Atsakymas į Ugnės pagalbos šauksmą iš ,,Jaunimo centro“ psichologės.
Sveika Ugne,tavo bėdą supratau ir galiu nudžiuginti,kad ją nesunkiai išspręsi susipažinusi su vienatve.Be reikalo jos taip vengi ir baidaisi.
Tu,kaip ir daugelis žmonių,įsivaizduoji gyvenimą vienatvėje liūdną,kupiną skausmo ir netekčių.Iš tikrųjų šie jausmai yra vienišumo apraiška.Nuo pat gimimo kūdykį supanti motinos šiluma ir artumo poreikis išlieka visą gyvenimą.Kai jo trūksta,žmogus jaučiasi vienišas,bet tai nereiškia,kad jis yra vienas.Galbūt tu nuolat būni žmonių apsuptyje,bendrauji su įvairiomis asmenybėmis,bet tarp jų nėra nė vienos,kuri suprastų,mokėtų ir norėtų išklausyti,o prireikus paguosti.Nėra stimulo dirbti,mokytis,gal net gyventi.Vienatvę dažniausiai renkamės patys,o vienišumas mus įvaikia nelauktai,kartais tam labai priešinantis.
Kodėl žmonės renkasi vienatvę?Ar kada susimąstei,kad tyla ir ramybė bent retkarčiais reikalinga kiekvienam žmogui?Tai puiki terpė susikaupimui,rimtiems,atsakingiems darbams.Pabūti vienam naudinga norint atsipūsti nuo kasdienių rūpesčių,šiek tiek atsitraukus nuo rutinos chaoso,neskubant planuoti ateitį.Vienatvėje gimsta įspūdingiausi sumanymai,atsiveria kūribinga vaizduotė.Nenuostabu,kad garsiausi menininkai kuria atiskyrę nuo miesto ūžesio ir nori būti netrugdomi aplinkinių žmonių.Mokėjimas mėgautis savo pačios draugija tau praverstų norint geriau save pažinti,įvertinti savo poelgius,taip pat ir santykius su tave supančiais žmonėmis.