VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS
INFORMATIKOS FAKULTETAS
IP protokolas; IPv4; IPv6
Referatas
Priėmė: dėst. R. Valterytė
2005 03 31
Atliko: stud. V. Dzedulionis
2005 03 31
Kaunas, 2005
TURINYSĮVADAS…………………………………………………………….
……………………………………………………………….2
1. IP
PROTOKOLAS…………………………………………………………
……………………………………………….3
1.1. IP protokolo struktūra
(IPv4)…………………………………………………………….
…………………..4
2.
IPv6………………………………………………………………
………………………………………………………………..6
2.1 IPv6 sukūrimo motyvai
………………………………………………………………….
……………………….6
2.2 IPv6 pagrindinės
savybės……………………………………………………………
…………………………..7
2.3 IPv6 protokolo paketo struktūra
………………………………………………………………….
…………9
LITERATŪRA…………………………………………………………
………………………………………………………11
ĮVADAS
Interneto protokolai yra populiariausi atvirųjų tinklų protokolai,
kadangi jie gali būti labai sėkmingai taikomi tiek vietiniuose tinkluose,
tiek globaliniuose tinkluose. Interneto protokolai tai ryšio taisyklių
rinkiniai. Labiausiai žinomi protokolai yra šie: Transmission Control
Protocol (TCP) ir Internet Protocol (IP).
Interneto protokolai buvo sukurti aštuntojo dešimtmečio viduryje, kai
Gynybos perspektyviųjų tyrimų agentūra DARPA nusprendė sukurti paketų
perdavimu paremtą tinklą, per kurį galėtų susijungti pastate esantys
kompiuteriai. To pasekoje buvo sukurtas Interneto protokolų rinkinys
(TCP/IP). Jis buvo užbaigtas aštuntojo dešimtmečio pabaigoje.
Nepraėjus daug laiko TCP/IP buvo panaudotas UNIX operacinėje sistemoje.
Tai padarė TCP/IP protokolą pagrindiniu interneto protokolu.
Dabar TCP/IP protokolų stekas tapo žinomiausia sudėtinių tinklų kūrimo
priemonė. Iki 1996 metų populiariausias buvo kompanijos Novell IPX/SPX
protokolų stekas, tačiau vėliau jis prarado populiarumą ir naujuoju lyderiu
tapo TCP/IP.
Šiame referate bus aptartas IP protokolas ir jo esamos populiariausios
versijos (IPv4 ir IPv6).
1. IP Protokolas
Interneto protokolas (taisyklių rinkinys), reglamentuojantis
kompiuterių adresavimą, duomenų skaidymą į paketus prieš siunčiant ir
surinkimą juos atsiuntus, jų maršrutų parinkimą. Dabar daugiausia paplitusi
ketvirtoji versija IPv4, naudojanti 32 bitų IP adresus. Tikimasi, kad ją
pakeis šeštoji 128 bitų versija IPv6. IP protokolas kartu su TCP protokolu
sudaro TCP/IP protokolą, kuris yra pagrindinis interneto protokolas. IP
protokolas buvo sukurtas, tam kad būtų galima sujungti skirtingų kompanijų
pagamintus LAN ir komutuojamų paketų tinklus.
Internetinis protokolas (IP) yra TCP/IP protokolų rinkinio
protokolas adresuojantis ir maršrutizuojantis duomenis, jis atsako už vieno
duomenų paketo gabenimą iš mazgo į kitą mazgą. IP protokolas paskirsto
duomenų maršrutą nuo vieno kabineto iki visos firmos tinklo, tada į
regioninius tinklus, o galiausiai – į globalų Internetą. Visi protokolai iš
TCP/IP protokolų rinkinio (išskyrus ARP ir RARP) naudoja IP protokolą.
Duomenų sėkmingas persiuntimas įvykdomas vykdant adresavimą. IP protokolo
standartas tiksliai apibrėžia, kad kiekvienas pagrindinis kompiuteris
(host) turi unikalų 32 bitų numerį (IPv4), kuris vadinamas pagrindinio
kompiuterio tarptinklinio protokolo adresu (Internet Protocol address),
kuris dažnai trumpinamas IP adresas (IP address) arba interneto adresas
(Internet address) . Kiekvienas paketas, siunčiamas internetu, turi
siuntėjo (source) 32 bitų IP adresą ir gavėjo (destination) adresą. IP
priskiria vietinius IP adresus fiziniams tinklo adresams, suteikia adresus,
kuriais naudojasi įvairūs maršrutizatoriai.
Dabar populiariausia IP protokolo versija yra 4 (IPv4).
Dabartinė IP versija prisitaikė prie pasikeitimų aparatinės dalies
technologijoje. IP protokolas buvo sukurtas labai senai, tuomet vietinių
tinklų technologijos nebuvo dar tokios populiarios. Pradinis sumanymas ir
toliau dirbo gerai per kelias aparatinės dalies technologijų kartas. TP
dabar dirba tinkluose, kurių greitis yra keliomis eilėmis didesnis, nei
tinklų kurie buvo
naudojami, kai protokolas buvo sukurtas. Dar daugiau, kai
kurie modernūs tinklai siūlo freimo dydį, kuris yra žymiai didesnis, nei
galimas freimo dydis, kai TP buvo sukurtas.
1.1 IP protokolo paketo struktūra (IPv4)
IP deitagrama sudaryta iš antraštės ir tekstinės dalies.
Antraštė turi fiksuotą 20 baitų dalį ir kintamo ilgio nebūtinąją dalį.
32 bitai
0 4 8
6 9 4
|Versija|IHL |Paslaugos tipas |Bendras ilgis |
|Identifikacija |DF |MF |Fragmento poslinkis|
|Gyvavimo trukmė |Protokolas |Antraštės kontrolinė suma |
| Šaltinio adresas |
|Tikslo adresas |
|Nebūtinoji dalis |Padding |
20 bitų
1 pav. IP paketo antraštės struktūraVersijos laukas (4 bitai) leidžia perduoti deitagramas iš kompiuterių,
naudojančių senesnes IP protokolo versijas.
IHL (4 bitai) – ilgis 32 bitų žodžiais. Mažiausia yra 5 žodžiai
(20 baitų), daugiausia – 15 žodžių (60 baitų). Nebūtinoji dalis (40 baitų).
Paslaugos tipo laukas susideda iš keleto laukų. Prioriteto
laukas – 3 bitai: 0 – normalus paketas (mažiausias prioritetas), 7 – tinklo
valdymo paketas (aukščiausias prioritetas). Be jų yra dar trys vėliaviniai
bitai: D (Delay), T (Throughput), R (Reliability). Jais nurodoma, kas yra
svarbiausia – vėlinimas, pralaida, patikimumas. Maršrutizatorius pagal tai
gali parinkti paketo perdavimo kelią. Likusieji 2 bitai nenaudojami.
Bendras ilgis (2 baitai) – viso paketo ilgis (antraštė +
duomenys).
Identifikacijos laukas. Naudojamas fragmentuotų paketų
atpažinimui. Visi deitagramos fragmentai turi tą pačią identifikacijos
reikšmę.