Tarybų Sąjungos užsienio politika 6 dešimtmetyje
Trumenas pasisakė prieš TSRS. Itin smarkiai pablogėjo 1945 m., nes Tarybų Sąjunga užėmusi kaimynines šalis, vedė pro sovietinę politiką Fultone 1945 04 Trumenas pasisakė pasitelkti kovai prieš komunizmo plitimą pasaulyje. Šaltasis karas – politinių, ekonominių idealų, pusiau karinių konfrontacijų visuma. Prasidėjo 1947 m.. Apima 6 dešimtmečius ir truko iki Perestroikos.
Priežastys: 1. Tarybų Sąjunga įsitvirtino Rytų ir Centrinėje Europoje, sudarytos protarybinės vyriausybės
2. po II pasaulinio karo susiformavo Tarybų Sąjungos gynybinė doktrina ( kuo didesnė armija ir ginkluotos pajėgos sutelktos toliau nuo TSRS sienų). Vakarai į ją žiūrėjo ne kaip gynybinę, bet kaip į puolamąją
3.nepasitikėjimas tarp šalių, ginklavosi įvairiomis ginklų rūšimis (reaktyvinė aviacija, povandeninių laivų tobulėjimas).
JAV bandė primesti pasauliui laisvą valstybės modelį. Paskelbta, kad bolševizmas kelia grėsmę ir reikia sunaikinti iš šaknų. Suvokiama kaip karas prieš Tarybų Rusiją.
Tarybų Sąjunga pasižadėjusi suruošti po karo demokratų rinkimus Lenkijoje. Tarybų Sąjunga sužlugdė ir neįvyko. Susektas ir suimtas žvalgų ir šnipų JAV ir Anglijos didysis tinklas. Sukėlė didžiausią rezonansą. Nutraukė ryšius vienos partijos su kitų šalių partijomis. 1949 m. JAV planas Drobsop, kad Tarybų Sąjungą izoliuoti iki 1957 m.. Jeigu santykiai nepasikeis galima numesti atominę bombą.
Šaltąjį karą aštrino NATO blokas, Pietų ir Šiaurės Korėjos karas ir kiti faktai.
Tarybų Sąjungai šaltasis karas davė: 1. naudingą pasiteisinimą dėl savizoliacijos, tai leido laikyti gyventojus nežinioje, nepateikė realaus mokslinio – technologinio pasiekimo pasaulyje, 2. pateisino smukimą tuo, kad buvo ginkluotės.
Santykiai su demokratinėm šalim:
Vykdė besąlygiškai TSRS nurodymus, pritardavo ir savo politikos nevykdė. Pasmerkė Maršalo, Trumeno planus. 1947 – 1948 m. tarp šių šalių buvo pasirašinėjamos tarpusavio sutartys, įvairaus pobūdžio (dvišalis susitarimas). 1949 m. buvo sukurta ESPT. Integruoti tų šalių ekonomiką vieną su kita ir su Tarybų Sąjunga.
1948 m. Stalinas pasiūlė, kad Jugoslavija ir Bulgarija sudarytų konfederaciją. Bulgarija sutiko, bet Jugoslavijos delegacija pareiškė, kad reikia svarstyti ir po to atmetė. Pirmą kartą Stalinas nepakluso, nutraukti bet kokie ekonominiai politiniai ryšiai. Jugoslavija persiorientavo į glaudesnius santykius su Vidurio Europos šalimis. Užsienio politika – visoms demokratinėm šalim bendradarbiauti su Jugoslavija, 1948 m. konferencija Europos partijų, kurioje Jugoslavijos partija apšaukta revizionistine – oportunistine. 1948 – 1950 m. jokių santykių su Jugoslavija nebuvo ir tik Chruščiovas atsiprašė už Stalino elgesį.
1950 m. prasidėjo Šiaurės ir Pietų Korėjos karas, Šiaurės Korėja pradėjo kelti šalių suvienijimo lorungą. Stalinas sutiko Tarybų Sąjunga Š. Korėjai teikė karinę techniką, karo specialistai dalyvavo karo veiksmuose. Kimersenas buvo paskelbtas savanorių ėmimas kovoti Š. Korėjoje. Po Seulo užėmimo išsilaipino JAV pėstininkai. 1953 m. karo veiksmai buvo nutraukti, siena nustatyta 48 paralelė. Įvesto Čiuč – che
filosofo specialus komunizmo modelis Korėjai, diktatūrinė valstybė, vienintelė valstybė, kurioje paveldimas valstybės valdymas (sūnus). 1950 – 1953 m. aktyvios Tarybų Sąjungos politikos nėra. Stalinas sensta, bijo savarankiškai priimti sprendimus.
