Vilniaus universitetas
Komunikacijos fakultetas
Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutas
Donatas Ustinovičius,
Bibliotekininkystės ir informacijos studijų programos 1 kurso II grupės
studentas
Komunikacija
Referatas
Tikrino doc. V. Mozūraitė
Vilnius 2005
TURINYS
Kas yra komunikacija? 3
Komunikacija – daugiadisciplininė studijų sritis 3
Komunikacijos studijų mokyklos 3
Komunikacijos procesas 4
Komunikacijos kodai 5
Komunikacijos lygmenys 7
Komunikacijos funkcijos 7
Efektyvios komunikacijos samprata 8
Bibliografinių nuorodų sąrašas 10
Kas yra komunikacija?Komunikacija (lot. comminicatio – pranešimas, suteikimas; iš commico –
darau bendrą, bendrauju) yra viena iš tų žmogaus veiklų, kurią sunku
tiksliai apibrėžti. Tai savotiškas mechanizmas, kurio dėka egzistuoja ir
vystosi visuomenė. Komunikacija savaime neatsiranda, nes ji yra kažkas ką
daro žmonės: bendrauja vienas su kitu, su grupėmis, organizacijomis ir
visuomenėmis, veikia vienas kitą, informuoja ir būna informuojami, moko,
mokosi ir pan. Šiai informacijai perduoti naudojami įvairūs būdai: kalba
(žodinis bendravimas), mimika, gestai, kai kada netgi aprangos detalės ar
aksesuarai (nežodinis bendravimas). Sėkmingas komunikacijos procesas
priklauso nuo to, kaip bendraujančių žmonių tarpusavio supratimo, tai yra,
kaip informacijos siuntėjas ir gavėjas supranta ženklų – žodžių, gestų
prasmę. Žmonės ištobulino savo gebėjimą tvarkytis su vis didesniais
kiekiais informacijos, išlavino balsą ir gestus, ir geba perduoti daugiau
informacijos. Savo pranešimus žmones sugeba perduoti lengviau ir jie tampa
vis mažiau priklausomi nuo erdvės ir laiko.
Komunikacija – daugiadisciplininė studijų sritis
Komunikacija tai pokalbiai, televizija, informacijos platinimas,
literatūros kritika, mūsų šukuosena apranga ir pan. Todėl viena iš
mokslininkams iškylančių problemų, yrai nustatyti „studijų objektą“
dalykui, kuris yra toks įvairus ir daugiaaspektis kaip žmonių komunikacija,
kuri integruoja daugybe mokslo sričių: psichologiją, lingvistiką,
sociologiją, literatūrologiją, žiniasklaidą, politinius mokslus,
kibernetiką, informacijos mokslus, vadybą, semiotiką. Taigi norint ištirti
komunikaciją labai išsamiai, reikia derinti kelių disciplinų požiūrius.
Vadinasi, tai daugiadisciplinė studijų sritis.
Komunikacijos studijų mokyklos
Yra dvi pagrindinės komunikacijos studijų mokyklos, kurios turi tam
tikrus bruožus ir funkcijas:
✓ Pirmoji komunikacjos mokykla – proceso mokykla, skirta pranešimų
perdavimui. Ji tiria, kaip siuntėjai ir gavėjai užkoduoja ir iškoduoja
informacija, kaip naudojamos komunikacijos priemonės. Proceso mokyklai
pranešimas yra tai, kas perduodama komunikacijos proceso metu, todėl
dėmesys sutelkiamas į komunikacijos veiksmus. Stebimas efektyvumas bei
tikslumas, taip pat vieno asmens poveikis kito elgesiui ar dvasinei
būsenai. Jei poveikis skiriasi ar yra menkesnis už numanytąjį, ši mokykla
linkusi kalbėti apie komunikacijos nesėkmę ir nagrinėti proceso etapus,
siekdama nustatyti silpnąsias vietas. Ši mokykla remiasi socialiniais
mokslais, ypač psichologija ir sociologija.
Semiotinė mokykla nagrinėja reikšmių kūrimą ir keitimasį jomis. Šiai
mokyklai komunikacijos studijos yra tekstų ir kultūros studijos, kurios
remiasi lingvistika ir meno kūriniais. Semiotinei mokyklai pranešimas yra
ženklų konstrukcija, kuri sąveikaudama su gavėjais sukuria
reikšmes.siuntėjo, kaip pranešimo perdavėjo, reikšmė mažėja, akcentas
persikelia į tekstą ir į tai, kaip jis perskaitomas. Skaitant
atskleidžiamos tam tikros proceso reikšmės. Taigi skritingos socialinės
patirties ar priklausantys skirtingoms kultūroms skaitytojai tame pačiame
tekste gali rasti skirtingas reikšmes, todėl nesusipratimai nelaikomi
akivaizdžia komunikacijos nesekme – jie gali atsirasti dėl kutūrinių
skirtumų tarp siuntėjo ir gavėjo.
