A.Baranauskas tai -dabartimi nusivylęs,vis atsigręžiantis į praeitį poetas romantikas.__Kalnai kelmuoti pakalnės nuplikę__-tai turbūt tie žodžiai ,kurir geriausiai gali apibudintipoeto nusivylimą dabartimi.Taip gražiai vaizduojantis gamtą poetas nori išryškinti meilę savajai gimtinei,jos grožiui.
Augalų pasaulį autorius aprašo labai vaizdingai,kūrinyje daug epitetų kurie poemą pušia vaizdingumu,išraiškingumu.Labai smulkiai aprašoma augalų išdėstymo tvarka,nuo pačių mažiaussių (minkštučių samanų)iki aukščiausių (medžių).Poemoje A.Baranauskas grožisi mišku,kuris nenuniokotas,kuriame visur žalia ir knibždėte knibžda įvairiausių miško gyventojų.Galima išgirsti negirdėtų garsų,nė karto neužuostų kvapų.
Kvapų pasaulį Baranauskas aprašo labai vaizdingai VARTODAMAS EPITETUS IR PALYGINIMUS.Kvapų pasaulyje aprašomi subtilūs kvapai,tokie,kurios sunku užuosti ir atskirti.:medžių žiedų,raudonų dobilų,skruzdėlyno.Visus miško kvapus poetas lygina su pačiais brangiausiais pasaulio kvepalais.Negalima nepaminėti,kaip išraiškingai Antanas Baranauskas apibūdimna miško garsų įvairovę.Garsų aprašymas prasidedanuo vidurnakčio tylos,pamažu sukruta lapelis,nukrenta rasos lašelis ir taip palaipsniui garsų vis daugėja,atbunda visas miškas.POETAS ŠIOJE POEMOS DALYJE VARTOJA ONAMETOPĖJAS,KURIOS KURIOS PABRĖŽIA MIŠKO GARSŲ GAUSĄ IR įvairovę.