Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimas
1990m.pradžioje įvyko eiliniai respublikų Aukščiausiųjų Tarybų rinkimai. Juos didele persvara laimėjo nepriklausomybės šalininkai ir Sąjūdis, gavęs daugiau nei 90% vietų. Tai buvo svarbiausia prielaida legaliai išstoti iš SSRS ir atkurti nepriklausomybę. Paskelbus nepriklausomos Lietuvos Valstybės atkūrimą, svarbiausia buvo tą nepriklausomybę įtvirtinti, užtikrinti valstybės suverenumą Realiai šalyje tebeveikiant okupacinės valstybės institucijoms, reikėjo pradėti nuo pamatų kurti nepriklausomą valstybę .Vienas iš šių darbų buvo perimti iš SSRS KGB kariuomenės sienų kontrolę , pasiekti, kad iš nepriklausomos valstybės teritorijos būtų kuo greičiau išvesta okupacinė kariuomenė , ir sukurti savąją Lietuvos kariuomenę . Šių darbų nedelsiant ir buvo imtasi .1990m. kovo 11d. Lietuvos AT, pirmininkaujant V.Landsbergiui, priėmė Lietuvos Nepriklausomybės valstybės atkūrimo aktą. Kovo 14d. Lietuva nusiuntė SSRS Auksčiausios Tarybos pirmininkui Michailui Gorbačiovui kreipimąsi , kuriuo siūlė derėtis dėl neteisėtai Lietuvoje esančios kariuomenės įvedimo . SSRS Lietuvos atžvilgiu užėmė priešišką poziciją , skelbė ultimatumus , grasino , o 1990 m. balandį įvedė 74 dienas trukusią ekonominę blokadą.
SSRS Liaudies deputatų suvažiavimas ir M. Garbačiovas ėmė reikalauti atšaukti Lietuvos Nepriklausomybės aktą ir neketino taikstytis su įvykusiu faktu. Lietuvoje pradėtos kurti paralelinės valdžios institucijos, pvz., LSSR prokuratūra. Kareiviai užėmė kai kurių valstybinių institucijų ir SSKP priklausiusius pastatus. SSRS nutraukė naftos tiekimą Lietuvai. Lietuvos AT buvo priversta 1990 m. birželio 23 d. priimti Nepriklausomybės atkūrimo akto moratoriumą. Jis buvo priimtas su išlyga, kad po jo prasidės tarpvalstybinės Lietuvos ir Maskvos derybos.
Maskvos reakcija į kovo 11-osios aktą Estiją ir Latviją skatino rinktis geresnį kelią į nepriklausomybę. Estijos ir Latvijos AT panaikino Sovietų aneksiją ir paskelbė pereinamąjį laikotarpį iki visiškos nepriklausomybės.
Baltijos šalių ir Kremliaus santykiai atsidūrė aklavietėje. Maskvos pozicijos Nepriklausomybės siekiančiose respublikose vis akivaizdžiau silpnėjo. Tapo visiškai aišku, kad demokratinėmis priemonėmis, įtikinėjimais ar propaganda Maskvai atsiskyrimo proceso nepavyks sustabdyti.
Sovietai ginkluotam puolimui pasirinko laiką, kai 1991 m. pradžioje Vakarų valstybių dėmesys buvo nukreiptas į karą Persų įlankoje. Sustiprėjo propagandinis karas. SSRS žiniasklaidos priemonės nuolat skelbė prasimanymus apie Baltijos respublikas. .1991 m. sausio 2 d. kariškiai užgrobė Rygos spaudos rūmus, sužeidė keletą žmonių. Sausio 8 d. SSRS gynybos ministras Dmitrijus Jazovas įsako įvesti desantininkų padalinius į Baltijos kraštus. Į Lietuvą pradėjo traukti divizijos daliniai iš Pskovo . Į Vilnių atvyko desantininkai iš Pskove dislokuotos divizijos. Sovietų vidaus reikalų ministerijos ir desantiniai daliniai užiminėjo pastatus Vilniuje, tuo keldami vis didesnę įtampą ir provokuodami konfliktus. Sausio 9 dieną Michailas Gorbačiovas apkaltina Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą siekimu atkurti buržuazinę santvarką.Niekas nenujautė, kad artėja žiaurus išpuolis ir………….
„Sąjūdžio mitingai pažadino mumyse tai, apie ką seniai nebegalvojome arba svajojome slaptai – viltį būti laisviems. Nepaprastas žmonių entuziazmas, perpildytos mitingų aikštės rodė, kad lietuvio sąmonė bunda. Mes suvokėme, jog okupantai su tuo nesitaikstys. Kažkas turi įvykti. Kur? Kaip? Kada? To mes dar nežinojome…“
Sausio 10 dieną Vilniaus miesto Šiaurės kariniame miestelyje įrengiamas kosminio ryšio su Maskva punktas.
