Turinys 2
Įvadas 3
OLAP kilmė ir istorija 4
Esminė technologinė schema 5
Taikymo teorijoje ir praktikoje principai 7
OLAP architekrūtų palyginimas 11
ROLAP architektūra 11
MOLAP architektūra 11
OLAP architektūros trūkumai ir privalumai 13
Interaktyvi duomenų analizė ir ataskaitų kūrimo galimybės 13
Internetinės OLAP galimybės 13
Skaičiavimo galimybės 13
Duomenų atvaizdavimo galimybės 13
Ataskaitų išskaidymo galimybės 14
Rinkos vystymosi perspektyvos 15
Išvados 17
Literatūra 18
Įvadas
Šiuolaikinis verslas naudoja didžiulį duomenų kiekį, tačiau įmonėje šie duomenys taip ir liks tik balastas, jeigu nesugebėsime jų išanalizuoti ir tinkamai interpretuoti. Tik duomenų analizė naudojant specialius programinius įrankius iš „žalios“ informacijos leis atrinkti naudingus grūdelius ir perdirbti juos į vertingas žinias, kurios taps teisingų verslo sprendimų pagrindu.
Informacinių technologijų srityje visada egzistavo dvi viena kitą papildančios sistemų grupės:
Orientuotos į duomenų apdorojimą – duomenų apdorojimo sistemos;
Orientuotos į duomenų analizę – sprendimų priėmimo sistemos.
OLAP technologija priklauso antrajai informacinių technologijų grupei.
Kas tai OLAP galima nusakyti šiais žodžiais: greita daugiamačių duomenų analizė (Fast Analysis of Shared Multidimensional Information).
Greita (Fast) – reiškia, kad užklausos rezultatai grąžinami per keletą ar kelias dešimtis sekundžių.
Daugiamačiai duomenys (Multidimensional Information) – duomenys turi būti pateikiami kaip daugiamatis vaizdas su pilnu hierarchijų palaikymu, nes tai kol kas geriausias būdas analizuoti verslą ir įmonių struktūrą.
Analizė (Analysis) – reiškia, kad sistema turi būti suderinama su verslo (business) logika ir statistine analize.
Šiame darbe bus analizuojamos OLAP savybės ir atskleista esminė OLAP esmė. Tam tikslui bus apžvelgti tokie punktai:
OLAP kilmė;
Technologinė schema;
Bendrosios sąvokos;
Taikymo principai;
Daugiamatis duomenų kubas;
OLAP architektūros, jų palyginimas;
OLAP architektūrų privalumai ir trūkumai;
Rinkos vystymosi perspektyvos.
OLAP kilmė ir istorija
Pirmasis produktas IRI‘o Express, kuris atliko OLAP užklausas buvo išleistas 1970m. Tačiau pats terminas OLAP atsirado tik 1993m. Šio termino autorius yra E.F. Kodas (E.F. „Ted“ Codd), kitaip žinomas kaip „reliacinių duomenų bazių tėvas“. Kodas apibrėžė 12 OLAP taisyklių, kurias turi tenkinti OLAP sistema. Šios 12 originalių OLAP taisyklių yra daugelio komercinių OLAP sistemų pagrindas, tačiau jos kritikuojamos, nes yra sudėtingos ir sunkiai suprantamos. Trumpas šių taisyklių variantas:
