MORFOLOGINIS NAGRINĖJIMAS
Lietuvių kalboje yra 11 kalbos dalių: daiktavardis, būdvardis, skaitvardis, įvardis, veiksmažodis, prieveiksmis, prielinksnis, jungtukas, dalelytė, jaustukas, ištiktukas.
DAIKTAVARDIS
1. Daiktavardžio forma (vienaskaitos vardininkas).
2. Kalbos dalis (daiktavardis).
3. Skyrius (tikrinis ar bendrinis).
4. Giminė (vyriškoji ar moteriškoji).
5. Linksniuotė, skaičius ir linksnis.
6. Kuo eina sakinyje.
Daiktavardžiai skirstomi į bendrinius (namas, lapė, juokas) ir tikrinius (Lietuva, Kaunas, Vytautas); kaitomi linksniais (namas, namo, namui…), skaičiais (namas – namai) ir yra vyriškosios (stalas, kelias) arba moteriškosios (liepa, saulė) giminės.
Linksniuotės –apie linksniuotę sprendžiame iš daiktavardžio vienaskaitos kilmininko galūnės (ir, žinoma, vardininko).
I linksniuotė – vns. vardininko galūnės (-(i)as, -is, -ys) ; vns. kilmininko galūnės (-io).
Pvz; kelias, stalas, medis, mokinys.
II linksniuotė – vns. vardininko galūnės (-(i)a, -i,-ė) ; vns. kilmininko galūnės (-(i)os, -ės). Pvz; varna, marti, varlė, vyšnia, upė.
III linksniuotė – vns. vardininko galūnės (-is) ; vns. kilmininko galūnės (-ies).
Pvz; dantis, pilis, ašis.
IV linksniuotė – vns. vardininko galūnės (-(i)us) ; vns. kilmininko galūnės (-(i)aus).
Pvz; medus, sūnus, vaisius, derlius.
V linksniuotė – vns. vardininko galūnės (-uo, -ė) ; vns. kilmininko galūnės (-ens, -ers)
Pvz; vanduo, piemuo, duktė.
Nelinksniuojami žodžiai – pvz: ateljė, fojė, asorti, taksi, žiuri, tabu, ledi, kredo…
Juodoj žemėj balta duona auga.
žemėj (žemė) – daiktav., bendr., mot.g., II l., vns. viet.; vietos aplinkybė (kur auga?);
duona – daiktav., bendr., mot.g., II l., vns. vard.; veiksnys (kas auga?).
BŪDVARDIS.
1. Kalbos dalis (būdvardis).
2. Skyrius (paprastasis ar įvardžiuotinis).
3. Giminė (vyriškoji ar moteriškoji).
4. Skaičius, linksniuotė, linksnis ir laipsnis (nelyginamasis, aukštėlesnysis, aukštesnysis, aukščiausiasis, visų aukščiausias).
5. Kuo eina sakinyje.
Būdvardžiai skirstomi į paprastuosius (naujas, –a, platus, –i) ir įvardžiuotinius (naujasis, –oji, platusis, –oji); kaitomi giminėmis (platus – plati – platu), skaičiais (naujas – nauji, nauja – naujos), linksniais (naujas, naujo, naujam…) ir laipsniais (naujas, –a, naujesnis, –ė, naujausias, –a).
Būdvardžių laipsniai:
Nelyginamasis – geras, gera.
Aukštėlesnysis – gerėlesnis, gerėlesnė.
Aukštesnysis – geresnis, geresnė.
Aukščiausiasis – geriausias, geriausia.
Visų aukščiausias – pats geriausias, visų geriausia.
Būdvardžiai, reiškiantys tokias ypatybes, kurių daiktai negali turėti didesnio ar mažesnio kiekio, laipsnių neturi: medinis, basas, pėsčias, batuotas, mėsiškas.
Būdvardžiai turi tris linksniuotes. Jos nustatomos pagal vyriškosios ir moteriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko galūnes.
I linksniuotė – vns. vardininko ( -(i)as, -(i)a ) dgs. vardininko galūnės ( -i, -(i)os). Šaltas, šalta, šalti, šaltos; šlapias, šlapia, šlapi, šlapios.
II linksniuotė – vns. vardininko ( -us, -i ), dgs. vardininko galūnės (-ūs, -ios).
Švarus, švari, švarūs, švarios.
III linksniuotė – vns. vardininko (-is, -ė), dgs. vardininko galūnės (-iai, -i, -ės).
Varinis, varinė, variniai, varinės, didelis, didelė, dideli, didelės.
Pavyzdys
Tol mokomės, kol gyvi esame.
gyvi (gyvas) — būdv., kokyb., papr., ia l., vyr. g., dgs. vard.; vard. tar. d.; (kokie esame?).
VEIKSMAŽODIS.
1. Pagrindinės formos.
2 Kalbos dalis.
3. Asmenuotė.
4. Nuosaka, laikas, skaičius, asmuo.
5. Kuo eina sakinyje.
Veiksmažodis turi tris nuosakas: tiesioginę (valgo, valgė, valgydavo, valgys), tariamąją (valgyčiau, valgytų), liepiamąją (valgyk). Tariamoji ir liepiamoji nuosakos laikų neturi.
Pagrindinės veiksmažodžio formos yra trys: bendratis, esamojo laiko ir būtojo kartinio laiko III asmuo (skaityti, skaito, skaitė; kelti, kelia, kėlė).
Veiksmažodis turi tris asmenuotes. Jas nustatome pagal esamojo laiko III asmens galūnę. (Padeda prisiminti žodis a l i o).
I asmenuotė – es.l. galūnė (-a) piešia
II asmenuotė – es.l. galūnė (-i) tyli
III asmenuotės – es.l. galūnė (-o) mato
Veiksmažodžiai kartais gali turėti sangrąžos dalelytę –si (-s). Tada jie vadinami sangrąžiniais. Pvz.: prausiasi, rengiasi, pasidžiaugia.