Knygų ir periodinės saudos centras- Kaunas:
Susikuria naujos organizacijos Kaune. Privati ir be[radedanti reikštis
komercinė leidybos iniciatyva susidūrė su nemažais ekonominiais ir
finansiniais keblumais. Palankesnis šis laikotarpis buvo tradicinei
visuomeninių draugijų bei valstybinių institucijų leidybinei veiklai, kuri
buvo grindžiama šviečiamaisiais, idėjiniais, kultūriniais motyvais ar
žinybiniais poreikiais. 1922m. Kaune atidarytas Lietuvos universitetas
koncentravo mokslinę ir intelektualinę veiklą, sudarė sąlygas rengti,
leisti ir vartoti mokslinę literatūrą. Tais metais buvo uždarytos beveik
visos lietuviškos spaustuvės, išgrobstyti arba išvežti raidynai,
poligrafiniai įrenginiai, todėl spaudos bazė pradėta kurti Kaune. Pirmosios
kauno spaustuvės pradėjo veikti 1918m. Svarbiausias poligrafijos centas
buvo Kaunas. 1926m. Laikinoje sostinėje veikė 20 įmonių. Kaune buvo
išspauzdinama ir daugiausia knygų.
Knygų tematikos kaita: nuo mokomosios ir tarybinės literatūros, prie
grožinės ir istorinės knygos:
Grožinėje literatūroje dominavo drama ir poezija, stigo prozos, ypač
stambiosios, veikal. Pirmuoju nepriklausomybės dešimtmečiu leidybinį
procesą veikė aukštojo mokslo raida. Pakilo leidybinio repertuaro struktūra-
išaugo grožinės ir mokslinės literatūros dalis, sumažėjo tarybinės bei
mokymo literatūros procentas.
Knygų leidimo bendrovės:
Švyturys: Viena iš pirmųjų nepriklausomos Lietuvos leidyklų. Ją 1918m.
Vilniuje įsteigė S.Jackevičius, M.Kukta, J.Rinkevičius, A.Rucevičius,
M.Steigvila ir J.Strrazdas. Po I p. k. „Švyturys“ buvo didžiausia knygų
leidimo, spauzdinimo ir prekybos bendrovė, turėjusi savo spaustuvę ir
knygynų. 1919m. „Švyturys“ atidarė skyrių Kaune, o vėliau čia buvo perkelta
visa bendrovės veikla. Reikšmingas bendrovės darbas- grožinės literatūros
leidyba. Ypač rūpinosi lietuvių rašytojų kūrinių publikavimu. Nemažą
leidybos dalį sudarė scenos veikalai, literatūra vaikams ir jaunimui,
muzikos kūriniai. 1928m. Kreditais grindžiama bendrovės veikla nutrūko.
Dirva:1918-1940 m. Kaune ir Marijanpolėje veikė A.Dundzilos ir B.Siručio
knygų leidimo bendrovė „Dirva“. Jį ypač nusipelnė publikuodama lietuvių
klasikų raštus. Per 10 veiklos metų išleido 211 knygų.
Spaudos fondas: Didžiausia tarpukario Lietuvos kooperatinė knygų leidimo
ir platinimo bendrovė. 1921m. Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga atidarė
knygyną, pavadinta „Spaudos fondu“. Leidybinę veiklą spaudos fondas pradėjo
1923m. Pagrindinę produkcijos dalį sudarė grožinė literatūra. Kita ryški
leidybos sritis- mokslo populiarinimo ir informacinės literatūros leidyba.
Į Lietuvių knygos istoriją įėjo kaip pirmosios lietuviškos enciklopedijos
leidėjas. Bendrovė turėjo spaustuvę, bibliotekų ir knygynų.
Sakalas:Šią knygų leidimo bendrovę 1924m. Kaune įsteigė A.Vireliūnas,
A.Kniūkšta ir Lindreika. Pagrindinė „Sakalo“ veiklos kryptimi tapo grožinės
literatūros leidyba. Iš viso per 15 veiklos metų išėjo 629 „Sakalo“ knygos.
Kultūra: Šiauliuose veikė kooperatinė bendrovė „Kultūra“ (1920-1927m.),
išleidusi apie 200 knygų. Svarbiausias nuopelnas buvo žemės ūkio, gamtos
mokslų, istorijos, medicinos, geografijos ir kitų sričių mokslo
populiarinimo knygelių leidyba. Taip pat leido vadovėlius, pedagoginę ir
grožinę literatūrą, dailės kūrinių reprodukcijas.
Grožinės ir istorinės literatūros leidyba:
Gražinė literatūra: Per dvidešimt dvejus nepriklausomybės metus išleista
daugiau kaip 3000 leidinių. Grožinės literatūros leidyba plėtojosi itin
sparčiai. Daugiausia buvo leidžiama dramos kūrinių, nors jie mažiausiai
skaitomi. Trečiojo ir ketvirtojo dešimtmečių sandūroje grožinės literatūros
leidyba visuomenės tebebuvo vertinama kritiškai. Pagausėjo orginaliosios
prozos kūrinių- romanų, apysakų, apsakymų. Labiau susidomėta lietuvių
literatūra, pakilo lietuviškoas knygos prestižas.
Istorinė literatūra: Daugiausia išėjo literatūros istorijos darbų:
monografijų, studijų, vadovėlių ir paskaitų konspektų. Istorijos leidyba
pirmuoju nepriklausomybės dešimtmečiu daugiausia sudarė vadovėliai
mokykloms. Reikšmingas visuotinės istorijos žinio0ms skleisti buvo
:Kultūros“ bendrovės pradėtas ir Kultūros- švietimo draugijos baigtas
leisti kapitalistinis veikalas „Pasaulio istorija“. Mokslinių istorinių
tyrinėjimų centras buvo VDU.
Lietuviškos enciklopedijos leidimas (pradžia 1931m.):
„Lietuviškoji enciklopedija“ (LE)- pirmasis enciklopedinis leidinys
lietuvių knygos istorijoje. LE leido „Spaudos fondas“, o jam talkino
Lietuvos katalikų mokslo akademija. LE buvo leidžiamas sąsiuviniais
(pirmasis pasirodė 1931 10 01) ir tomais, vieną tomą sudarė 12 sąsiuvinių.
Iki 1944m. Buvo išspauzdinti devyni LE tomai.
Lietuviškų knygų iliustravimas:
Daugiausia iliustruojamos knygos vaikams, pagausėjo iliustruotų grožinės
literatūros leidinių. Toliau vaisindai darbavosi K.Šimonis, aktyviai knygų
viršelius bei iliustracijas kūrė dailininkai V.Bičiūnas, J.Burba,
A.Galdikas, V.K.Jonynas, R.Kalpokas, V. Kosciuka. Prie lietuviškos knygos
kultūros ugdymo daug prisidėjo bibliofilinė XXVII knygų mėgėjų draugija.
Jos
leidiniai buvo spauzdinami gerame popieriuje, puikiai maketuojami,
iliustruojami bei įrišami.
V.Petravičiaus įvertinimas 1937m. Pasaulinėje parodoje Paryžiuje: 1937m.