Mažeikiai – šiaurės Lietuvos miestas, įsikūręs prie Ventos, lygioje pelkėtoje vietoje, atokiau nuo kitų didesnių Lietuvos miestų. Šio miesto istorija nesiekia gilios senovės. Žinoma, kad XII-XIV a. šios žemės priklausė Ceklio sričiai, kurią nuolat puldinėjo kryžiuočių ordinas. 1812 m., besitraukdami iš Rusijos, čia praėjo prancūzai. 1863 m. pradėjus tiesti Liepojos-Romno geležinkelio liniją, Viekšnių-Leckavos-Tirkšlių vieškelių susikirtime stovėjusioje sodyboje buvo įrengta geležinkelio stotelė. Ji pavadinta šios sodybos šeimininko Mažeikos vardu – Mažeikiai. Latvis „Livonijos kronikoje” mini Vindeikių ir Mažeikių dvarus 1335 m. data. Šį teiginį patvirtina ir A. Nikžentaitis.
· 1871 m. pro Mažeikius pradėjo kursuoti traukiniai, o po trijų metų Mažeikiai geležinkeliu buvo sujungti su Ryga.
· 1880 m. prie stotelės paskirta 19 sklypų namų statybai.
· 1895 m. akmenimis išgrindžiamos pirmosios gatvės, atidaroma vaistinė, kelios krautuvės, amatininkų dirbtuvėlės.
· Mažeikiai labiau išaugo po 1902 m., kai buvo pastatyti nauji mūriniai stoties rūmai, garvežių bei remonto dirbtuvės ir įsteigta geležinkeliečių mokykla.
· 1901-1918 metais geležinkelio stotis buvo vadinama Muravjovo vardu, o miestui paliktas senasis pavadinimas – Mažeikiai.
· Pirmojo pasaulinio karo metu miestas gerokai nukentėjo. Ventos pakrantės 1915 m. buvo pavirtusios rusų-vokiečių karo lauku. Vokiečių karo lauko teismo sprendimu buvo sušaudyta 40 lietuvių. Toje vietoje 1930 m. pradėta statyti mūrinė Švenč. Jėzaus Širdies bažnyčia (architektas V. Landsbergis-Žemkalnis). Pirmoji medinė bažnyčia buvo pastatyta 1904 m., pašventinta 1905 m. (kunigas P. Meškauskas). Dabar šioje vietoje stovi koplytstulpis. Baigiantis I-ajam pasauliniam karui, miete įsikūrė lietuvių komitetas. Tuo pačiu laiku veikė ir bolševikų taryba. 1919 m. Mažeikiuose savo būstinę įsirengė Bermontas –rusų baltagvardiečių kariuomenės vadas. Tų pačių metų pabaigoje į Mažeikius persikėlė centrinės apskrities įstaigos, miestui buvo suteiktos savivaldos teisės. Pirmuoju burmistru išrinktas J. Motuzas.
· Nepriklausomybės metais miestas išaugo: buvo pastatyta ligoninė, banko rūmai, nauja rotušė, veikė trys katalikų bažnyčios, žydų sinagoga, evangelikų-liuteronų bažnyčia, stačiatikių maldos namai.
· II-ojo pasaulinio karo metais daugiau kaip pusė Mažeikių gyvenamųjų namų ir pramonės įmonių virto griuvėsiais. Netoli Ventos upės tilto 1941 m. vokiečių nacistai sušaudė apie 4-5 tūkstančius gyventojų. Pokario metais toje vietoje įrengtos kapinės, kuriose ilsisi šiose apylinkėse II-ojo pasaulinio karo metais žuvę žmonės.
· Dabar Mažeikiai – vienas iš svarbiausių Lietuvos pramonės miestų. 1980 m. čia pradėjo veikti naftos perdirbimo įmonė, pastatyta buvusio Juodeikių kaimo vietoje. Veikia kompresorių gamykla, elektrotechnikos įmonė, avalynės ir baldų fabrikai, pieno įmonė. Šiuo metu visi pramonės centrai jau privatizuoti ar privatizuojami. Naujausi Mažeikių mikrorajonai. – Kalnėnai, Naftininkų, Ventos, Tirkšlių.
· Kasmet keičiasi ir senamiestis. Jo pakraštyje – miesto parkas. Čia stovi A. Vienažindžio (skulpt. G. Jokūbonis), rašytojos-pedagogės Šatrijos Raganos ir pirmojo profesionalaus lietuvių teatro režisieriaus J. Vaičkaus (skulpt. J. Meškelevičius) skulptūros. Plačiau su miesto istorija galima susipažinti greta esančiame Mažeikių kraštotyros muziejuje, kuris įsikūręs šalia Mažeikių muzikos mokyklos.
Mūšių vietos
· Kovų su Livonijos ordinu vieta (prie Griežės piliakalnio);
· 1831 m. sukilėlių mūšio su caro armija vieta Ketūnų kaime;
· Tėvynės apsaugos rinktinės karių mūšio su Raudonąja armija vieta Sedoje.
Datos, faktai, skaičiai
· Miestas įsikūręs 10 kilometrų nuo Latvijos Respublikos sienos ir yra šiauriausias rajonas Lietuvoje, išsidėstęs drėgnose, pelkėtose žemėse, netoli Ventos upės. Spėjama, kad šios vietovės pavadinimas kilęs nuo čia anksčiau gyvenusių Mažeikų. Toks kaimas istoriniuose šaltiniuose minimas jau XVI a.
· XIIXIV a. Mažeikių žemės priklausė Ceklio sričiai.
· 1332 m. Hermano Vartbergės kronikoje rašoma apie Livonijos ordino kariuomenės surengtą ekspediciją į Mažeikių ir Vindeikių apylinkes. Istorikas A. Nikžentaitis daro išvadą, kad čia gali būti minima Mažeikių gyvenvietė, kurios teritorijoje XIX a. pabaigoje ėmė kurtis Mažeikių miestas.
· 1426 m. Nustatant Lietuvos-Livonijos sieną dabartinė Mažeikių rajono teritorija atiteko Livonijai.
· 1529 m. Pasirašius sutartį dėl patikslintų Lietuvos sienų su Livonija, beveik visa teritorija, kurioje dabar yra Mažeikių rajonas, atiteko Lietuvai. Atgautose Žemaitijos žemėse, Tirkšliuose ir Viekšniuose, buvo įkurti Lietuvos Didžiojo kunigaikščio dvarai.
· Iki 1794 m. Mažeikiai buvo karališkasis valsčius.
· XVIII a. Mažeikių vietovė priklausė Viekšnių seniūnijai. Mažeikiai miesteliu periodikoje pradėti vadinti XIX a.
· 1868 m. pradėtas tiesti Liepojos-Romnų geležinkelis. Mažeikiuose imtasi statyti geležinkelio stotį. Atsiradus stočiai, ėmė formuotis Mažeikių miestas, kuris ypač sparčiai pradėjo augti po to, kai 1873 m. buvo nutiestas geležinkelis į Rygą. Oficialus geležinkelio
Mažeikių atkarpos atidarymas įvyko 1873 m. lapkričio 3 (15) d.
· 1874 m. Baigtas tiesti geležinkelis iš Mažeikių į Jelgavą (Mintaują).
· 1886 m. Mažeikiuose gyveno 260 gyventojų.
· 1887 m. Mieste atidaryta pirmoji vaistinė. Jos savininkas buvo gydytojas O. von Losbergas.
· 1893 m. Miestelyje veikė 13 parduotuvių, 5 smuklės.
· 1893 m. Pradėta statyti stačiatikių cerkvė, kuri užbaigta 1894 m.