Komunikacija
5 (100%) 1 vote

Komunikacija

Vilniaus universitetas

Komunikacijos fakultetas

Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutas

Donatas Ustinovičius,

Bibliotekininkystės ir informacijos studijų programos 1 kurso II grupės

studentas

Komunikacija

Referatas

Tikrino doc. V. Mozūraitė

Vilnius 2005

TURINYS

Kas yra komunikacija? 3

Komunikacija – daugiadisciplininė studijų sritis 3

Komunikacijos studijų mokyklos 3

Komunikacijos procesas 4

Komunikacijos kodai 5

Komunikacijos lygmenys 7

Komunikacijos funkcijos 7

Efektyvios komunikacijos samprata 8

Bibliografinių nuorodų sąrašas 10

Kas yra komunikacija?Komunikacija (lot. comminicatio – pranešimas, suteikimas; iš commico –

darau bendrą, bendrauju) yra viena iš tų žmogaus veiklų, kurią sunku

tiksliai apibrėžti. Tai savotiškas mechanizmas, kurio dėka egzistuoja ir

vystosi visuomenė. Komunikacija savaime neatsiranda, nes ji yra kažkas ką

daro žmonės: bendrauja vienas su kitu, su grupėmis, organizacijomis ir

visuomenėmis, veikia vienas kitą, informuoja ir būna informuojami, moko,

mokosi ir pan. Šiai informacijai perduoti naudojami įvairūs būdai: kalba

(žodinis bendravimas), mimika, gestai, kai kada netgi aprangos detalės ar

aksesuarai (nežodinis bendravimas). Sėkmingas komunikacijos procesas

priklauso nuo to, kaip bendraujančių žmonių tarpusavio supratimo, tai yra,

kaip informacijos siuntėjas ir gavėjas supranta ženklų – žodžių, gestų

prasmę. Žmonės ištobulino savo gebėjimą tvarkytis su vis didesniais

kiekiais informacijos, išlavino balsą ir gestus, ir geba perduoti daugiau

informacijos. Savo pranešimus žmones sugeba perduoti lengviau ir jie tampa

vis mažiau priklausomi nuo erdvės ir laiko.

Komunikacija – daugiadisciplininė studijų sritis

Komunikacija tai pokalbiai, televizija, informacijos platinimas,

literatūros kritika, mūsų šukuosena apranga ir pan. Todėl viena iš

mokslininkams iškylančių problemų, yrai nustatyti „studijų objektą“

dalykui, kuris yra toks įvairus ir daugiaaspektis kaip žmonių komunikacija,

kuri integruoja daugybe mokslo sričių: psichologiją, lingvistiką,

sociologiją, literatūrologiją, žiniasklaidą, politinius mokslus,

kibernetiką, informacijos mokslus, vadybą, semiotiką. Taigi norint ištirti

komunikaciją labai išsamiai, reikia derinti kelių disciplinų požiūrius.

Vadinasi, tai daugiadisciplinė studijų sritis.

Komunikacijos studijų mokyklos

Yra dvi pagrindinės komunikacijos studijų mokyklos, kurios turi tam

tikrus bruožus ir funkcijas:

✓ Pirmoji komunikacjos mokykla – proceso mokykla, skirta pranešimų

perdavimui. Ji tiria, kaip siuntėjai ir gavėjai užkoduoja ir iškoduoja

informacija, kaip naudojamos komunikacijos priemonės. Proceso mokyklai

pranešimas yra tai, kas perduodama komunikacijos proceso metu, todėl

dėmesys sutelkiamas į komunikacijos veiksmus. Stebimas efektyvumas bei

tikslumas, taip pat vieno asmens poveikis kito elgesiui ar dvasinei

būsenai. Jei poveikis skiriasi ar yra menkesnis už numanytąjį, ši mokykla

linkusi kalbėti apie komunikacijos nesėkmę ir nagrinėti proceso etapus,

siekdama nustatyti silpnąsias vietas. Ši mokykla remiasi socialiniais

mokslais, ypač psichologija ir sociologija.

Semiotinė mokykla nagrinėja reikšmių kūrimą ir keitimasį jomis. Šiai

mokyklai komunikacijos studijos yra tekstų ir kultūros studijos, kurios

remiasi lingvistika ir meno kūriniais. Semiotinei mokyklai pranešimas yra

ženklų konstrukcija, kuri sąveikaudama su gavėjais sukuria

reikšmes.siuntėjo, kaip pranešimo perdavėjo, reikšmė mažėja, akcentas

persikelia į tekstą ir į tai, kaip jis perskaitomas. Skaitant

atskleidžiamos tam tikros proceso reikšmės. Taigi skritingos socialinės

patirties ar priklausantys skirtingoms kultūroms skaitytojai tame pačiame

tekste gali rasti skirtingas reikšmes, todėl nesusipratimai nelaikomi

akivaizdžia komunikacijos nesekme – jie gali atsirasti dėl kutūrinių

skirtumų tarp siuntėjo ir gavėjo.

