IP protokolas; IPv4; IPv6
referatas
TURINYS
ĮVADAS……………………………………………………………………………………………
1. IP PROTOKOLAS……………………………………………………………………………………………………….
1.1. IP protokolo struktūra (IPv4)………………………………………………………………………………
2. IPv6……………………………………………………………………………………………………………………………..
2.1 IPv6 sukūrimo motyvai ………………………………………………………………….
2.2 IPv6 pagrindinės savybės……………………………………………………………………………………..
2.3 IPv6 protokolo paketo struktūra ……………………………………………………………………………….
LITERATŪRA………………………………………………………………………………………………………………..
1. ĮVADAS
Interneto protokolai yra populiariausi atvirosios sistemos protokolai, kadangi jie gali būti labai sėkmingai taikomi tiek LAN, tiek WAN tinkluose. Interneto protokolai – ryšio protokolų rinkinys, iš kurio geriausiai žinomi Transmission Control Protocol (TCP) ir Internet Protocol (IP).
Interneto protokolai buvo sukurti aštuntojo dešimtmečio viduryje, kai Gynybos perspektyviųjų tyrimų agentūra DARPA nusprendė sukurti paketų perdavimu paremtą tinklą, per kurį galėtų susijungti skirtingi tyrimų agentūros kompiuteriai. To padarinyje buvo sukurtas Interneto protokolų rinkinys, užbaigtas aštuntojo dešimtmečio pabaigoje.
Vėliau TCP/IP buvo įdiegtas į UNIX operacinę sistemą ir tapo pamatu, į kurį remiasi Internetas.
Šiuo metu TCP/IP stekas – populiariausia sudėtinių tinklų organizavimo priemonė. Iki 1996 m. lyderiu buvo kompanijos Novell IPX/SPX stekas, tačiau vėliau jis prarado lyderio pozicijas, naujuoju lyderiu tapo TCP/IP.
Šiame referate bus aptartas IP protokolas ir jo esamos populiariausios versijos (IPv4 ir IPv6).
1. IP Protokolas
Interneto protokolas (taisyklių rinkinys), reglamentuojantis kompiuterių adresavimą, duomenų skaidymą į paketus prieš siunčiant ir surinkimą juos atsiuntus, jų maršrutų parinkimą. Dabar daugiausia paplitusi ketvirtoji versija IPv4, naudojanti 32 bitų IP adresus. Tikimasi, kad ją pakeis šeštoji 128 bitų versija IPv6. IP protokolas kartu su TCP protokolu sudaro TCP/IP protokolą, kuris yra pagrindinis interneto protokolas. IP protokolas buvo sukurtas, tam kad būtų galima sujungti skirtingų kompanijų pagamintus LAN ir komutuojamų paketų tinklus.
Internetinis protokolas (IP) yra TCP/IP rinkinio duomenų maršrutizuojantis sluoksnis, t.y. atsako už vieno duomenų paketo gabenimą iš mazgo į mazgą. IP protokolo komponentai aprūpina maršrutą nuo vieno departamento iki visos įmonės tinklo, tada į regioninius tinklus, o galiausiai – į globalų Internetą. Visi protokolai iš TCP/IP rinkinio (išskyrus ARP ir RARP) naudojasi IP protokolo paslaugomis. Duomenų sėkmingas persiuntimas įvykdomas vykdant adresavimą, kurį atlieka IP protokolas. IP protokolo standartas tiksliai apibrėžia, kad kiekvienas pagrindinis kompiuteris (host) turi unikalų 32 bitų numerį (IPv4), kuris vadinamas pagrindinio kompiuterio tarptinklinio protokolo adresu (Internet Protocol address), kuris dažnai trumpinamas IP adresas (IP address) arba interneto adresas (Internet address) . Kiekvienas paketas, siunčiamas internetu, turi siuntėjo (šaltinio) 32 bitų IP adresą ir gavėjo (paskirties) adresą. IP priskiria vietinius IP adresus fiziniams tinklo adresams, suteikia adresus, su kuriais veikia maršrutizatoriai.
Dabar populiariausia IP protokolo versija yra 4 (IPv4). Dabartinė IP versija prisitaikė prie pasikeitimų aparatinės dalies technologijoje. Nežiūrint į tai, kad protokolas buvo sukurtas prieš tai, kai vietinių tinklų technologijos pasidarė populiarios, pradinis sumanymas ir toliau dirbo gerai per kelias aparatinės dalies technologijų kartas. TP dabar dirba tinkluose, kurių greitis yra keliomis eilėmis didesnis, nei tinklų kurie buvo naudojami, kai protokolas buvo sukurtas. Dar daugiau, kai kurie modernūs tinklai siūlo freimo dydį, kuris yra žymiai didesnis, nei galimas freimo dydis, kai TP buvo sukurtas.
1.1 IP protokolo paketo struktūra (IPv4)
IP deitagrama sudaryta iš antraštės ir tekstinės dalies. Antraštė turi fiksuotą 20 baitų dalį ir kintamo ilgio nebūtinąją dalį.
32 bitai
Versija IHL Paslaugos tipas Bendras ilgis
Identifikacija DF MF Fragmento poslinkis
Gyvavimo trukmė Protokolas Antraštės kontrolinė suma
Šaltinio adresas
Tikslo adresas
Nebūtinoji dalis (0 ar daugiau 32 bitų žodžių)
1 pav. IP paketo antraštės struktūra
Versijos laukas (4 bitai) leidžia perduoti deitagramas iš kompiuterių, naudojančių senesnes IP protokolo versijas.
IHL (4 bitai) – antraštės ilgis 32 bitų žodžiais. Mažiausia yra 5 žodžiai (20 baitų), daugiausia – 15 žodžių (60 baitų). Nebūtinoji dalis (40 baitų).
Paslaugos
tipo laukas susideda iš keleto laukų. Prioriteto laukas – 3 bitai: 0 – normalus paketas (mažiausias prioritetas), 7 – tinklo valdymo paketas (aukščiausias prioritetas). Be jų yra dar trys vėliaviniai bitai: D (Delay), T (Throughput), R (Reliability). Jais nurodoma, kas yra svarbiausia – vėlinimas, pralaida, patikimumas. Maršrutizatorius pagal tai gali parinkti paketo perdavimo kelią. Likusieji 2 bitai nenaudojami.
Bendras ilgis (2 baitai) – viso paketo ilgis (antraštė + duomenys).
Identifikacijos laukas. Naudojamas fragmentuotų paketų atpažinimui. Visi deitagramos fragmentai turi tą pačią identifikacijos reikšmę.
DF (1 bitas) Don’t Fragment (nefragmentuoti). Bitas uždraudžia fragmentuoti paketą.