Kristijono Donelaičio poemos ,,Metai“
ištraukos iš ,,Rudens gėrybių“
analizė ir interpretacija
Kristijonas Donelaitis – XVIII amžiaus lietuvių grožinės literatūros pradininkas, sukūręs pirmąjį meninį tekstą – didaktinę, epinę poemą ,,Metai“. Šiame kūrinyje stilių dominantė sukuria epinį būrų gyvenimo paveikslą. Sutinkame iš antikos atkeliavusį hegzametrą, klasicizmo pamėgtą didaktiką, baroko šiurkščius, grubius posakius, hiperbolizuotą būrų gyvenimo scenų vaizdavimą, švietimo pamokymus bei renesanso humanistines idėjas. Remdamasis keturių metų laikų kaita, K.Donelaitis aptaria Mažosios Lietuvos socialinių skirtumų nagrinėja temas nuo tikėjimo iki paprasčiausių žmonių ydų.
Poema ,,Metai“ pasirodė ne be reikalo, tam turėjo būti priežastis – tai išryškėję prieštaringi būrų ir ponų santykiai XVIII amžiaus visuomenėje, kai Lietuvą slėgė baudžiava. Šiuo istoriniu kontekstu bene daugiausiai ir grįstas K.Donelaičio kūrinys. Ištraukoje, iš ,,Rudens gėrybių“ dalies, (be šios yra ir ,,Pavasario linksmybės“, ,,Vasaros darbai“, ,,Žiemos rūpesčiai“) vienas iš poemos veikėjų Bužas plėtoja būrų ir ponų santykių temą, kuri vyrauja visame kūrinyje. Minėtosios ištraukos pirmoje pastraipoje pabrėžiama žmonių lygybės idėja: ,,Ubags taip, kaip pons kytriausias, užgema glūpas“. Tokiu palyginimu Bužas kuria opoziciją tarp būrų ir ponų, iš kurių pastarieji yra labai išaukštinami. Pagal labai svarbią ,,Metų“ valstiečiams dieviškąją pasaulio tvarką, manoma, jog kaip jau Dievo skirta, taip turi likti ir nieko nereikia keisti: ,,Bet jau taip kožnam Dievs vietą mandagiai taikė“.
Nors būrai tvirtai žino, kad padėtis nepasikeis, skundžiasi pažeminimu, niekinimu, kurį jie patiria dėl ponų kaltės: ,,Kad viens kaip baisus kunigaikštis skiauterę rodo, / O kits per purvus klampodams mėžinį rauso“. Valstiečiai nepatenkinti situacija, todėl poemoje daug vidinių monologų, kurie tiesiogine pirmojo asmens kalba palaiko ryšį su skaitytoju, o vartojamas esamasis gramatinis laikas priartina skaitantįjį prie problemos suvokimo, nes archajiška Lietuvių kalba, ne taip lengvai kiekvienam suprantama. Be to, šiuo atveju monologas suteikia galimybę nuskriaustiesiems veikėjams tarsi paguosti save, išlieti slegiančias problemas, vargus. Taip ir šneka Bužas lyg padejuodamas jaustuku ,,ak“, išreiškiančiu jo nusivylimą ponais ir būrų padėtimi. Ryškiausiai opozicinius visuomenės luomų paveikslus išskiria kontrastas: ,,Pons šilkuos, o būrs šiauduos“. Taip kuriamas neigiamas ponų paveikslas bei teigiamas būrų.