Šiaurės karas (1700-1721m.)
XVII a. vid. Švedija pasiekė savo politinės bei karinės galybės viršūnę ir įsivyravo Baltijos jūroje.
Šiaurės karas (1700-1721m.) kilo dėl to:
Ш kad Švedija XVII a. įsigalėjusi Baltijos jūroje pažeidė kitų Baltijos pakraščių valstybių interesusа o tos šalys norėjo atgauti savo žemes nuversti Švedija ir užimti naujus uostus.(O tos valstybės buvo: Rusija, Danija, Saksonija, vėliau Lietuva su Lenkija, vėliau Rusija, nes jai buvo svarbu ryšiai su vakarų valstybėmis, todėl reikėjo laisvo priėjimo prie Baltijos jūros)
KARO EIGA:
а 1700m.а Buvo sumuštos:rusų ir danų kariuomenės. Švedijos karvedys buvo 18m.-karalius Karolis XII
аPetras I padarė išvadą pralaimėjęs prie Narvos 1700m. mūšį. Jis reorganizavo kariuomenę ir 1701m. puolė švedus prie B.j. pakraščių. Ir atgavęs Neva 1703m. įkūrė Sankt-Peterburgą.
а Rusai suprato kad švedai tikrai norės atkeršyt, todėl pasitraukė į Rusijos gilumą. 1709m. Karolis XII su savo kariuomenė nuvarė užimti Poltavos, 1709 liepos 8d. gavo į kailį, ir Švedijos karalius pabėgo į Turkiją.
§ Švedijos galybė buvo palaužta,jos nenugalimumas sužlugdytas
§ Rusija padarė didž. Įspūdį Vakarų Europai , tuo pačiu ji buvo priimta į didž Vakarų Europos valstybių tarpą.
§ Poltavos mūšis buvo lemiamas viso Šiaurės karo eigai
а Lietuva pradėjo varyti iš savo teritorijos švedus, o 1709m. 09 mėn. Rusų kariuomenė užėmė visą Lietuvą.
1721m. rugsėjo mėn. Buvo pasirašyta Rusijos- Švedijos taikos sutartis. Rusija gavo: Livoniją, Narvą, Nevos baseiną. Karelijos dalį
Ništato taika didžiulis Rusijos laimėjimas:
§ Rusija gavo Nevos baseiną ir didelę rytinio Baltijos pajūrio dalį
§ Atsivėrė neribotos galimybės jūrų prekybai ir ryšiams su Vakarais per Baltijos j.
§ Švedija ir Danija tapo antraeilėmis valstybėmis
аŠiaurės karo padariniai LietuvaiJ:
karas galutinai sutrikdė vidaus gyvenimą, smukdė ekonomiškai, pakirto tarptautinę padėtį,Lietuva negalėjo apsiginti nuo kitų, kaimyninių valstybių Rusijos, Prūsijos ir Austrijos kišimosi, todėl buvo padalinta.
LIVONIJOS KARAS (1558-1583M.)
аPriežastys: Šiaurės rytų valstybės stojo į aršią kovą už išėjimą į Baltijos j., siekė užvaldyti svarbiausius jos uostus, o kai kurios net joje įsiviešpatauti. Taip ir iškilo taip vadinamasis Baltijos klausimas XVI-XVIII a. Tapęs visos Europos tarptautine problema. Baltijos klausimas buvo ypač susijęs su Livonija, nes ji buvo ekonominiu ir strateginiu atžvilgiu buvo labai svarbus kraštas, jame sueidavo visi keliai į Baltijos jūrą. Tai nebuvo vieninga valstybė, susidedanti iš kelių bažnytinių valdų: 1) Livonijos ordino (didžiausia terit.); 2) Rygos arkivyskupo; 3) Tartu, Kuršo ir Saremo vyskupų teritorijų . Livoniją norėjo užvaldyti: Rusijaаjai buvo svarbu prekyba, o uosto ji neturėjo; Lietuva- Lenkijaа1) siekė įsigalioti Livonijos uostuose, kad per juos plačiai išeitų į Balt. J. ir turėtų tiesioginį ryšį su Vakarų Europos valstybėmis;2)Lietuvos vyriausybė norėjo paimti į savo rankas Dauguvos žemupį ir Rygos uostą-svarbų prekybos centrą; Švedija-DanijaаBaltijos j. pakraštį eksploatuoti prekybos muitais, užimti jos uostus ir upių žiotis, o įsitvirtinę rytinėje Baltijos j. pakrant. užimti Balt. j. ;Prūsija.
аLivoniją ypač silpnino ordino magistro ir Rygos arkivyskupo tarpusavio nesutarimai, dėl politinės įtakos ir vyravimo krašte. Vienas iš jų norėjo tapti Livonijos kunigaikščiu.Ir aišku Livonija skilo į dvi priešingas stovyklas.Jų santykiai blogėjo , viena iš priežasčių buvo Rygos arkivyskupo rėmimas, jį rėmė Lietuva ir todėl tai nepatiko Livonijos magistruiа Rygos arkivyskupas orientavosi į artimą bendradarbiavimą su Lietuva, Livonijos magistras į artimus santykius su Rusija. O Rusija siekė ne tik naudotis laisvu keliu per Livoniją,bet paimti ją į savo valdžias, kad turėtų tiesioginius santykius su Vakarų Europa. 1554m. Novgorode buvo pasirašyta 15kai metų taikos sutartis Ivanas IV reikalavo, kad Rusijos prekės laisvai keliautų jų teritorija, Livonija neturi sudaryti jokių sąjungų su Lietuva.