Sausio 11 dieną LKP CK biuro narys Juozas Jermalavičius skelbia, kad sudarė nacionalinio gelbėjimo komitetą, kuris „imasi visos atsakomybės už Respublikos likimą“.
11 val. 30 min. užimamos krašto apsaugos patalpos Alytuje.
11 val. 45 min. Vladimiras Uschopčikas informuoja LAT apie Vilniuje prasidedančius karinius „manevrus“.
11 val. 45 min. desantininkai užima krašto apsaugos rūmus Vilniuje. Yra sužeistų.
Apie 12 val. užgrobti Spaudos rūmai. Akcijoje dalyvauja šarvuočiai, tankai, desantininkai. Keturi žmonės sužeisti, tarp jų ir moterys.
12 val. 30 min. užimamas krašto apsaugos pastatas Šiauliuose.
13 val. užgrobiamas Kauno vairuotojų mokyklos, kur vykdavo KAD kursai, pastatas.
13 val. 30 min. Vytautas Landsbergis skambina SSSR prezidentui M. Gorbačiovui. Pokalbis neįvyksta, nes prezidentas „pietauja“.
16 val. 30 min. iš Rudaminos į Vilnių išvažiuoja 50 desantininkų tankų. Marijampolės rajone ties Igliauka uždaro kelią į Vilnių. Karinės mašinos iš Panemunės išvyksta į Vilnių.
16 val. 40 min. Lietuvos užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas perskaito protesto notą SSSR užsienio reikalų ministrui.
18 val. užgrobiamas Medžiotojų ir žvejų draugijos pastatas Vilniuje.
21 val. užimamas Nemenčinės TV retransliacijos centras.
23 val. pranešama, kad kariškiai užgrobė Vilniaus geležinkelio mazgą, sustojo traukinių eismas.
Iš visos Lietuvos į Vilnių rinkosi
žmonės palaikyti savo valdžią ir nuo galimo puolimo ginti Parlamentą, Radijo ir televizijos komiteto pastatą, televizijos bokštą. Į visus armijos išpuolius buvo atsakoma tik taikiomis demonstracijomis.
Sausio 12 dieną vadovauti kariuomenės veiksmams į Vilnių atvyko generolas Vladislavas Ačialovas
Po karinės jėgos panaudojimo LR AT įsteigė Laikinąją gynybos vadovybę. Šis organas vadovauja karinei, politinei ir informacinei gynybai, kurios tikslas – nutraukti SSSR puolimą ir karą prieš Lietuvą.
1 val. 30 min. Vilniaus gatvėse intensyviai pradeda judėti šarvuočiai ir kitas karinis transportas.
2 val. apsupamas ypatingosios paskirties policijos dalinys, esantis Valakampiuose. 32 Lietuvos vidaus organų darbuotojai pereina į SSSR pajėgų pusę.
4 val. 30 min. puolama Policijos akademija. V. Landsbergis tris kartus bandė susisiekti su M. Gorbačiovu.
11 val. kelyje Porečė–Druskininkai apsuptas KAD postas, žmonės sumušti, išvaikyti.
Trylikos Spaudos rūmuose užgrobtų redakcijų žurnalistai išleidžia bendrą laikraštį „Laisva Lietuva“.
13 val. atvyko Leningrado delegacija.
14 val. Kaune karinis sunkvežimis, pažeidęs eismo taisykles, užkabino automobilį. Vienas žmogus žuvo, kitas sunkiai sužeistas. Tūkstančiai vilniečių ir žmonės iš visos Lietuvos budi prie Aukščiausiosios Tarybos, Televizijos komiteto, TV bokšto ir tarpmiestinės telefonų stoties.
Žmonių atsiminimai
„1991 m. sausio 12 d. LŽŪA sąjūdžio iniciatyvinės grupės pasitarime buvo nutarta organizuoti studentų grupes, norinčias vykti saugoti svarbiausius objektus Kauno rajone. Inžinerijos fakulteto, kuriame aš dirbu, studentai ir dėstytojai nutarė vykti į Juragius saugoti televizijos bokšto. Nuvykę pamatėme, kad lauke ruošiamasi gintis. Išardytas sunkvežimis ir kitos įvairių mašinų dalys, metalo laužas sunešti prie pagrindinio įėjimo į bokštą, kad jomis būtų užremtos durys ir iš lauko pusės kareiviai negalėtų įsiveržti į pastato vidų. Prie pastato rinkosi vis daugiau žmonių. Kai kurie ėjo pėsti, kiti vyko lengvosiomis mašinomis. Atvažiavo ir keletas traktorių, sunkvežimių. Iki 20 val. susirinko keli šimtai žmonių. LRT darbuotojai pranešinėjo apie vis didėjantį pavojų Vilniaus televizijai ir nurodinėjo, kad Kaunas būtų pasirengęs perimti iš Vilniaus TV stoties transliacijas, jei Vilniaus stotis būtų užimta kariškių ir negalėtų transliuoti laidų“.