Neseniai aš savęs paklausiau, kas yra tie “namai”? Greitai susiradau žodyną ir ten radau šio žodžio paaiškinimą:
“Namas, namai- 1.Gyvenamoji vieta, buveinė. 2.Šeimos ųkis, sodyba. 3. Drauge gyvanntys žmonės, šeimyna. 4. Kokia nors visuomenė.”
Tačiau man toks namų apibūdinimas nelabai patinka, nes manau, kad ši sąvoka apima daug gilesnį supratimą.
Man namai yra šventovė, kur visada galima rasti pastogę, prieglaudą, supratimą, užuojauta, paguodą . . .
Namai- tai šiltas kampelis, kurio interjeras pagal mūsų poreikius ir norus toks, koks mum patinka.
Senovėje namai taip pat buvo labai svarbūs: kiek daug patarlių, mįslių, aforizmų sukurta būtent namų tema. Daugelis žinome tokias mįsles, kaip :
“Maža moterėlė dieną, naktį sveikinama”(Durų rankena), “Visi joja, niekas nepašeria”(Slenkstis), “Kabo senelė, diedukas jai burną krapšto”(Spyna ir raktas) ir panašiai.
Mūsų šeima gyvena dviaukščiame name su sodu. Ją pastatė mano prosenelis su seneliu. Šiuo metu name gyvena trys šeimos. Mums priklausanti dalis nėra labai didelė: vienas didelis valgomasis su virtuve, miegamasis, mano kambarys ir didelė svetainė. Neseniai susiremontavome seną vonią.