Bažnyčia – parapijos centras
Pirmoji Čedasų kaimo bažnyčia
Viduramžių laikais pagrindiniai akcentai besikuriančioje visuomenėje buvo dvaras ir bažnyčia. Pirmąją Romos Katalikų bažnyčią apie 1516 metus Čedasuose pastatė Gedeonas Rajeckis. 1620 – 1644 metais bažnyčia atiteko reformatams, kurie čia skaitydavo pamokslus. Bet XVII amžiaus antrojoje pusėje jų parapija sunyko.
Antroji Čedasų kaimo bažnyčia
Antroji medinė bažnyčia pastatyta 1772 – 1793 metais Teofilio Komaro žemėje. 1796 metais Čedasų bažnyčioje buvo skaitomas lietuviškas katekizmas. Yra išlikęs 1844 metais bažnyčios perdavimo kunigui Martynui Paškevičiui – Čedasų klebonui – inventoriaus aktas.
Bažnyčia buvo statyta iš tašytų eglinių rąstų. 36 x 17 aršinų, stačiakampė, Apaštalų Šv. Petro ir Šv. Povilo vardo. Priešakyje buvę du maži bokšteliai, o ant jų geležiniai kryžiai. Bažnyčia buvusi dengta malksnomis, apmušta lentomis. Asla lentinė, sienos iš vidaus išmuštos drobe ir išdažytos aliejiniais dažais. Lubos dvigubos. Buvo dvi zakristijos. Pastatyta Marijos Rachelės Gorskienės lėšomis. Ši bažnyčia tarnavo iki 1913 metų.
Trečioji Čedasų kaimo bažnyčia
Trečiosios naujos bažnyčios statybai pradėta ruoštis 1899 metais. Statyba baigta ir bažnyčia pašventinta 1913 metais.
Bažnyčios statyba rūpinosi ir daug savo pinigų paskyrė klebonas – kunigas Juozapas Kuzmickas. Miško medžiagas davė Panemunio grafienė Elzbieta Krasickienė. Parapijiečiai paaukojo 5000 aukso rublių, suvežė medžiagą ir teikė darbo jėgą. Keli parapijiečiai keliaudami po šiaurinės Lietuvos bažnyčias, sekmadieninių pamaldų metu rinko aukas bažnyčios statybai. 1913 07 14 bažnyčią pašventino Obelių dekanas – kunigas Mykolas Daleckis.
Tas pats klebonas – kunigas Kumickas savo lėšomis pastatė kleboniją ir kitus ūkinius pastatus. Jis mirė 1925 12 18 ir buvo palaidotas savo paties rūpesčiu įruoštoje bažnyčios kriptoje.
Karo metu nukentėjusi bažnyčia
1944 metais karo veiksmų metu, frontui ilgiau sustojus palei Vyžuonos upę, bažnyčia skaudžiai nukentėjo. Buvo pramušti bokštai, trijose vietose sužalotos sienos, puošnūs vitražo langai išdaužyti, skardiniai stogai sudraskyti. Bet 1946 – 1947 metais klebono – kunigo K. Čyplio rūpesčiu, parapijiečiams padedant buvo atlikti visi būtiniausi remonto darbai.
Dabartinė Čedasų kaimo bažnyčia
Dabartinė Čedasų bažnyčia – tai nepaprasto grožio akmenų – plytų mūro architektūros kūrinys. Bažnyčios ir zakristijos bendras plotas 35 x 19 metrų. Aukštis iki skliautų – 15 metrų, iki stogo kraigo – 23,4 metro nuo pamato viršaus.
Du fasadiniai bokštai yra 53,2 metrų aukščio iki kryžių.
“Bažnyčios fasado detalė”
Fasadinis pastatas turi sudėtinę laiptuotą arką. Virš jos yra platus 8 metrų aukščio langas chorui apšviesti.
“Langas chorui apšviesti”
Bažnyčios vidus
Sienos padabintos ornamentų juostomis. Karnizai, durų ir langų rėmai, arkos plytiniai. 1938 metais stogas buvo apdengtas cinkuota skarda. Sienose yra aukšti, maždaug 6 metrų aukščio langai su smailiomis arkomis. Sakykla – medinė, gotiška, paauksuota, papuošta keturių evangelistų statulėlėmis. Varpinė įrengta dešiniajame bažnyčios bokšte. Jame buvo trys varpai, tačiau 1915 metais išgabeno į Rusiją. Viduje gausu Rokiškio krašto tautodailininko Lauryno Masiliausko kūrinių. 1913 – 1914 ir 1918 – 1919 metais jis sukūrė daug skulptūrų, paveikslų, padarė klausyklas, sostus, suolus, spintas ir kt.
Bažnyčioje yra trys altoriai su gotiškomis puošmenomis. Didysis altorius – medinis su bokšteliais. Jį padarė meistras Zaborskas. Altorius – paauksuotas ir pasidabruotas, papuoštas statulomis ir drožiniais. Viduryje – Šv. Petro ir Šv. Povilo paveikslas, viršuje – švenčiausiojo Jėzaus Širdies statula. Šoniniai altoriai padaryti iš tos pačios medžiagos ir yra to pačio stiliaus. Kairiajame altoriuje Šv. Juozapo su kūdikėliu Jėzumi ant rankų paveikslas, Šv. Petro, Šv. Povilo ir Šv. Antano statulos. Dešiniajame – Dievo Apvaizdos paveikslas ir Šv. Pranciškaus statula. Šventorius aptvertas akmens mūro tvora.