1954 m. Chruščiovo valdžioje, pirma valstybė, kurią aplankė – Kinija. Pasirašė eilę susitarimų: 150 gamyklų pastatys ir kt.. Šie įsipareigojimai buvo nepakeliami Tarybų Sąjungai, nes kai kurių įrengimų pati negamino, vadinasi pirktų iš Vakarų ir pristatytų Kinijai. Skirti per 10 metų 2 milijaradai rublių Tarybų sąjungai sukūrė aviacijos, automatizacijos, radioelektroninę pramonę, dirbo apie 10 tūkstančių Tarybų Sąjungos piliečių.
1955 m. Varšuvos paktas. 1954 – 1955 m. pradėjo ir vyko derybos su pasaulio šalim, dėl Austrijos, kad Tarybų Sąjungos karas išeis, kad Austrija bus neutrali valstybė. Buvo išpręsta Austrijos problema.
1955 m. Ženevoje 4 šalių konfliktas: Eizenkovas, Idenas, Chruščiovas, Žukovas, apsvarstyta daug problemų. Tarybų Sąjunga ir VFR nusprendė normalizuoti santykius iki 1957 m. paleido visus vokiečių belaisvius.
1954 m. mėgino normalizuoti santykius su Japonija, nutraukė reparacijas, 1956 m. pasirašė deklaraciją, pagal kurią atkurti diplomatiniai santykiai, padėti įstatymai į Tarybų Sąjungos organizaciją. Tarybų Sąjunga iš 4 salų sutiko perduoti Chobomajo ir Čikatajo tik tuomet, kai nebus karinių barnių.
1957 m. atvyko Dž. Neru su dukra. 1955 m. vyko į Kanadą problemų svarstymui. 1954 m. turistiniai ryšiai, į Tarybų Sąjungą 10 tūkst., o iš Tarybų Sąjungos 5 tūkst..
1956 m. XX suv. pasisakė už taikų sambūvį su kitomis politinėmis valstybėmis, už taikų sambūvį, Stalino kulto pranešimas. Sukėlė krizę, visų šalių kompartijose, išstojo daugybė komunistų. Krizė komunistų judėjime, nustatė komunizmo idealas. Politinė krizė Lenkijoje, paleista Lenkijos vyriausybė, sutiko, kad būtų paleisti kolūkiai, plačią spaudos, manifestacijos laisvę. Įvyko revoliucija Vengrijoje, ? – demokratinė revoliucija,
paskelbta, kad išstoja iš Varšuvos pakto, paprašyta pagalba iš Vokietijos, nuvertė Nadžio vyriausybę ir pastatė J. Kadoro vyriausybę, pagalbos paprašė Tarybų Sąjunga.
Bulgarijoje Červenkovas išmestas, atėjo Živkovas. Kinijoje ir Albanijoje (Hodža) lyderiai norėjo įtvirtinti savo kultus. Albanijoje komp. viduje opozicija, padaryti tiek pertvarkymų kiek Tarybų Sąjungoje. 1959 m. Chroščiovas vyko į Albaniją “draugystė šimtmečiams”, tačiau baigėsi 1961 m. Albanijoje. Komp. ribojo ryšius su Tarybų Sąjungos komp.. Santykiai su Kinija blogėjo 1956 – 1957 m. Mao Dzeokinas sukritikavo Stalinizmo kultą. Tarybų Sąjunga iškėlė mintį, kad būta vengti atominio konflikto tarp šalių. Kinija atmesdavo visus pasiūlymus. 1959 – 1960 m. Kinijos kolegija atmetė ir pasipiktino Tarybų Sąjungos ir JAV suartėjimo procesui. Kilus karui tarp Indijos ir Kinijos, Tarybų Sąjunga užėmė neutralią poziciją. Kinija suabejojo Tarybų Sąjunos patyrimu. Nuo 1960 m. prasidėjo Tarybų Sąjungos kritika. 1957 m. iškilo tarp šalių teritoriniai konfliktai, 1960 m. pasienio ginkluotės konfliktai. 1959 m. nutrauktas bendradarbiavimas atominėse srityse, 1960 m. atšaukti visi specialistai. 1964 10 Kinija išbandė pirmąją atominę bombą, santykiai tarp valstybių nutrūko.