Transatlantinis „Lituanicos“ skrydis
Lakūnų testamentas
Mes skrisime į Lietuvą!
Lietuvių tauta laukia iš savo sūnų ir drąsesnių žygių.
Būtinai reikia ir jos sūnums prisidėti prie bendrojo darbo-
tirti dar mažai žinomas Žiemių Atlanto vandenyno
oro sroves, o taip pat naujai išrastus
navigacijos būdus ir priemones
pritaikyti kasdieniniams reikalams.
Mes, gyvendami tokiais laikais,
kada oras stengiamasi panaudoti
žmonijos reikalams, laikome savo pareiga
tautos vardu tą darbą
garbingai atlikti.
Jaunoji Lietuva!
Tavo dvasios įkvėpti, mes stengiamės
tą pasirinktą uždavinį įvykdyti.
Mūsų pasisekimas tegu sustiprina Tavo dvasią
ir pasitikėjimą savo jėgomis ir gabumais!
Bet jei Neptūnas ar galingasis audrų Perkūnas
ir mums bus rūstus – pastos mums
kelią į Jaunąją Lietuvą ir pašaukti LITUANIKĄ pas save,-
tada Tu, Jaunoji Lietuva, turėsi iš naujo ryžtis, aukotis
ir pasirengti naujam žygiui, kad audringųjų vandenynų
dievai būtų patenkinti Tavo pastangomis, pasiryžimu ir
nekviestų Tavęs į Didįjį Teismą.
LITUANIKOS laimėjimas tegu sustiprina jaunųjų
Lietuvos sūnų dvasią
ir įkvepia juos naujiems žygiams.
LITUANIKOS pralaimėjimas ir nugrimzdimas į Atlanto
vandenyno gelmes tegu auklėja jaunų lietuvių atkaklumą
ir ryžtumą, kad Sparnuotas Lietuvis būtinai įveiktų
klastingąjį Atlantą Tėvynės Lietuvos garbei!
Tad šį skridimą skiriame ir aukojame Tau,
Jaunoji Lietuva!
Tą didijį bandymą pradėsime,
tikėdamiesi Dangaus palaimos!
STEPONAS DARIUS
STASYS GIRĖNAS
Darius ir Girėnas šalia
Lituanicos
Lakūnų biografijos
Steponas Darius (tikroji pavardė Jucevičius-Darašius) gimė 1897 m.
Sausio 9 d. Rubiškėje (dabar Dariaus kaimas), Klaipėdos rajone. Lietuvių
lakūnas. Žuvo1933m. liepos 17d. ties Soldinu(dabar Mislibožas,Lenkija).
1905 m. mirė Stepono tėvas Jonas Romualdas Jucevičius-Darašius. Po
metų motina ištekėjo už Kazio Degučio. 1907 m. gruodžio 15 d. Degutienė su trimis Jucevičiaus vaikais: Lora, dešimtmečiu Steponu ir Konstancija Kotryna išvažiavo į Ameriką pas anksčiau ten nuvykusį vyrą ir vyriausiąjį sūnų Boleslovą. Iš pradžių šeima gyveno Niujorko valstijoje, Niūarko ir Elizabeto miestuose. 1909 m. įsikūrė Čikagoje, Bridžporte. Amerikoje visi Jucevičiai susitrumpino pavardes ir tapo Juciais.
Čia 1913 m. Steponas įstojo į Harisono vidurinę technikos mokyklą, kurios ketverių metų kursą užbaigė per trejus su puse metų. Toliau mokslus tęsė Lanės aukštesniojoje technikos mokykloje Inžinerijos skyriuje. Buvo stropus ir tvarkingas mokinys, geras sūnus. Paauglystėje labai pamėgo sportą. Žaidė beisbolą, regbį, futbolą, krepšinį, boksavosi. Jį visada domino aviacija. Jis žavėjosi brolių Raitų sukurtomis sparnuotomis mašinomis – lėktuvais, ir pagaliau pats pradėjo daryti jų modeliukus. Dažnai lankydavosi Raitų parduotuvėje, kur buvo įdarbintas pasiuntiniu.
Vykstant Pirmajam pasauliniam karui, Steponas iš laikraščių sužinojo apie savo tautiečių vargus vokiečių okupuotoje Lietuvoje. 1917 m. balandžio 6 d. JAV paskelbus karą Vokietijai, dvidešimtmetis jaunuolis balandžio 12 d. savanoriu išėjo į JAV kariuomenę. Dar prieš išvykdamas, jis susitrumpino antrąją tėvo Darašiaus pavardę ir pasivadino Dariumi.
1917-1919 m. tarnavo JAV kariuomenės artilerijoje, dalyvavo kautynėse Prancūzijoje, buvo sužeistas. Iš kariuomenės grįžo apdovanotas „Purpurinės širdies“ („The purple heart“) ordinu ir „Didžiojo karo dėl civilizacijos“ („The great war for civilization“) medaliu.
Grįžęs į JAV, įstojo į Čikagos universitetą, kur dar lankė artilerijos atsargos karininkų kursus. Ruošėsi grįžti į Nepriklausomybę paskelbusią Lietuvą. Aktyviai dalyvavo 1919 m. susikūrusio Amerikos lietuvių kareivių susivienijimo veikloje ( SALK ), kurio vienas tikslų buvo kovoti dėl Lietuvos laisvės, siunčiant savanorius į Lietuvos kariuomenę.
Atidžiai sekė įvykius Lietuvoje ir nutaręs, kad yra reikalingas besikuriančiai nepriklausomai Lietuvai, 1920 m. liepos 27 d. metė mokslus ir su keliais draugais atvažiavo į Kauną. Iš pradžių tarnavo Generalinio štabo Žvalgybos skyriuje. 1921 m. baigęs Karo mokyklą, gavo leitenanto laipsnį ir tarnavo karo aviacijoje. 1922 m. sausio 7 d. buvo paskirtas išklausyti Karo aviacijos Mokomosios eskadrilės kursus. Netrukus gavo teisę savarankiškai skraidyti. 1923 m. birželį tarnavo Trečiojoje eskadrilėje lakūnu ir dalyvavo aukštojo pilotažo kursuose, kuriuos baigė. 1924 m. jam buvo suteiktas Karo lakūno vardas. Lietuvos karo aviacijoje Darius tarnavo penkerius metus. Skraidė mokomojoje, trečiojoje, pirmojoje ir ketvirtojoje eskadrilėse. 1924 m. jam suteiktas vyresniojo leitenanto, o 1927 m. – kapitono laipsnis.
1923 m. dalyvavo Klaipėdos krašto išlaisvinime. 1922 m. pasiprašęs atostogų, kaip civilis asmuo nuvyko į Klaipėdą ir čia buvo paskirtas trečiosios sukilėlių grupės vado padėjėju. 1923 m. sausio 9 d. su grupe užėmė Šilutę, o sausio 15 d. įžengė į išvaduotą Klaipėdą. Netrukus buvo paskirtas Mažosios Lietuvos I savanorių pulko 8- osios kuopos vadu. Kaip mokantį anglų ir prancūzų kalbas, Klaipėdos vadavimo štabas jį siuntė į anglų karo
laivą dalyvauti derybose su Antantės atstovais. Už dalyvavimą išvaduojant Klaipėdą S. Darius buvo apdovanotas aukščiausiojo laipsnio Sidabro medaliu – Klaipėdos išvadavimo simboliu.