TURINYS
TURINYS………………………………………………………………………………….…2
ĮVADAS………………………………………………………………………………………3
DALYVIŲ VARTOJIMAS………………………………………………………………….4
PUSDALYVIŲ IR PADALYVIŲ VARTOJIMAS………………………………………….8
IŠVADOS……………………………………………………………………………………11
LITERATŪRA………………………………………………………………………………12
ĮVADAS
Kalbant apie taisyklinga dalyvio, pusdalyvio ir padalyvio taisyklingą vartojimą reikėtų pirmiau aptarti kas tai yra dalyvis, pusdalyvis ir padalyvis.
Dalyvis – veiksmažodžio forma, turinti veiksmažodžio ir būdvardžio ypatybių.
Pusdalyvis yra veiksmažodžio forma turinti bendraties kamieną, priesagą –dam- ir derinamąsias galūnes.
Padalyvis – nekaitoma veiksmažodžio forma, daroma iš laikų kamienų pridedant priesagas –ant, -int, -us.
Taisyklingai kalbant, rašant sakiniuose reikia pavartoti teisingas dalyvio, pusdalyvio ir padalyvio formas. Todėl savo darbe aptarsiu šių formų taisyklingą vartojimą.
Darbo uždaviniai:
Išnagrinėti teorinę literatūrą.
Pateikti teoriją dalyviui, pusdalyviui ir padalyviui.
Pateikti išvadas.
DALYVIŲ VARTOJIMAS
Dalyvis, kaip linksniuojamoji forma eina pažyminiu: pvz., Senelis drebančiom rankom atidarė vartelius ir įėjo į kiemą. Praeina pavasariai – jaunystė, gyvenimas pralekia, ir lieki tarsi išsivadėjęs šienas.
Pažyminiu eina visi dalyvių linksniai, o vardininkas vartojamas ne tik kaip pažyminys, bet ir kaip tarinys, ir kaip sakinio pagrindinio veiksmo aplinkybė. Tariniu einantys dalyvių vardininkai su asmenuojamuoju pagalbiniu veiksmažodžiu būti sudaro sudėtines lakų ir nuosakų formas.
Sudėtinės formos su veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviu, turinčiu priešdėlį be-:
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas ___ benešąs,
Būtasis kartinis laikas buvo benešąs
Būtasis dažninis laikas būdavo benešąs
Būsimasis laikas bus benešąs
Tariamoji nuosaka
1. būtų benešąs
2. būtų buvęs benešąs
Liepiamoji nuosaka
būk benešąs
Sudėtinių formų asmenuojama tik pirmoji dalis (esu, esi, yra, esame, esate; buvau, buvai, buvo, buvome, buvote, buvo …). Dalyvis – nekintama dalis.
Esamasis laikas neturi pagalbinio veiksmažodžio, bet priklauso tai pačiai sistemai, kur dalyvis yra su priešdėliu be- . Sudėtinės formos su veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvio vadinamas- pradėtinėmis todėl, kad viena iš dviejų jo reikšmių rodo ketinamą pradėti ar jau pradėtą, bet kokios nors priežasties nutrauktą veiksmą.
Antroji šio tipo sudėtinių formų reikšmė- tęstinis veiksmas, laiko ar priežasties santykiu susijęs su kitu veiksmu: pvz., Matysi, aš būsiu bemiegąs, kai ateisi manęs guldyti.
Gal jau seniai būčiau beturįs porelę triušiukų.
Sudėtinės formos su esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu skiriasi nuo vientisinių ne laiko, bet modalumo, dviejų veiksmų santykio ar tebesitęsiančio veiksmo reikšmėmis. Todėl jos gali būti vientisinių formų sinonimai.
Sudėtinė forma Vientisinė forma
Ir Katrė gerą liežuvį beturinti. Ir Katrė gerą liežuvį turi.(Žemaitė)
Gal jau seniai būčiau beturįs porą triušių. Gal jau seniai turėčiau porą triušiukų.
Sudėtinė forma su esamojo laiko neveikiamuoju dalyviu
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas yra mušamas
Būtasis kartinis laikas buvo mušamas
Būtasis dažninis laikas būdavo mušamas
Būsimasis laikas bus mušamas
Tariamoji nuosaka
1. būtų mušamas
2. būtų buvęs mušamas
Liepiamoji nuosaka
būk mušamas
Sudėtinė formos su
būtojo kartinio laiko dalyviais neveikiamosios rūšies būtojo kartinio laiko dalyviais
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas yra dirbęs dirbtas
Būtasis kartinis laikas buvo dirbęs dirbtas
Būtasis dažninis laikas būdavo dirbęs dirbtas
Būsimasis laikas bus dirbęs dirbtas
Tariamoji nuosaka
1. būtų dirbęs dirbtas
2. būtų buvęs dirbęs dirbtas
Liepiamoji nuosaka
būk dirbęs dirbtas
Šios formos
dar vadinamos atliktinėmis, nes reiškia veikėjo būseną.
Tariniu vartojamas dalyvio vardininkas sudaro samplaikas su veiksmo galą reiškiančiais veiksmažodžiais: nustoti, liautis, paliauti, mesti: pvz., Grigienės ratelis pats savaime nustojo sukęsis. Juozukas vėl gavo mesti rašęs.
Dalyvio vardininkas atstoja šalutinį sakinį su sangrąžiniais veiksmažodžiais: tarėsi žinanti, sakėsi mokantis, tikėjosi pagysiąs…:pvz., Erikas, gulintis mirties patale tikėjosi pagysiąs.
Dalyvio vardininkas su pagalbiniu veiksmažodžiu vartojamas, vardine tarinio dalimi. Asmenuojamasis pagalbinis veiksmažodis suteikia dalyviui tarinio gramatines kategorijas – asmens, nuosakos ir laiko. Tuo būdu gramatinę funkciją atlieka pagalbinis žodis, o savarankiškas žodis rodo žodinę reikšmę: pvz., Aš gyvenu ir kaime, – Aš esu gyvenęs ir kaime. Veiksmažodžius gyvenu ir esu gyvenęs šiame kontekste galime laikyti to paties žodžio skirtingomis formomis: gyvenu – sintetinė, o esu gyvenęs – analitinė, kur asmuo, nuosaka ir laikas yra išreikšta pagalbiniu veiksmažodžiu, o žodyninė reikšmė dalyviu.