KAUNAS
Apskrities centras prie Nemuno ir Neries santakos
414 tūkst. gyvenyojų
Kaune galite išgirsti bent keletą pasakojimų apie miesto kilmę.Istorikas T. Narbutas yra užrašęs legendą, jog Kaunis buvęs senosios lietuvių tikybos dievaitis, jo statula stovėjusi prie Nemuno ir Neries santakos.15-16a. Pasklidęs lietuvos metraštis kildina Lietuvos kunigaikščius iš Romos kunigaikščio Palemono giminės, kuris esą atplaukęs į mūsų kraštą su trimis sūnumis.Vidurinysis Kunas įkūręs Kauną. Dabartiniai kalbininkai linksta manyti , jog “Kaunas” yra asmenvardis, kilęs iš seno lietuviško vardo , vėliau pavardės.Kalbininkai nepatvirtina gražios legendos apie mūsų romėnišką kilmę.
Archeologai nustatė, kad Nemuno irNeries santakoje žmonių gyventa jau 4-5 a. Istoriškai patikimas dalykas –1361 m. Kauno miesto vardas paminėtas Vygando Marburgiečio kronikoje, aprašančioje kryžiuočių žygius į lietuvą.Ši data laikoma miesto įkūrimo metais . Antpiuoliai aprimo tik po Žalgirio mūšio(1410) .Kaunas pradėjo sparčiau augti: plėtėsi prekyba suklestėjo amatai. 1463 m. Gegužės 20 d. Kazimieras Jogailaitis suteikė Kaunui privilegiją ir praplėtė miesto teises.Nuo 1999 m. Ši data – Kauno miesto diena.
1920-1939 m. Kaunas – laikinoji Lietuvos sostinė , nes Vilnius buvo okupuotas. Tuo laikotarpiu miestas gerokai išaugo – jame gyveno iki 150 tūkst. Žmonių , pastatyta nemažai administracinių, kultūrinių gyvenamūjų namų reikšmingų architektūriniu požiųriu. Tai Banko rūmai , muziejų kompleksas, prekybos, pramonės ir amatų rūmai, teisingumo ministerija , karininkų ramovė.
Laikinosios sostinės simbolis- Prezidentūros rūmai.
SENAMIESTIS
Senamiestis – šiuolaikinio Kauno lopšys. Tai teritorija pačioje Nemuno ir Neries santakoje-pilis, Rotušės aikštė, aplink ją esančios gatvės. Čia susitelkę beveik visi reikšmingiausi senieji miesto architektūros paminklai.Pirmiausia apžiūrėkime pilį, pirmą kartą paminėtą 1361 m. , kryžiuočių nekartą pultą ir sugriautą
Pasižvalgę nuo pilies aikštės pamatysite grakštų Kauno “baltosios gulbės” kaklą- šviesų rotušės bokštą, išsišovusį viršum senamiesčio stogų. Rotušės aikštė – viduramžių Kauno branduolys . Tada joje vykdavo turgūs, įvairios iškilmės, būdavo baudžiami nusikaltėliai. Aikštė pradėjo formuotis 16 a. Iš pradžių joje buvo statomi mediniai namai , bet per didelį gaisrą visi sudegė.Buvo nutarta statyti mūro namus.Dabartinė rotušės aikštė susiformavo per 1771-1780m. Rekonstrukciją pagal iš čekijos kilusio architekto J. Matekerio projektą.Vyraujantys grakščios rotušės baroko elementai saikingai susipynė su ankstyvojo klasicizmo bruožais.Bokštas buvo paaukštintas iki 53 m. Čia yrengti Santuokų rūmai ir Keramikos muziejus.
.
Kauno jėzuitų vėnuolynas ir Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčia . ji pradėta statyti 1666 m. , nebaigta sudegė, atstatyta konsekruota tik 1759 m. Carinės Rusijos metais buvo paversta cerkve..Jėzuitams gražinti 1990 m.Kauno kunigų seminarija su Švč. Trejybės bažnyčia.Medicinos ir farmacijos muziejus.
Paėjėkite link Nemuno ir pateksite lyg į kokią oazę.Prieš akis iškyla garbus Vytauto bažnyčios bokštas.Bažnyčios statybą fundavo Vytautas Didysis 1400m. , atsidėkodamas Viešpačiui už išsigelbėjimą Vorsklos mūšyje su totoriais.Veikiausiai tai buvo pirmoji katalikų bažnyčia Kaune.