Vilniaus Gedimino technikos universitetas
Verslo vadybos fakultetas
Referatas:
“Reliacinės duomenų bazės”
TURINYS
TURINYS 2
RELIACINIS DUOMENŲ MODELIS IR SISTEMŲ EVOLIUCIJA 3
RELIACINIS DUOMENŲ BAZĖS MODELIS: PAGRINDINĖS SĄVOKOS 3
Reliacinės lentelės 3
lentelė 1 4
lentelė 2 4
lentelė 3 4
lentelė 4 5
Tuščios reikšmės 5
Raktai 6
Išoriniai raktai 6
Apribojančios sąlygos, palaikančios vientisumą 7
Duomenų pertekliškumas 8
Pertekliškumo problema reliacinėse duomenų bazėse 8
Pertekliškumo problema tradicinėje failinėje sistemoje 11
paveikslėlis 1 11
RELIACINIS DUOMENŲ MODELIS IR SISTEMŲ EVOLIUCIJA
Įvadas
Žmonių požiūris į duomenų bazes pamažu pradėjo keistis po 1970 m. E.F. Kodo
(Codd) publikacijos apie reliacinį modelį. Visi tuo momentu egzistavę
priėjimai prie įrašų sujungimo iš skirtingų failų naudojo fizines rodykles
arba adresus diske. Pavyzdžiui, tarkim, kad vienoje iš tų senų sistemų mums
prireikė sujungti įrašą A su įrašu B. Tam mums reikės prie įrašo A
prijungti laukelį, kuriame bus patalpintas įrašo adresas diske. Tas
pridėtinis laukelis, arba fizinė rodyklė, visada rodys iš įrašo A į įrašą
B. Kodas pademonstravo, kad tokios duomenų bazės apriboja mūsų galimybes
manipuliuoti duomenimis. Be to, jos labai jautrios pakeitimams fizinėje
aplinkoje. Kai į kompiuterinę sistemą buvo įdiegiamas naujas diskasukis
arba keitėsi duomenų saugojimo adresai, buvo reikalingi ir papildomi failų
pakeitimai. Jei prie įrašo formato faile buvo prijungiami nauji laukai, tai
fiziniai adresai visų failų įrašų keitėsi. Tokiu būdu programuotojų ir
vartotojų galimybės buvo labai apribotos dėl fizinių problemų ir nebuvo
galima manipuliuoti duomenimis taip, kaip tai būtų leidusi loginė
struktūra.
Reliacinis modelis, paremtas loginiu duomenų ryšiu, įveikė šias problemas.
Tai leido vartotojui visiškai nesirūpinti fizine duomenų struktūra.Be to,
Kodas įvedė dvi manipuliavimo duomenimis kalbas, kurios pasiūlė daug
efektyvesnes priemones priėjimui prie duomenų ir jų apdorojimui. Tos kalbos
– tai reliacinė algebra ir reliaciniai skaičiavimai.
RELIACINIS DUOMENŲ BAZĖS MODELIS: PAGRINDINĖS SĄVOKOS
Reliacinės lentelės
Reliacinis duomenų modelis apdoroja ir pateikia duomenis lentelių (arba
reliacijų) pavidale.
Reliacija – tai terminas, atėjęs iš matematikos ir reiškiantis dvimatę
lentelę, susidedančią iš duomenų eilučių ir stulpelių.
Žemiau yra pateiktas pavyzdys reliacinės duomenų bazės “lentelė 1”, kuria
remdamasi aš apibūdinsiu pagrindines reliacinės duomenų bazės sąvokas.
lentelė 1
|Darb-Nr |Pavardė |Specialybė|Vodovo-Nr |
|1235 |AAA |Elektrikas|1311 |
|1412 |BBB |Tinkuotoja|1520 |
| | |s | |
|2920 |CCC |Pakrovėjas| |
|2920 |DDD |Stalius | |
|1520 |EEE |Tinkuotoja| |
| | |s | |
|1311 |FFF |Elektrikas| |
|3001 |GGG |Stalius |3231 |
lentelė 2
|Darb-Nr |Pastato-Nr|Darbo_Pradž|Dienų_skaičiu|
| | |ia |s |
|1235 |312 |10.10 |5 |
|1412 |312 |01.10 |10 |
|1235 |515 |17.10 |22 |
|1412 |460 |08.12 |18 |
|1412 |435 |15.10 |15 |
|1412 |515 |05.11 |8 |
|1311 |435 |08.10 |12 |
lentelė 3
|Pastato-Nr Pastato_adresas |
|Tipas |
| 312 Klevų 10 |
| Ofisas |
| 435 Beržų 4 |
| Parduotuvė |
| 515 Liepų 3 |
| Gyvenamasis namas |
| 210 Eglių 2 |
| Ofisas |
| 111 Pušų 5 |
| Ofisas |
| 460 Gilių 8 |
| Sandėlys |
lentelė 4
|Specialybės_tipas Premijiniai Val_per_savaitę |
|Tinkuotojas 30 Lt 35 |
|Elektrikas 35 Lt 37 |
|Pakrovėjas 50 Lt 40 |
|Stalius 45 Lt 35 |
Kiekvienas reliacijos
stulpelis – tai reliacijos atributas. Stulpelio
pavadinimas – atributo vardas. Toliau naudosime terminus atributas ir
atributo vardas vietoj terminų stulpelis ir stulpelio pavadinimas.Mūsų
pavyzdyje lentelės 1 atributų vardai: Darb-Nr, Pavardė, Specialybė, Vadovo-
Nr.
Reliacijos atributų skaičius vadinamas reliacijos laipsniu. Taigi,
reliacijos laipsnis lentelės Darbuotojas lygus keturiems. Kadangi
vartotojui nesvarbi atributų eilės tvarka reliacijoje, tai ta tvarka
laikoma neesminė. Iš to seka, kad jokie du reliacijos atributai negali
turėti vienodų vardų.
Reliacijos eilutės vadinamos kortežais. Laikoma, kad nėra nustatytos
eilučių (kortežų) išdėstymo tvarkos, todėl jokie du kortežai negali turėti
vienodų reikšmių rinkinių.
Rinkinys visų galimų reikšmių, kurias gali turėti atributai, vadinamas
atributo sritimi. Dvi atributų sritys sutampa tik tuo atveju, jeigu jos
turi tas pačias reikšmes. Pavyzdžiui, atributai Pavardė ir Specialybė iš
lentelės 1 turi skirtingas atributų sritis, nors kiekvieno jų reikšmės yra
simbolių eilutės. Du atributai su ta pačia sritimi nebūtinai turi turėti
vienodus vardus. Pavyzdžiui, atributai Vadovo-Nr ir Darb-Nr turi tą pačią