Norint priartėti prie dalyko esmės, reikia remtis abejomis komunikacijos
studijų mokyklomis, nes kartu jos kompensuoja atskiro tyrimo trūkumus ir
padeda atskleisti naujus nagrinėjamo aspekto požymius.
Komunikacijos procesas
Mokslininkų Shannono ir Weaverio Matematinė komunikacijos teorija laikoma
komunikacijos mokslo pamatu. Pagrindiniame jų modelyje komunikacija
pateikiama kaip paprastas tiesinis procesas:Komunikacijos procese dalyvauja: šaltinis, siųstuvas, signalas, imtuvas,
gavėjas ir triukšmo šaltinis.
Šaltinis parenka ir nusprendžia, kokį pranešimą, žinutę siųsti.
Siųstuvas gautą pranešimą paverčia į signalą, kuris yra siunčiamas imtuvui.
Šis jį priima ir perduoda gavėjui. Ne iš karto aiški lieka tik viena
modelio sąvoka – triukšmas,
kažkas kas prisijungia prie signalo tarp jo
perdavimo ir priėmimo be šaltinio valios. Tai kliuviniai, kurie trukdo
vykti komunikacijai. Triukšmo formų yra labai daug, pavyzdžiui, garso
trukdžiai, telefono linijos nesklandumai ir dėl to kylantys pašaliniai
traškesiai, įvairūs kiti garsai, kurie yra nepageidaujami ir neplanuoti
pokalbio metu. Trukdžiai gali kilti ir iš išorinių veiksnių, tačiau
triukšmas (trukdžiai) nebūtinai yra tik garso signalai. Bet kokie
veiksniai, atitraukiantys dėmesį, taip pat yra triukšmas. Net mintys,
kurios atitraukia dėmesį nuo pranešėjo žodžių laikomos triukšmu. Tam kad
komunikacija vyktų sklandžiai, neturi būti jokio kito pašalinio veiksnio,
minties, garso. Visas dėmesys turi būti sukoncentruotas tik į siunčiamus ir
priimamus signalus, nes triukšmas iškreipia siuntėjo siunčiamą informaciją
ir trukdo sėkmingai komunikuoti.
Taigi, sėkmingas komunikacijos procesas priklauso nuo dviejų pagrindinių
dalykų:
1. Kalbančiojo gebejimas patraukti kito žmogaus dėmesį ir būti teisingai
suprastam;
2. Tinkamos klausančiojo analizės ir supratimo, taip pat gebėjimo
tinkamai reaguoti.
Komunikacijos kodai
Kodai – yra organizuotos ženklų sistemos. Šios sistemos paklūsta
taisyklėms, kurias pripažįsta visi kodą vartojančios bendruomenės nariai.
Kodas yra bendra kurios nors kultūros ar subkultūros narių reikšmių
sistema. Ji sudaryta iš ženklų ir taisyklių ar konvencijų, kaip ženklai
gali būti derinami ir naudojami. Tarpasmeninės komunikacijos kodai yra
verbaliniai ir neverbaliniai. Verbalinė komunikacija – bendravimas kalbos
pagalba. Kodai paklūsta taisyklėms, kurias pripažįsta visi kodą
vartojančios bendruomenės nariai. Neverbalinė komunikacija vyksta per
prezentacinius kodus. Šie kodai perduoda pranešimus tik apie tai, kas
vyksta čia ir dabar. Pavyzdžiui, gestai, akių judesiai, balso ypatybės. Jie
yra riboti, todėl tinka tik dalyvaujant kitam asmeniui. Prezentaciniai
kodai atlieka dvi funkcijas:
1. Teikia nuorodinę informaciją;
2. Reguliuoja sąveiką.
Bendraudamas žmogus savo kūnu perduoda prezentacinius kodus:
• Prisilietimai. Šis kodas įvairiose kultūrose labai skiriasi.
• Atstumai. Jie yra skirtingi: intymūs, asmeniniai, pusiau vieši.
• Orientacija. Intymūs santykiai ar priešiškumas išreiškiami atsisukant