INFORMACINIŲ SISTEMŲ REIKŠMĖ VERSLUI
Vilnius, 2005
TURINYS
ĮVADAS
IS SAMPRATA
INFORMACINIŲ SISTEMŲ VIETA VERSLE
VALDYMO LYGIŲ INFORMACINĖS SISTEMOS
IS IR KONKURENCIJA
IŠVADOS
LITERATŪRA
ĮVADAS
Dabartinę visuomenę galima apibūdinti kaip pereinamąją iš industrinės į informacinę visuomenę. Tam tikru požiūriu tai reiškia, kad tai, ką žmonės sukuria daugiau yra susiję su informacija ir žiniomis, negu su fizine verte. Gaminiuose, paslaugose didėja informacijos kiekis, t.y. didėja lygis iki kurio produkcijos ar paslaugos vertę sudaro informacija. Visoms, be išimties įmonėms svarbu patenkinti klientų poreikius ir rinką kuo mažesnėmis sąnaudomis ir tuo pačiu metu gauti kuo didesnes pajamas. Šį tikslą pasiekti padeda įmonės darbo optimizavimas ir kontrolė, pritaikant informacines sistemas. Tiktai optimalus informacinių sistemų naudojimas įmonei duoda apčiuopiamus teigiamus rezultatus.
Kompiuteris gali būti puikus žmogaus pagalbininkas kaupiant, saugojant, apdorojant, perduodant ar ieškant informacijos. Tačiau ir patiems reikia išsiugdyti tam tikrus darbo su informacija įgūdžius: atskirti esminę informaciją nuo perkeltinės, greitai ją įvertinti, mokėti naudotis įvairiomis informacinės technologijos priemonėmis. Kompiuteryje esančią bei juo apdorojamą informaciją įprasta vadinti duomenimis.
Sakoma, kad į kompiuterį įvedame ir iš jo gauname duomenis, o ne informaciją, nes kompiuteryje informacija susijusi su konkrečiu vaizdavimu – kodavimu. Vadinasi, konkretesniems dalykams išreikšti vartojame duomenų sąvoką, abstraktesnius – vadinti informacija.
Informacinės sistemos kuriamos bei naudojamos daugelyje žmogaus veiklos sričių. Jos leidžia naudotis tikslia ir laiku gaunama informacija, yra skirtos palengvinti valdymo sprendimų ir administravimo, koordinavimo ir kontrolės funkcijas. Tinkamai sukurtos informacinės valdymo sistemos teikia žinių apie organizacijos veiklos praeitį, dabartį, numatomą ateitį ir organizacijai svarbius vidaus bei išorės įvykius. Informacinės valdymo sistemos padeda analizuoti ir vizualizuoti informaciją, palengvina įvairaus lygio vadovų ir administratorių darbą.
Informacinėse valdymo sistemose esantys duomenys atspindi organizacijos, įmonės, įstaigos veiklos rezultatus ir aplinkos veiksnius, darančius įtaką šiai veiklai. Informacinėse sistemose informacija apie organizacijai ir aplinkai svarbius asmenis, veiklą, daiktus ir procesus turėtų būti kaupiami ir pateikiami žmogui patogia forma.
IS SAMPRATA
Informacinę sistemą galima apibrėžti kaip kompleksą komponentų, skirtų įvairių rūšių duomenims ir informacijai rinkti, saugoti, apdoroti, laikyti bei skleisti, siekiant tam tikrų organizacijos tikslų ir taikant kompiuterines technologijas.
Informacinės sistemos neatskiriamos nuo technologijų it techninės įrangos. (kompiuterių, telekomunikacijų priemonių ir pan.). Jų pobūdį ir galimybes dažniausiai nulemia naudojamos technologijos. Tačiau pati technika savaime dar nėra technologija. Dabartinės informacinės sistemos įvaizdį galima sieti su kompiuteriu. Kompiuteris, kol su juo nėra susiejamos idėjos, tikslai, sprendžiamos problemos, uždaviniai ir tam tikri sugebėjimai, tėra metalo ir plastiko konstrukcija. Taigi minėtąsias kompiuterines sistemas galima laikyti technologijomis, kai jos tiesiog susiejamos su informaciniais tikslais, problemomis, poreikiais ir žmonių veikla.
Informacinė sistema suprantama kaip struktūrizuotas procesų ir procedūrų rinkinys, kuriame duomenys yra kaupiami, organizuojami ir pateikiami vartotojui. Informacinė sistema – tai darbo praktikos, informacijos, žmonių ir informacinių technologijų, skirtų organizacijos tikslams siekti, kompleksas. Informacines sistemas sudaro programinė, techninė įranga, žmonės, duomenys.
Galima išskirti tris informacinių sistemų tipus:
– duomenų apdorojimo. Tai yra kompiuteriais ir kitomis elektroninėmis priemonėmis paremtos sistemos, atliekančios duomenų fiksavimo, apdorojimo ir jų pateikimo darbus kasdieninių operacijų lygmenyje. Pavyzdžiui, įrašų darymas buhalterijos didžiojoje knygoje, algalapių sudarymas, linijinių kodų nuskaitymas, automatinės kasos ir t.t.
– biuro valdymo sistemos. Šios sistemos padeda atlikti kasdienines biuro operacijas – tekstiniai redaktoriai, elektroninis paštas, telefonai, faksai ir pan.
– sistemos skirtos konkretiems vartotojams. Jos skirtos tiesioginiam vadybos aprūpinimui jų kasdieniniame darbe. Pavyzdžiai: sprendimų palaikymo sistemos, ekspertinės sistemos, valdymo informacijos sistemos.
Jei pirmosioms sistemoms nekeliami ypatingi techniniai reikalavimai, tai su trečiąja sistemų rūšimi yra kitaip. Jos turi specialiai turi būti suprojektuotos ir pritaikytos konkrečiai organizacijai. Kompanijos sėkmė priklauso ne tiek nuo turimos technikos, kiek nuo sugebėjimo ją efektyviai kombinuoti ir integruoti į visus procesus.
Akivaizdu, kad informacinė sistema turi būti sumodeliuota taip, kad patenkintų maksimalų vartotojų skaičių ir reikiama informacija pasiektų reikiamą asmenį suprantama forma ir reikiamu metu.