1. Daugiamatis modelis;
2. Skaidrus ir aiškus serveris;
3. Prieinamumas;
4. Stabilus prieinamumas;
5. Kliento serverio architektūra;
6. Bendras matavimas;
7. Duomenų išsklaidymo administravimas;
8. Tinka daugeliui vartotojų;
9. Dimensijos operavimas;
10. Intuityvi duomenų manipuliacija;
11. Lankstus taisymas ir paskelbimas;
12. Kelių lygių palaikymas.
Dabar OLAP technologija yra apibrėžiama nenaudojant sudėtingų taisyklių ir terminų. Dažniausiai sutinkamas OLAP apibrėžimas skamba taip:
OLAP (On-line Analytical Processing) – tai technologija, leidžianti greitai, realiame laike ir įvairiais įmanomais pjūviais peržiūrėti informaciją, naudojant duomenų modelį, kuris atspindi realų organizacijos veiklos vaizdą, kaip jį supranta vartotojas, t. y. organizacijos duomenų atvaizdas yra daugiamatis.Esminė technologinė schema
OLAP – tai technologija, kuri priklauso sprendimų priėmimo informacinių technologijų grupei. Kad geriau suprasti šios technologijos veikimą, pateikiamos dvi technologinės schemos, kuriose bus matoma bendroji OLAP architektūra ir detalesnis OLAP veikimas (1, 2 pav.)
1pav. Bendra OLAP architektūra
OLAP produktai – tai programos, kurios analizei atlikti naudojasi OLAP serverio teikiamomis paslaugomis. Duomenys OLAP technologija paremtoms sistemoms dažniausiai saugomi duomenų sandėliuose (data warehouse), kuriems taip pat būdingas daugiamatiškumo principas. „OLAP ir duomenų sandėliai vienas kitą papildo. Duomenų sandėliuose saugomi duomenys, o OLAP transformuoja duomenų sandėlio duomenis į strateginę informaciją” [4].
1pav. schemoje ir yra apibendrintai pavaizduota, kaip organizacijos veiklos duomenys gali būti apdoroti OLAP sistemoje.
2pav. rodo detalesnį OLAP veikimą.
Schemoje yra nurodomi atskiri lygiai, kuriuose vyksta konkretūs veiksmai – nuo duomenų išrinkimo, transformavimo ir užkrovimo, iki jų apdorojimo ir pateikimo vartotojui, dažniausiai grafiniu pavidalu.2pav. Detalesnis OLAP veikimas
Bendriausiu atveju duomenų „sandėliai“ gali būti atvaizduoti kaip trijų lygmenų duomenų modelis.
Kaip yra parodyta 2pav., informacija pirmiausiai yra išrenkama iš operacinių šaltinių, po to, duomenys yra išgryninami, transformuojami ir užkraunami į duomenų „sandėlį“. Nors šis pirmasis žingsnis yra už duomenų „sandėlio“ ribų, tačiau duomenų atrinkimas ir jų pradinis apdorojimas yra viena svarbiausių veiklų, į kurią OLP pardavėjų dėmesys kreipiamas kone labiausiai. Dažnai įvairūs duomenys turi būti labai gerai paruošiami, kol juos bus galima perkelti į naują, tuščią
saugyklą.
Bet kuriuo atveju, kai duomenys jau yra atrinkti iš nutolusių šaltinių, jie patalpinami į duomenų „sandėlį“, kuris kiekvienu laiko momentu yra susietas su duomenų baze. Pats duomenų „sandėlis“ gali būti sukonstruotas kaip monolitinis plataus profilio objektas ir/arba eilė duomenų eilučių, kuri kiekviena yra sudaryta iš tam tikros dalies duomenų. Trečiame lygyje OLAP serverio darbas yra aprūpinti funkcionaliomis analitinėmis sistemomis, tai daroma DSS (Decision Support System) dėka. DSS – sistemos dalis, kuri analizuoja didelį kiekį duomenų ir atlieka įvairius skaičiavimus ir analizę. Praktikoje yra dviejų rūšių OLAP serveriai: ROLAP ir MOLAP, kurie gali būti naudojami šiam tikslui, nors bendru atveju, šių serverių tikslai yra labai panašūs. Galiausiai, aukščiausiame lygmenyje yra galutiniai įrankiai, kurie teikia vartotojui draugišką, dažniausiai grafinį, interfeisą [3].
Taikymo teorijoje ir praktikoje principai
Daugiamatis duomenų pateikimas – svarbiausia OLAP sistemų savybė, leidžianti peržiūrėti informaciją pagal daugelį dimensijų. Daugiamatės duomenų lentelės padeda objektyviau pateikti verslo vartotojui reikalingą informaciją. Vartotojui pateikiamas realaus pasaulio vaizdas, kuris jam priimtinas ir suprantamas.