Tau priklauso visas pasaulis
Esu paauglė, todėl šnekėsiu tais atsiminimais ir tomis mintimis, kurios dabar sukasi mano galvoje. Iš anksto atsiprašau, jei kam nors mano mintys atrodys per kvailos, gal tarpais ir įžūlios. Bet jei jau pradėjau kažką rašyti, tai kodėl negaliu užrašyti savo minčių būtent šią minutę. Aišku, kad galiu Tai gal nebeįsisukinėsiu, o pradėsiu dėstyti. Nežinau kitų žmonių gyvenimo, tačiau savąjį pažįstu puikiai. Ir žinote, nors dar nedidelį laiko tarpsnį gyvenu žemėje, o jaučiuosi tarsi senolė. Tiek visko mačiau, tiek visko prisižiūrėjau Prašau atneškite man kėdę, nebegaliu toliau eiti, man paralyžius, ir dar stuburą skauda, oi prašau trenkit man per nugarą negaliu atsikosėti. Viskas nusibodo, tiesiai šviesiai tariantGi, visada ta pati rutina. Keliesi ryte, eini į mokyklą, grįžti namo, darbai darbeliai. O kas dar Ogi nieko Tai va, iš to nieko, taip ir gimsta mintis. ,,O kaip norėtųsi su draugais pakvailioti. “ Na, žinote, atsipalaiduoti. ŠŠŠ Girdžiu kažkas skambina į duris Einu atidaryti
Labas draugės balsas.
Labas atsakiau aš.
Ką šiandien veiksi, juk penktadienis
Nieko, o ką siūlai
Varom pas vieną mano draugą į ,,tūsą“
Ką ten veiksime
Na žinai, galėsime gerti, šokti ir linksmai praleisti laiką
Na, nežinau lyg ir norėdama išsisukti, tariau aš.
Nu labai prašau tavęs, nepalik manęs ,,ant ledo“
Gerai, palauk. Aš tuoj persirengsiu atsakiau jai.
Tik ,,bapkių“ kiek nors pasiimk dar priduria. Nubėgau į kambarį, truputėlį pasipuošiau, pinigų nesiėmiau nė cento, nes nesiruošiau gerti su kitais. Ėjau tam, kad draugei palaikyčiau kompaniją. Juk dviese kur nors eiti daug geriau negu vienai. Nuėjusios radome jau ,,švenčiančius“ vaikinus. Šypsena mano veide atsirado, kai pamačiau Petriuką, visą mėlyną, palinkusį prie ,,čierkutės“. Jis taip pat mane paste-
bėjo, todėl suburbėjo
Labas Onute Kaip sekas
Nieko nesakiau. Žinot, na kam čia kabinėtis, dar supykdysiu, tai gausiu galvon. Baimė tokia lyg ir atsirado. Atsisėdom. Draugė palinko prie jai malonių dalykų, aš prie savo. Žinot, man piktos mintys pradėjo suktis. Ėmiau sau galvoti
Būta čia ką švęsti Paprastas penktadienis
Galiu dabar prisipažinti, buvo nuobodu. Na nebent muzika tada pakerėjo mano ausis. Aš jos taip buvau įsiklausiusi, jog įsivaizdavau, kad nė vieno tų ,,pijokėlių“ nėra, jog niekas nešneka jokių nesąmonių nuo kurių ir taip plyšo galva.
Ir dar, prisipažinsiu, mačiau vieną gražų vaikiną, kuris truputėlį gėrė, truputėlį rūkė ciga-
retes. Mes susimėtėm akutėmis, bet žinot ką pasakė mano širdis
,,Nieko nebus, kad ir koks gražus jis būtų, ar nematai, ką jis daro. Jis geria Tas žinai į ką nuveda, o O o Tu tikrai nenorėtum žinoti“
Mane vidinis balsas tikrai suintrigavo, aš į jį įsiklausiau dar labiau.
,,Ogi tai reiškia, kad alkoholis jį naikina ir savaip veikia jo psichiką. Ar matai, koks jis pasidaro piktas, kai jam niekas nebeduoda gerti Tai va Iš to piktumo nieko gero nelauk Dar pritrenks“ Ir tikrai aš į jį nebežiūrėjau. Dar ir dabar man vidinis balsas pata-
rinėja tokiu atveju. Na, pabandykime pabūti visažiniais ir perskaityti tų žmonių, kurie be saiko vartoja alkoholį, mintis. O viena jau iškilo į paviršių
,,Mano gyvenimas nieko vertas, nieko neturiu. Neturiu kas man teiktų džiaugsmą“.