Pradedant užrašu ant pieno pakelio ir baigiant daugiatome pasaulio istorija, raštas yra paprastas ir patogus būdas bendrauti su žmonėmis, su kuriais negalite pasikalbėti. Be to, tai tobula priemonė užfiksuoti savo mintis.
Raštas, kuriuo šiandien lengvai galime užrašyti žmogaus kalbą, atsirado, palyginti, neseniai – maždaug prieš šešis tūkstančius metų. Bet jo užuomazga pasirodė žymiai anksčiau – prieš keliasdešimt tūkstančių metų, tais žilosios senatvės amžiais, kai protingasis žmogus, mokslininkų lotyniškai vadinamas homo sapiens, sukūręs garsų kalbą, panoro savo mintis sutartiniais ženklais perduoti kitam. Be abejo, iš pradžių sutartiniai ženklai buvo natūralūs.
Piešinių raštas – tai jau tikrojo rašto pradžia. Taip sako visi raštotyrininkai.
Senovės žmonių piešiniais ir braižiniais rimtai pradėta domėtis tiktai praėjusio amžiaus viduryje. Daug ginčų sukėlė 1864 metais Prancūzijoje, La Madlen urve rastas mamuto paveikslas, išraižytas kaulinėje plokštelėje. Pažangūs mokslininkai tvirtino, kad mamuto atvaizdą sukūrė senojo akmens amžiaus žmonės, mamuto amžininkai. O biblijos šalininkai įtikinėjo, kad tuo metu, kai gyveno mamutai, Žemėje dar nebuvo žmogaus.
Raštotyrininkai piešinių raštą vadina piktografija. Žodis piktografija yra sudarytas iš lotynų kalbos žodžio piktus, kuris reiškia pieštas, dažytas, ir graikų kalbos žodžio grafo, kuris reiškia rašau, krapštau. Atskiras piktografinio rašto ženklas-piešinys vadinamas piktograma. Graikų žodis gramma reiškia raidė. Jeigu atskiras piktografinio rašto ženklas-piešinys iškirstas arba išrėžtas akmenyje, tai jis vadinamas petroglifu. Žodis petroglifas sudarytas iš graikų kalbos žodžių petra, kuris reiškia uola, akmuo, ir žodžio gliufo, kuris reiškia rėžiu, raižau.