Kompiuterių virusai
Kompiuterių virusų sąvoka bene visiems žinoma. Anksčiau kompiuterių virusai būdavo perduodami drauge su informacija naudojantis diskeliais, dabar – siunčiant elektroninius laiškus bei naudojantis internetu.
Kompiuterių virusais vadinamos kenkėjiškos kompiuterinės programos, trikdančios kompiuterių veikimą arba trukdančios dirbti.
Programuotojo požiūriu, virusas – tai kompiuterinis kodas, kuris pažeidžia kurias nors programas. Paprastai kompiuterių virusas tai padaro, įtraukdamas į šias programas savo programos kodą. Virusas dauginasi prisijungęs prie kurių nors programų ar bylų – šitaip pasislėpęs keliauja iš vienos vietos į kitą, nuo vieno kompiuterio prie kito.
Terminą “kompiuterių virusas” pirmą kartą pavartojo amerikiečių mokslininkas Fredas Kojenas (Fred Cohen) 1984 m. Vienoje iš tarptautinių konferencijų. Šis terminas įsigalėjo todėl, kad kompiuterių virusai labai panašūs į jų biologinį prototipą.
Žinoma daugybė virusų tipų. Apie juos galima rasti daug informacijos internete.
Specialistai virusus klasifikuoja pagal šiuos požymius:
1) pagal veikimo būdą bei algoritmo ypatybes kompiuterių virusai skirstomi į:
a. tikruosius virusus;
b. kirminus;
c. logines bombas;
d. laiko bombas;
e. Trojos arklius;
f. nematomus virusus.
2) Pagal kenksmingumo lygį virusai skirstomi į:
a. Nepavojingus – kai kompiuterio darbui tiesiogiai nekenkia, tačiau išveda įvairius pranešimus, erzina garsais ir pan.;
b. Pavojingus – kai iš dalies sutrikdomas kompiuterio darbas;
c. Labai pavojingus – kai sunaikinami kompiuteryje esantys duomenys, programos.
3) Pagal užkrėtimo pobūdį.
Interneto virusus galima suskirstyti i kelias grupes:
1) Pirmąją sudaro virusai, keliaujantys kartu su bylomis. Šie virusai plisti internete negali. Išplatinti tokį virusą gali tik vartotojas, užkrėstą bylą pateikęs internete.
2) Antroji grupė – netikrieji virusai. Jie įdomūs tuo, kad dažniausiai jie neegzistuoja ir net negali egzistuoti. Kenkia ne virusai, o pranešimai apie juos, Intensyvėjant darbui internete kai kurie draugai nori perspėti apie pasirodžiusius naujus virusus ir siunčia įspėjamuosius elektroninius laiškus. Kiti sumano papokštauti ir siunčia laiškus be jokio reikalo.
3) Trečiajai grupei priklauso kenkėjiškos Java, JavaScript, ActiveX programėlės.
Antivirusinės programos
Kovai su kompiuterių virusais vartojamos specialios, vadinamosios antivirusinės programos. Jos taip pat skirstomos į keletą grupių:
1) programos detektoriai, kurios aptinka virusą ir apie tai informuoja vartotoją;
2) programos gydytojai, kurios ne tik aptinka virusą, bet ir išgydo užkrėstas bylas;
3) programos filtrai, dar vadinamos rezidentinėmis antivirusinėmis programomis, kurios praneša apie pašalinį kreipimąsi į informacinę sistemą, ir vartotojas turi nuspręsti: leisti kreiptis ar ne.
Dažniausiai naudojamos universalios antivirusinės programos, kurios atpažįsta virusą, ir stengiasi išgydyti juo užkrėstas bylas.
Taigi svarbiausia suprasti, kad kompiuterių virusai yra tokios pa: programos, kaip ir daugelis kitų įprastinių kompiuterio programų Tik jos nematomos vartotojui (gudriai paslėptos) ir jų paskirtis ken¬kėjiška: įsikišti į kitų programų darbą ir atlikti vartotojui netikėtu > ir nepageidautinus veiksmus.
Kompiuterių virusas yra programa, kuri savavališkai trikdo kom¬piuterio programų darbą bei keičia kompiuteryje esančią informa¬ciją: įrašo naują, ištrina esamą, modifikuoja vartotojo programa; (ar bylas), įterpdama į jas savo pačios kopijas (ar perdirbtus va¬riantus), ir šitaip pakenkia programą darbui.
Dažnai sakoma, kad virusinės programos plinta, dauginasi. T_ nurodoma, kad įsikišęs į programas ir perėmęs valdymą virusi. gali įsiterpti į dar kitas programas ir 1.1. Šitaip gali būti užkrės: daugelis kompiuteryje esančių programų.
Teorines virusų sukūrimo galimybes galime aptikti kompiuie principų kūrėjo ir jų pradininko Džono fon Noimano darbu: Prisiminkime (19 p.) jo suformuluotą pagrindinį principą: k; piuterio atmintinėje drauge laikomi ir duomenys, ir pati progr^ O tai reiškia, kad galima parašyti tokias programas, kurios irr.i supainioja: vietoj duomenų pradeda „ryti“ kitas programas :-taip sutrikdo pastarųjų darbą. Dž. fon Noimanas pradėjo nagr.~ „intelektinių“ mechanizmų dauginimosi klausimus, tačiau to di. nebaigė.