Tačiau didesnė dalis valstybės sienų yra ne natūralios, o istoriškai susidariusios ribos. Austrija sudaro 0,9% viso Europos žemyno. Jos teritorija išsitęsusi į platumą. Šalies rytinės, kompaktiškesnės dalies kontūrai beveik ovalo pavidalo. O vakarinė jos dalis yra ilgas, siauras (apie 225 km ilgio ir 50 – 60 km pločio) iškyšulys, įsispraudęs tarp Vakarų Vokietijos ir Italijos. Austriją sudaro 9 federacinės žemės.
GYVENTOJAI
Austrai priklauso indoeuropiečių šeimai, germanų kalbų grupei. Šios šalies gyventojai yra europidai. Nors valstybinė kalba vokiečių, bet visose žemėse šnekama skirtinga tarme.
Austrijoje daugiausiai yra katalikų, nors yra ir protestantų. Beveik 98% krašto gyventojų yra austrai. Pasieniais gyvena kitų tautybių žmonių, daugiausiai vokiečių. Dauguma austrų gyvena nedideliuose, maždaug 2000 gyventojų miesteliuose. Jų namai statyti dar viduramžiais, gatvelės siauros, centre – aikštė.
Kalnuose statomi dviaukščiai namai, kurių pirmas aukštas sumūrytas iš akmenų, o antras – medinis. Namų status dvišlaitis stogas atlaiko gausų sniegą.
Austrijos žemių valgiai daugiausiai tradiciniai. Kalnų piemenys ir valstiečiai nuo senų laikų vartoja daug pieno produktų: varškę, sūrį, pienišką sriubą. Pietų austrai labai mėgsta kruopų košę, o šventėms pasigamina kraujinių vėdarų, kokius valgo ir lietuviai. Pyragai Austrijoje taip pat labai panašūs į lietuviškuosius. Populiarūs Vienos mieliniai pyragai, sluoksniuoti su obuoliais, žinomi visoje Europoje,- štrudeliai.
Įvairių žemių gėrimai taip pat skiriasi. Pietuose geriamas vaisinis sidras, vynuogynų rajonuose – sausas vynas, o Zalcburge, su kuriuo draugauja Lietuva, populiariausias alus. Daugelis austrų labai mėgsta kavą.
Įmantriausia „Kapucino“ kava su pienu ar grietinėle, pabarstyta kakavos milteliais ar šokolado trupiniais.
MIESTAI
Austrijoje yra tik 5 – 6 didesni miestai. Vienoje gausu sodų ir parkų, architektūrinių ir senovės paminklų. Praterio saloje yra stambiausias Vienoje parkas, tradicinė liaudies pasilinksminimų vieta. Iš Vienos architektūrinių paminklų išsiskiria viduramžiais statyta gotiška Šventojo Stefano katedra, Šenbruno rūmai ir kt. Vienoje yra daug teatrų, muziejų, aukštųjų mokyklų, mokslo ir švietimo įstaigų; nuo seno ji garsėjo kaip muzikos miestas.
Po Vienos stambiausi miestai yra Štirijos sostinė Gracas (226 tūkst. gyv.), Aukštutinės Austrijos sostinė Lincas (185 tūkst.), Zalcburgas – svarbiausias to paties pavadinimo provincijos miestas (100 tūkst.), Tirolio sostinė Insbrukas (95 tūkst.), Karintijos sostinė Klagenfurtas (63 tūkst.). Gracas yra Štirijos Alpių pietryčių pusėje, prie Muro upės. Tai gana stambus pramonės centras su išvystyta mašinų gamyba ir svarbus transporto mazgas.