Turinys
1. Ką vadiname kompiuterio virusu …………………………………….…. 3
2. Kaip atsirado virusai …………………………………………………….. 4
3. Meilės virusas …………………………………………………………… 5
4. Naujos „meilės viruso“ modifikacijos …………………………………… 6
5. Viruso „I LoveYou“ sėkmės priežastys …………………………………. 6
6. Šis tas apie virusus ………………………………………………………. 7
7. Dešimt „geriausių“ šių metų kompiuterinių virusų ……………………… 8
8. Kaip apsisaugoti nuo virusų ……………………………………………… 8
9. Sumažinti virusų padaromą žalą galite ………………………………….. 9
10. Kaip kovoti su virusais? …………………………………………………. 9
11. Antivirusinės programos ………………………………………………… 9
12. Naudota literatūra …………………………………………………………11
Ką vadiname kompiuterio virusu
Terminą „kompiuterio virusas“ pirmą kartą pavartojo amerikiečių mokslininkas Fredas Koenas (Fred Cohen) 1984 metais 7-tojoje informacijos saugumo konferencijoje (JAV). Praėjo nemažai laiko, bet virusų problema nė kiek nesumažėjo. Šis terminas įsigalėjo dėl to, kad kompiuterio virusai labai panašūs į biologinį prototipą. Biologinis virusas pažeidžia informaciją, slypinčią gyvosios ląstelės genetiniame kode, ir „užgrobia“ląstelės gyvybinių procesų valdymą. Tokiu būdu virusas susikuria sau galimybę laisvai ir neribotai daugintis. Taip pasireiškia gyvojo organizmo liga, kuri dažnai baigiasi tragiškai.
Jeigu kompiuterį palygintume su gyvuoju organizmu, o atskiras kompiuterines programas su ląstelėmis, gautume analogišką vaizdą. Kompiuterio virusas pažeidžia informaciją, esančią programos kode. Jis ima valdyti kompiuterinę sistemą, pakeisdamas nedidelį programos fragmentą, gali neribotai dauginti savo kodą. Visa tai sukelia „kompiuterio ligą“. Analogijos tarp biologijos, medicinos ir kompiuterio šaknys daug gilesnės, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Kompiuterio virusai rūpi tiek pat, kiek ir AIDS.
Kompiuterio virusu vadinama programa, gebanti kurti savo kopijas (nebūtinai sutampančias su orginalu) ir įterpti į bylas, sistemines kompiuterio sritis, kompiuterių tinklus ir t.t. Be to, šios kopijos turi savybę toliau plisti. Kol nebuvo kompiuterių tinklų virusinės programos pridarydavo nedaug žalos. Kas kita, kai kompiuteriai sujungti į tinklą. Virusai plinta juo be galo dideliu greičiu, todėl ir jų daroma žala padidėja keletą kartų.
Ši problema turi dar vieną aspektą. Išsivysčiusiose šalyse daugelis firmų, kuriančių programinę įrangą, rūpinasi ir priešvirusinėmis programomis. Taip pat yra nemažai literatūros šiuo klausimu. Taigi daugelis kompiuterių savininkų žino, kas yra kompiuterio virusas, kokios jo ,,vizito” pasekmės, ir yra pasirengę su juo kovoti. Silpnai išsivysčiusiose šalyse (taip pat ir mūsų) labai paplitęs nekontroliuojamas įvairių programų kopijavimas, paprasčiau , vogimas. Tai ypač gera dirva kompiuterio virusams. Todėl mokyklose, įstaigose užsikrėtimo faktas yra įprastas reiškinys,
panašus kaip sloga. Toks ,,pripratimas” prie virusų gali baigtis liūdnai, jei pasitaikys labai pavojingas ,,egzempliorius” (prisiminkite ,,I LOVE YOU” virusą).
