Miela Mokytoja Rugile, aš Jums labai dėkinga už kantrybę, sveikatą ir gerus nervus. Jūs išmokėte, padėjote perskaityti man sunkiausią pasaulyje sakinį, parašyti pirmąsias raides ir daug, daug kitų reikalingų dalykų.
Aš vis dar prisimenu Jus su kreida rankoje stovinčią prie lentos ir aiškinančią mums dar negirdėtas istorijas. Tada aš sėdėdavau savo suole ir įdėmiai Jūsų klausydavau – man tos istorijos be galo patikdavo.
Nors ne kartą Jūs mane barėte, rašėte blogus pažymius, bet nežiūrint į tai, Jūs man likote geroji pirmoji mokytoja. Todėl aš Jumis žaviuosi nuo vaikystės iki šiolei ir pamilau kaip antrąją motiną.
Kartu su klase būdavome ir džiaugsme, ir nelaimėse. Tarsi viena šeima išgyvenanti visus vargus ir džiaugsmus. Tarsi tvirta siena atmušanti visus puolimus ir atakas. Taip pat išmokėte mus džiaugtis gyvenimu, mylėti savo tėvynę, stengėtės mus auklėti, nors tikiu, kad tai buvo tikrai sunku.