Lietuviskos knygos istorija
5 (100%) 1 vote

Lietuviskos knygos istorija

Knygų ir periodinės saudos centras- Kaunas:

Susikuria naujos organizacijos Kaune. Privati ir be[radedanti reikštis

komercinė leidybos iniciatyva susidūrė su nemažais ekonominiais ir

finansiniais keblumais. Palankesnis šis laikotarpis buvo tradicinei

visuomeninių draugijų bei valstybinių institucijų leidybinei veiklai, kuri

buvo grindžiama šviečiamaisiais, idėjiniais, kultūriniais motyvais ar

žinybiniais poreikiais. 1922m. Kaune atidarytas Lietuvos universitetas

koncentravo mokslinę ir intelektualinę veiklą, sudarė sąlygas rengti,

leisti ir vartoti mokslinę literatūrą. Tais metais buvo uždarytos beveik

visos lietuviškos spaustuvės, išgrobstyti arba išvežti raidynai,

poligrafiniai įrenginiai, todėl spaudos bazė pradėta kurti Kaune. Pirmosios

kauno spaustuvės pradėjo veikti 1918m. Svarbiausias poligrafijos centas

buvo Kaunas. 1926m. Laikinoje sostinėje veikė 20 įmonių. Kaune buvo

išspauzdinama ir daugiausia knygų.

Knygų tematikos kaita: nuo mokomosios ir tarybinės literatūros, prie

grožinės ir istorinės knygos:

Grožinėje literatūroje dominavo drama ir poezija, stigo prozos, ypač

stambiosios, veikal. Pirmuoju nepriklausomybės dešimtmečiu leidybinį

procesą veikė aukštojo mokslo raida. Pakilo leidybinio repertuaro struktūra-

išaugo grožinės ir mokslinės literatūros dalis, sumažėjo tarybinės bei

mokymo literatūros procentas.

Knygų leidimo bendrovės:

Švyturys: Viena iš pirmųjų nepriklausomos Lietuvos leidyklų. Ją 1918m.

Vilniuje įsteigė S.Jackevičius, M.Kukta, J.Rinkevičius, A.Rucevičius,

M.Steigvila ir J.Strrazdas. Po I p. k. „Švyturys“ buvo didžiausia knygų

leidimo, spauzdinimo ir prekybos bendrovė, turėjusi savo spaustuvę ir

knygynų. 1919m. „Švyturys“ atidarė skyrių Kaune, o vėliau čia buvo perkelta

visa bendrovės veikla. Reikšmingas bendrovės darbas- grožinės literatūros

leidyba. Ypač rūpinosi lietuvių rašytojų kūrinių publikavimu. Nemažą

leidybos dalį sudarė scenos veikalai, literatūra vaikams ir jaunimui,

muzikos kūriniai. 1928m. Kreditais grindžiama bendrovės veikla nutrūko.

Dirva:1918-1940 m. Kaune ir Marijanpolėje veikė A.Dundzilos ir B.Siručio

knygų leidimo bendrovė „Dirva“. Jį ypač nusipelnė publikuodama lietuvių

klasikų raštus. Per 10 veiklos metų išleido 211 knygų.

Spaudos fondas: Didžiausia tarpukario Lietuvos kooperatinė knygų leidimo

ir platinimo bendrovė. 1921m. Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga atidarė

knygyną, pavadinta „Spaudos fondu“. Leidybinę veiklą spaudos fondas pradėjo

1923m. Pagrindinę produkcijos dalį sudarė grožinė literatūra. Kita ryški

leidybos sritis- mokslo populiarinimo ir informacinės literatūros leidyba.

Į Lietuvių knygos istoriją įėjo kaip pirmosios lietuviškos enciklopedijos

leidėjas. Bendrovė turėjo spaustuvę, bibliotekų ir knygynų.

Sakalas:Šią knygų leidimo bendrovę 1924m. Kaune įsteigė A.Vireliūnas,

A.Kniūkšta ir Lindreika. Pagrindinė „Sakalo“ veiklos kryptimi tapo grožinės

literatūros leidyba. Iš viso per 15 veiklos metų išėjo 629 „Sakalo“ knygos.

Kultūra: Šiauliuose veikė kooperatinė bendrovė „Kultūra“ (1920-1927m.),

išleidusi apie 200 knygų. Svarbiausias nuopelnas buvo žemės ūkio, gamtos

mokslų, istorijos, medicinos, geografijos ir kitų sričių mokslo

populiarinimo knygelių leidyba. Taip pat leido vadovėlius, pedagoginę ir

grožinę literatūrą, dailės kūrinių reprodukcijas.

Grožinės ir istorinės literatūros leidyba:

Gražinė literatūra: Per dvidešimt dvejus nepriklausomybės metus išleista

daugiau kaip 3000 leidinių. Grožinės literatūros leidyba plėtojosi itin

sparčiai. Daugiausia buvo leidžiama dramos kūrinių, nors jie mažiausiai

skaitomi. Trečiojo ir ketvirtojo dešimtmečių sandūroje grožinės literatūros

leidyba visuomenės tebebuvo vertinama kritiškai. Pagausėjo orginaliosios

prozos kūrinių- romanų, apysakų, apsakymų. Labiau susidomėta lietuvių

literatūra, pakilo lietuviškoas knygos prestižas.

Istorinė literatūra: Daugiausia išėjo literatūros istorijos darbų:

monografijų, studijų, vadovėlių ir paskaitų konspektų. Istorijos leidyba

pirmuoju nepriklausomybės dešimtmečiu daugiausia sudarė vadovėliai

mokykloms. Reikšmingas visuotinės istorijos žinio0ms skleisti buvo

:Kultūros“ bendrovės pradėtas ir Kultūros- švietimo draugijos baigtas

leisti kapitalistinis veikalas „Pasaulio istorija“. Mokslinių istorinių

tyrinėjimų centras buvo VDU.

Lietuviškos enciklopedijos leidimas (pradžia 1931m.):

„Lietuviškoji enciklopedija“ (LE)- pirmasis enciklopedinis leidinys

lietuvių knygos istorijoje. LE leido „Spaudos fondas“, o jam talkino

Lietuvos katalikų mokslo akademija. LE buvo leidžiamas sąsiuviniais

(pirmasis pasirodė 1931 10 01) ir tomais, vieną tomą sudarė 12 sąsiuvinių.

Iki 1944m. Buvo išspauzdinti devyni LE tomai.

Lietuviškų knygų iliustravimas:

Daugiausia iliustruojamos knygos vaikams, pagausėjo iliustruotų grožinės

literatūros leidinių. Toliau vaisindai darbavosi K.Šimonis, aktyviai knygų

viršelius bei iliustracijas kūrė dailininkai V.Bičiūnas, J.Burba,

A.Galdikas, V.K.Jonynas, R.Kalpokas, V. Kosciuka. Prie lietuviškos knygos

kultūros ugdymo daug prisidėjo bibliofilinė XXVII knygų mėgėjų draugija.

Jos
leidiniai buvo spauzdinami gerame popieriuje, puikiai maketuojami,

iliustruojami bei įrišami.

V.Petravičiaus įvertinimas 1937m. Pasaulinėje parodoje Paryžiuje: 1937m.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 788 žodžiai iš 2600 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.