Yra žinoma keletas programų, diskų ar diskelių užkrėtimo požymių. Greta tokių akivaizdžių, kaip raidžių byrėjimas, kamuoliuko šokinėjimas, įvairių pranešimų (,,pasakyk Bebe…”) pasirodymas displėjaus ekrane ar neįprasti garsiniai efektai, pasitaiko ir ne tokių ryškių:
a Asikeičia command.comir kitų bylų dydis bei data;
a Plėčiau nei įprasta programa įrašoma į atmintį, neaiškus kreipimasis į diską;
a Neveikia kai kurios rezidentinės programos tvarkyklės;
a Anksčiau normaliai dirbusi programa sustoja (išmeta vienokią ar kitokią klaidą (error).
a Staiga sumažėja tiesioginės kreipties atmintis (RAM) dydis bei disko talpa it t.t.
Kaip atsirado virusai
Kompiuterių pasaulis sparčiai plėtojosi. Iš štai 1969 metais JAV atsirado globalus (pasaulinis) tinklas „Arpanet“, sujungęs tūkstančius kompiuterių ir didžiulį skaičių vartotojų. Galimybė padiskutuoti su kolega, gyvenančiu už tūkstančio kilometrų, labai viliojo. Tinkle dirbo universitetų ir koledžų mokslininkai bei studentai, Pentagono žinybos. Tais pačiais 1969 metais atsirado operacinė sistema „Unix“,tapusi labai populiaria. Atrodė, kad nėra jokių audros požymių… Ir štai atėjo 1988 metų vasara.“Bell“ kompanijoje (JAV) dirbo vieno universiteto diplomantas Robetas Morisas (Robert Morris). Jis plušėjo su „Unix“ saugumą užtikrinančiomis programomis. Katastrofa prasidėjo 1988 metų lapkričio 2 dieną. Pateiksime keletą per kompiuterinį paštą perduotų pranešimų apie staigų kompiuterio viruso plitimą. Specialistai teigė, kad jie primena priešo kovos veiksmus II pasaulinio karo metais.
Taigi 1988 metų lapkričio 2-oji diena, trečiadienis:
17.00 val. aptiktas virusas Kornelio (JAV) universitete;
21.00 val. aptiktas virusas Stenfordo (JAV) univeritete;
22.00 val. virusas
sunaikino Berklio (JAV) universiteto kompiuterinę sistemą;
23.00 val. aptiktas virusas Prinstono universiteto matematikos fakultete.
Iš pradžių visi aptikę virusą, manė, kad tai tik jų sistemos bėda. Niekas nė neįsivaizdavo, kokio masto epidemija bus po keleto valandų. 23.28 val. pranešama apie virusą „atakuojantį“ Deviso ir San Diego universitetus bei Nacionalinę aeronautikos ir kosminės erdvės valdybą (NASA). Greitai paaiškėjo, kad virusas ir „Arpanet“ tinklo pateko į Internet tinklą. Po to, kai Kornelio universitetas netieiogiai įrodė, jog būtant čia sukurtas virusas, jam buvo suteiktas „Cornell/Arpanet“ vardas.
Ketvirtadienis, lapkričio 3-čioji diena:
01.00 val. pranešama, kad 15 „Arpanet“ tinklo ventrų apkrėsti virusu;
02.00 val. virusas aptiktas Harvardo (JAV) universitete;
03.30 val. virusas aptiktas Masačūsetso (JAV) universitete;
Apie sistemų sutrikimus pranešė ne tik žmonės, bet ir skaičiavimo sistemų procesoriai, kurie į tinklą pradėjo siūsti pranešimus kad nebesugeba priimti naujų duomenų (daugindamasis virusas užkrėtė atmintį). Greitai paaiškėjo, koks stiprus smūgis buvo suduotas. Pirma, virusas išplito kompiuterių tinkluose siaubingu greičiu antra jis blokavo tinklų sistemas dėl perpildytos atminties trečia, labiausiai nukentėjo pati populiariausia ‘UNIX“ operacinė sistema. Tarp sistemų administratorių kilo panika, nes užkrėstų sistemų buvo neįmanoma kontroliuoti. Tapo aišku, kad jei viruso plitimas nebus sustabdytas, tai pasekmės gali būti labai liūdnos. Per penkias valandas virusas išvedė iš rikiuotės apie 800 sistemų, o per lapkričio 2-trąją ir 3-čiąją dienas – 6000 kompiuterių. Per Internet tinklą virusas pasiekė Europą ir Australiją.
Vis dar lapkričio 3-čioji diena