Rašinys
“Kaip aš issivaizduoju Lukiškių aikštę”
Ši aikštė siejama su Lietuvos nepriklausomybės kovų aukomis, tad ji yra vienas mūsų valstybingumo simbolių – būtent todėl aikštę reikia atnaujinti ir siekti, kad ji vėl taptų visuomeninio gyvenimo centru, kad kiekvienas pilietis pajaustų, kokia svarbi jam ši vieta.
Aikštės viduryje galėtu iškilti skulptūra „Laisvė“. Projektuotojai ten turės numatyti vietą vainikams bei gelėms padėti.
Manau po aikšte turės atsirasti požeminis garažas, viešieji tualetai, pagalbinės patalpos. Lukiškių aikštės projektuotojai privalės savo viziją susieti su Tautos namais ant Tauro kalno, Genocido aukų muziejumi ir net su komerciniu prekybos centru, kuris iškils buvusios Šv. Jokūbo ligoninės teritorijoje šalia Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčios.
Jeigu Lukiškių aikstė turi reprezentuoti Vilniaus ir Lietuvos nepriklausomybę, kodėl nepastačius ten vieno didelio paminklo, kuriame būtų įamžinti įžymiausi tautos žmonės?
Be abejo, kiekvienas miestietis, kuris gyvena Lietuvoje (ir ypač Vilniuje), tikrai noretų šį miestą matyti tvarkingą. Bet be kiekvieno žmogaus indėlio, mūsų gyvenimas nepasidarys geresnis, ir tarkim, pastarajame mieste smogas nepamažės, kaip ir išvartytų šiukslių dėžių, išlauzytų stulpų ar išdaužytų langų.. Ar galų gale apipaišytų Vilniaus sienų vadinamu – “grafiti”. Tiesiog norėtųsi, turėti aikštę, poilsiui.
Ji pirmiausia yra siejama su 1863 metų sukilimo aukų bei vėlesnių laikotarpių Lietuvos aukų simboliniu atminimu. Tačiau dar šiandieną savo išvaizda aikštė primena ir sovietmečio laikotarpį.
Kita vertus, Lukiškių aikštė galėtu būti puiki poilsio ir pramogų vieta. Kadangi aikštė užima didelį plotą, čia užtetų vietos žmonių bendravimui, prasmingam laisvalaikio praleidimui. Iš tiesų norėtųsi, kad joję būtų daug žalumos, žydinčių gėlių ir krūmų. Būtų gerai turėti bent vieną aikštę, kurioje nesigirdėtų triukšmingo mašinų užesio. Jaukumo šiai vietai suteiktų didžiulis fontanas su įspūdingomis šviesos instaliacijomis.