Norint priartėti prie dalyko esmės, reikia remtis abejomis komunikacijos

studijų mokyklomis, nes kartu jos kompensuoja atskiro tyrimo trūkumus ir

padeda atskleisti naujus nagrinėjamo aspekto požymius.

Komunikacijos procesas

Mokslininkų Shannono ir Weaverio Matematinė komunikacijos teorija laikoma

komunikacijos mokslo pamatu. Pagrindiniame jų modelyje komunikacija

pateikiama kaip paprastas tiesinis procesas:Komunikacijos procese dalyvauja: šaltinis, siųstuvas, signalas, imtuvas,

gavėjas ir triukšmo šaltinis.

Šaltinis parenka ir nusprendžia, kokį pranešimą, žinutę siųsti.

Siųstuvas gautą pranešimą paverčia į signalą, kuris yra siunčiamas imtuvui.

Šis jį priima ir perduoda gavėjui. Ne iš karto aiški lieka tik viena

modelio sąvoka – triukšmas,
kažkas kas prisijungia prie signalo tarp jo

perdavimo ir priėmimo be šaltinio valios. Tai kliuviniai, kurie trukdo

vykti komunikacijai. Triukšmo formų yra labai daug, pavyzdžiui, garso

trukdžiai, telefono linijos nesklandumai ir dėl to kylantys pašaliniai

traškesiai, įvairūs kiti garsai, kurie yra nepageidaujami ir neplanuoti

pokalbio metu. Trukdžiai gali kilti ir iš išorinių veiksnių, tačiau

triukšmas (trukdžiai) nebūtinai yra tik garso signalai. Bet kokie

veiksniai, atitraukiantys dėmesį, taip pat yra triukšmas. Net mintys,

kurios atitraukia dėmesį nuo pranešėjo žodžių laikomos triukšmu. Tam kad

komunikacija vyktų sklandžiai, neturi būti jokio kito pašalinio veiksnio,

minties, garso. Visas dėmesys turi būti sukoncentruotas tik į siunčiamus ir

priimamus signalus, nes triukšmas iškreipia siuntėjo siunčiamą informaciją

ir trukdo sėkmingai komunikuoti.

Taigi, sėkmingas komunikacijos procesas priklauso nuo dviejų pagrindinių

dalykų:

1. Kalbančiojo gebejimas patraukti kito žmogaus dėmesį ir būti teisingai

suprastam;

2. Tinkamos klausančiojo analizės ir supratimo, taip pat gebėjimo

tinkamai reaguoti.

Komunikacijos kodai

Kodai – yra organizuotos ženklų sistemos. Šios sistemos paklūsta

taisyklėms, kurias pripažįsta visi kodą vartojančios bendruomenės nariai.

Kodas yra bendra kurios nors kultūros ar subkultūros narių reikšmių

sistema. Ji sudaryta iš ženklų ir taisyklių ar konvencijų, kaip ženklai

gali būti derinami ir naudojami. Tarpasmeninės komunikacijos kodai yra

verbaliniai ir neverbaliniai. Verbalinė komunikacija – bendravimas kalbos

pagalba. Kodai paklūsta taisyklėms, kurias pripažįsta visi kodą

vartojančios bendruomenės nariai. Neverbalinė komunikacija vyksta per

prezentacinius kodus. Šie kodai perduoda pranešimus tik apie tai, kas

vyksta čia ir dabar. Pavyzdžiui, gestai, akių judesiai, balso ypatybės. Jie

yra riboti, todėl tinka tik dalyvaujant kitam asmeniui. Prezentaciniai

kodai atlieka dvi funkcijas:

1. Teikia nuorodinę informaciją;

2. Reguliuoja sąveiką.

Bendraudamas žmogus savo kūnu perduoda prezentacinius kodus:

• Prisilietimai. Šis kodas įvairiose kultūrose labai skiriasi.

• Atstumai. Jie yra skirtingi: intymūs, asmeniniai, pusiau vieši.

• Orientacija. Intymūs santykiai ar priešiškumas išreiškiami atsisukant

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 997 žodžiai iš 1990 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.