VILNIAUS UNIVERSITETO
Istorijos fakulteto
REFERATAS
Sovietinė propaganda spaudoje: lietu-vių pabėgimai iš Sovietų Sąjungos 1960 – 1970 m.
Vilnius
2005
ĮŽANGA
Dvidešimtojo amžiaus penktojo dešimtmečio pabaigoje, stiprėjant represinėms priemonėms prieš rezistencinį judėjimą, silpnėjant lietuvių pasipriešinimui prieš sovietinę valdžią, nesulaukiant žadėtos užsienio pagalbos, dalis Lietuvos gyventojų ėmė puoselėti planus ištrūkti iš Sovietų Sąjungos. Pirmieji sėkmingi bandymai užfiksuoti šeštojo de-šimtmečio pradžioje. Pabėgti iš Sovietų Sąjungos buvo mėginama keliais pagrindiniais būdais: jūros keliu, turistinių kelionių metu bei nuvarant lėktuvus. pavykus pabėgt į kurią nors užsienio valstybę, buvo prašoma tos valstybės suteikti politinį prieglobstį.
Apie sėkmingus lietuvių pabėgimus ar apie mėginimus pabėgti žinoma iš Lietu-vos ypatingojo archyvo saugomų dokumentų. Atskirų mokslo veikalų, nagrinėjančių šią temą – nėra. Tačiau apie kai kuriuos įvykius buvo rašoma ne tik sovietinėje spaudoje, bet ir užsienio valstybių bei lietuvių emigracijos spaudoje.
Deja įvykiai sovietinėje spaudoje ne visada būdavo nušviečiami objektyviai, o apie kai kuriuos pabėgimus iš viso nebuvo rašoma.
Šio darbo tikslas – parodyti kaip 1960 – 1970 m. lietuvių pabėgimai iš Sovietų Sąjungos buvo aprašomi tuometinėje Lietuvos spaudoje, jei apie juos buvo rašoma.
Lietuvių pabėgimai iš Sovietų Sąjungos nuo 1960 m. iki 1970 m.
Pirmieji lietuvių pabėgimai užfiksuoti šeštojo dešimtmečio pradžioje. Nuo 1951 m. iki 1960 m. minimi tik trys lietuvių pabėgimai. Septintajame dešimtmetyje pabėgimų pa-daugėjo.
Septintajame dešimtmetyje pirmasis pabėgo Antanas Algirdas Bartusevičius. Jis, tarnaudamas sovietinėje armijoje Vokietijoje, 1960 m. birželio 4 d. pabėgo iš karinio da-linio. Peržiūrėjus 1960 m. birželio 4 d. – liepos 4 d. laikraščius „Tiesa“ ir „Komjaunimo Tiesa“, nerasta nė mažiausios užuominos apie šį įvykį.
1961 m. kovo mėn. Juozas Miklovas dalyvavo turistinėje kelionėje ir būdamas Pa-ryžiuje išėjo iš viešbučio ir negrįžo. Vėliau jis paprašė Prancūzijos politinio prieglobsčio. Peržiūrėjus 1961 m. kovo 1 d. – gegužės 31 d. laikraščius „Tiesa“ ir „Komjaunimo tiesa“, nerasta jokios žinutės apie šį pabėgimą.
Tais pačiais metais įvyko dar vienas pabėgimas iš Sovietų Sąjungos, tik šį kartą pa-sirinktas jūrų kelias. Jonas Pleškys, kuris buvo karinio jūrų laivyno kapitonas, 1961 m. balandžio 6 d. išplaukė į jūrą ir balandžio 6 d. naktį į 7 d. pabėgo į Švediją, kur paprašė politinio prieglobsčio. Peržiūrėjus 1961 m. balandžio 7 d. – gegužės 7 d. laikraščius „Tie-sa“, „Komjaunimo tiesa“ bei „Tarybinė Klaipėda“, apie J. Pleškio pabėgimą nerasta jo-kios užuominos.
1962 m. spalio 29 d. Algirdas Bružas, padedamas užsieniečių jūrininkų, švedų laivu pabėgo iš Klaipėdos į Olandiją, kur paprašė politinio prieglobsčio. Apie šį pabėgimą, pe-ržiūrėjus 1962 m. spalio 29 d. – lapkričio 29 d. „Tiesą“, „Komjaunimo tiesą“ ir „Tarybinę Klaipėdą“, vėlgi nerasta nė vienos žinutės.
Jurgis Ferdinandas Vaitkevičius ir Albinas Bibrys buvo tankerio „Alytus“ jūreiviai. 1963 m. liepos 18 d., tankeriui stovint Kanados Galtfako uoste, jiedu paliko laivą ir krei-pėsi į valdžią, prašydami suteikti politinį prieglobstį. Peržiūrėjus 1963 m. liepos 18 d. – rugpjūčio 18 d. laikraščius „Tiesa“, „Komjaunimo tiesa“ ir „Tarybinė Klaipėda“, apie Vaitkevičiaus ir Bibrio pabėgimą nerasta jokios užuominos.
1966 m. spalio 16 d. Pranas Ulevičius, būdamas turistinėje kelionėje Suomijoje, Turku mieste atsiliko nuo grupės ir pabėgo į Švediją. 1966 m. spalio 16 d. – lapkričio 16 d. laikraščiuose „Tiesa“ ir „Komjaunimo tiesa“ jokių pranešimų apie P. Ulevičiaus pabė-gimą.