ARKTINĖS DYKUMOS
Ištisus metus žema temperatūra, žemę sukaustęs amžinasis įšalas, milžiniškus plotus dengia sniegas ir ledas, pučia stiprūs vėjai. Dėl nepalankių gamtos sąlygų augalai arktinėse dykumose beveik neauga. Daugelis gyvūnų yra baltos spalvos, padedančios slėptis aosnigtoje aplinkoje. Dalis turi tankų kailį, kuris prieš žiemą dar pastorėja. Daugelis gyvūnų leidžia žiemą miegodami.
ANTARKTIDA – piečiausias žemynas. Beveik visą žemyną dengia storas ledo sluoksnis. Vidutinis ledo storis sudaro 2600 m, o didžiausias – daugiau kaip 4000 metrų. Antarktidos krantai – tai keliasdešimties metrų aukščio ledo skardžiai. Beveik pačiame Antarktidos centre yra pietų ašigalis. Antarktida su aplink esančiomis salomis ir supančiais vandenimis vadinama ANTARKTIMI. Antarktis – sritis, kurią iš visų pusių supa Ramusis, Indijos ir Atlanto vandenynai. Antarktida – yra pats šalčiausias žemynas, čia užregistruota žemiausia temperatūra žemėje (-89 laipsniai C). Jis – yra vienintelis žemynas, kuris neturi nuolatinių gyventojų. Antarktis – yra mokslo ir taikos žemynas. Čia savita gamta. Antarktidoje gėlo vandens, sukaustyto į ledą, yra daugiau nei visame kitame pasaulyje. Tačiau čia labia mažai lyja, ir kiekvienais metais žemyną padengia tik 10-15 cm šviežio sniego. Antarktidoje dažnai pučia atšiaurūs uraganiniai vėjai, todėl ji netinkama gyventi žmonėms ir gyvūnams. Didžiausi žemyne gyvenantys padarai – tai mažyčiai vabzdžiai, nors nuo kranto nutolusiose salose gyvena pingvinai ir kiti paukščiai. Mokslininkai sausuma keliauja specialiais traktoriais. Kad ir koks čia žvarbus klimatas, keletas šalių pretenduoja į kelias Antarktidos atkarpas. Po ledu gali būti vertingų mineralų, tačiau tarptautinė sutartis šiuo metu draudžia kasybą.
Arktis yra šiauriausi žemės rutulio sritis. Ji apima patį ašigalį ir Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Rusijos Federacijos, Grenlandijos, Aliaskos (JAV) ir Kanados dalis. Didžiąją Arkties vandenyno dalį sudaro plaukiojantys ladlaukiai, o Grenlandiją dengia amžinas ledynų skydas. Didžiąją Arkties pakraščių dalį užima tundra – žemos, pelkėtos, žole apaugusios lygumos. Čia klajoklių gentys, kaip antai samiai, augina šiaurės elnius. Žmonės gyvena ir labiau į šiaurę nutolusiose vietose, kurias daugiausiai dengia ledas; pavyzdžiui, šiaurės Kanados inuitaiverčiasi žvejyba ir medžiokle. Šiais laikais tradicinė gyvensena ima keistis. Atvykėliai, privilioti išteklių, skleidžia naujas kultūras ir technologijas.
Priešinguose pasaulio galuose yra sniego ir ledo dykumos. Antarktis ir Arktis – tai šaltosios Žemės rutulio sritys, esančios Pietų ir Šiaurės ašigaliuose. Šiose vietose saulė nepatenka po pusę metų, o kitą pusę metų nenusileidžia. Net kai saulė šviečia, jos spinduliai silpni, todėl abiejose srityse beveik visą laiką labia šalta. Antarktis – Pietų ašigalio sritis – šalčiausia Žemėje vieta. Beribiai ledynai dengia Antarktidos žemyną, didesnį nei JAV. Vietomis ledo sluoksnis siekia 2000 metrų. Visą žemyną supa vandenynai, kurie žiemą taip pat virsta ledu. Net ir vasarą oro temperatūra retai pakyla aukščiau nulio. Čia gyvena apie 4000 mokslininkų ir kitų atvykėlių. Arktis nėra žemynas, tai beribis vandenynas, apsuptas žemės. Didžioji vandenyno dalis būna užšalusi visus metus, tačiau Arkties pakraščiuose klimatas kiek kitoks. Kai kuriose vietose čia pakankamai šilta, kad galėtų augti augalai. Nuo priešistorinių laikų čia gyvena eskimai.