NAUJASIS PASAULIS: JAV IR LOTYNŲ AMERIKA
JAV sparčiai plėtė savo teritoriją, augo įtaka pasaulio politikoje. Didžiuliai žemės plotai, gamtos ištekliai viliojo amerikiečius ir emigrantus iš Europos. Todėl XIX a. Pirmoje pusėje vyko spartus Vakarinių žemių užkariavimas. Greitai vietiniai indėnai buvo suvaryti į rezervatus, šimtai tūkstančių jų zuvo kovose.
XIX a. JAV paaštrėjo prieštaravimai tarp šiaurinių ir pietinių valstijų. Nesutarimų priežastis – vergijos problema. 1861 m. prasidėjo pilietinis karas, kuriame pietinės valstijos pralaimėjo, vergija buvo panaikinta. Amerika paskutiniais XIX a. Dešimtmečiais padarė nepaprastai sparčią pažangą.
XIX a. Pr. Lotynų Amerikos šalys išsivadavo ir tapo nepriklausomos. Tačiau Brazilijoje, Argentinoje, Čilėje, Paragvajuje, Peru, Bolivijoje bei kitose šalyse neįsitvirtino demokratija. Daugelį šių šalių kontroliavo diktatoriai, ekonomiškai šios valstybės buvo silpnos.
JAV pilietinios karo išvakarėse
1803 m. – Napaleonas nenorėdamas, kad Luiziana atitektų anglams – ją pardavė JAV už 15 mln. Dolerių.
1819 m. – JAV nusipirko Floridą ir Teises į Oregano žemę iš Ispanijos.
1846 m. – Kilo JAV ir Meksikos karas. JAV po laimėjimo prisijungė Naująją Meksiką, Kaliforniją, Teksasą, bet už tai sumokėjo 15 mln. dolerių
Žemės buvo dalinamos nemokamai, nuo 1862 m. pradėtos dalinti su salyga, jog jos bus dirbamos.
XVIII a. JAV politiniame gyvenime buvo dvi partijos: federalistų (atstovavo prekybinės ir finansinės buržuazijos interesams. Jie pasisakė už artimą valstijų sąjungą su stipria centrine valdžia. Jie skatino pramonę, prekybos raidą, įsteigė nacionalinį banką – A. Hamiltonas), respublikonai (atsovavo fermerių ir smulkiųjų savininkų interesams. 1800 m. jų vadovas T. Džefersonas buvo išrinktas prezidentu. Jis manė jog šalies centrinė valdžia turi spręsti tik užsienio politikos klausimus, paliekant valstijoms daug savivaldos. Jie rėmė žemes ūkio raidą ir vakarinių žemių užkariavimą).
XIX a. Pr. Prasidėjus pramonės perversmui, jie prarado įtaka ir jų vietoj išdygo vigių ir demokratų partijos. Vigiai – šiaurinių valstijų prekybininkai ir pramoninkai. Demokratai – fermeriai ir plantatoriai, kuriuos vienijo noras skverbtis į vakarines žemes. Iki pilietinio karo buvo įsitvirtinę demokratai.
Pietinės valstijos skatino vergiją. Šiaurinės valstijos sparčiai tiesė geležinkelius, kasė kanalus, statė gamyklas ir fabrikus.
Abolicionistai – siekė panaikinti vergiją. Didelė įtaką padarė jų pasiekėjas H. Bičer-Stou romanas „Dėdės Tomo trobelė“.
JAV pilietinis karas 1861-1865 m.
Priežastys: nesutarimai dėl vergu; plantatoriai buvo nepatenkinti, kad fermeriai plečiasi i vakarus.
1860 m. – Respublikonų atstovas A. Linkolnas buvo išrinktas JAV prezidentu. Jis teigė, jog šalyje, vienu metu, negali egzistuoti ir vergija, ir laisva visuomenė.
1861 m. – susikuria Pietinių valstiju Konfederacija, jos sostinė tampa Ričmondas, ją sudarė P. Karolina, kitos vergvaldinės valstijos.