Vilniaus universitetas
TARPTAUTINIŲ SANTYKIŲ IR POLITIKOS MOKSLŲ
INSTITUTAS
Politikos mokslų bakalauro programa
Politikos mokslo pagrindai
I kurso, 3 grupės studentas
Prezidento ir parlamento santykis Jungtinėse Amerikos Valstijose
KURSINIS DARBAS
Vilnius, 2002 m. lapkričio 15 d.
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas darbas ‚,Prezidento ir parlamento santykis prezidentiniame valdyme“ yra:
1. Atliktas savarankiškai ir nėra pateiktas kitam kursui šiame ar ankstesniuose semestruose.
2. Nebuvo naudotas kitame Institute/Universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nedaro nuorodų į kitus darbus, jeigu jie nėra nurodyti darbe.
4. Pateikia visą panaudotos literatūros sąrašą.
Turinys:
Įvadas ……………………………………………………………………………3
1. Prezidentinės sistemos apibūdinimas …………………………3
2. JAV prezidento galios ……………………………………………….4
3. JAV Kongreso galios …………………………………………………5
4. Konfrontacija tarp prezidento ir kongreso:
4.1. Padalytojo valdymo pasekmės …………………………….6
4.2. JAV biudžeto rengimo klausimas ……………………….6
4.3. Prezidento veto teisė …………………………………………..7
4.4. Impičmento teisė ………………………………………………..8
4.5. Karo skelbimas ………………………………………………….9
4.6. Užsienio politika ………………………………………………..9
Išvados ………………………………………………………………………..10
Įvadas
Jungtinės Amerikos Valstijos yra prezidentinė demokratija. Galima sakyti, šios šalies politiniai veikėjai ir sukūrė šią valdymo sistemą. Prezidentinis valdymas buvo įtvirtintas 1787 m. JAV konstitucijoje. Prabėgus daugiau nei dviem šimtmečiams JAV vis dar išlieka prezidentine demokratija. Šios valstybės pavyzdžiu pasekė dauguma Lotynų Amerikos šalių(tiesa, ten prezidentinė sistema patiria daug nesėkmių, kaip revoliucijos ir perversmai). Šiame darbe norėčiau panagrinėti JAV parlamento ir prezidento institucijų santykius, nes viena jų yra pagrindinė JAV įstatymų leidėja, o kita šiuos įstatymus vykdo. Tai padaryti stengsiuosi išryškindamas šių institucijų tarpusavio stengimąsi įtakoti vienai kitą, nes ,,stabdžių ir atsvarų“ sistema sudaro kongresui galimybę kontroliuoti prezidentą ir atvirkščiai. Tiesa, norėdamas geriau pateikti JAV parlamento ir prezidento tarpusavio santykius, darbo pradžioje išskirsiu prezidentinės sistemos bruožus bei pagrindines prezidento ir parlamento galias ir pareigas.
1. Prezidentinės sistemos apibūdinimas
G. Sartori išskiria tris privalomus kriterijus valdymo formai, kad ją būtų galima pavadinti prezidentine. Pirmoji būtina sąlyga yra ta, kad valstybės vadovas(dažniausiai prezidentas) privalo būti išrinktas visuotiniuose valstybės tautos rinkimuose. Taip renkamas prezidentas tampa nepriklausomas nuo parlamento. Prezidentas negali būti atleistas griežtai nustatytos kadencijos metu. Tai antrasis prezidentinio valdymo kriterijus. Trečiasis- valstybės vadovas ne tik turi skirti vyriausybę bet ir jai vadovauti .
,,Prezidentinė demokratija dažnai asocijuojasi su ,,Valdžių padalijimo“ teorija, kuri buvo populiari aštuonioliktame amžiuje, kai buvo priimta Jungtinių Amerikos Valstijų konstitucija“ . Ši teorija pirmiausia pasireiškia tuo, kad valdžia yra padalijama į tris viena nuo kitos nepriklausomas institucijas: leidžiamąją(parlamentas), vykdomąją(prezidentas) ir teisminę.
Dažnai prezidentinės sistemos apibūdinamos ir kaip ,,stabdžių ir atsvarų“ sistemos. ,,Stabdžių ir atsvarų“ sistema, tai būdas užtikrinti kiekvienos valstybės institucijos galimybę neleisti kitai institucijai pasisavinti šiai nepriklausančią valdžią bei šitaip išplėsti savo galias kitos atžvilgiu. Tai vėlgi galimybė kontroliuoti vienai kitą. Parlamentas negali atleisti prezidento, bet ir prezidentas negali paleisti parlamento. Tiesa, abiejų šių valdžių veiksmai gali būti paskelbti prieštaraujantys konstitucijai ir teisminės valdžios paskelbti negaliojančiais .
Kaip jau minėjau, prezidentiniame valdyme vykdomąją valdžią formuoja ir jai vadovauja prezidentas. Vykdomoji valdžia nėra atskaitinga parlamentui. Parlamentas negali nei daryti įtakos vyriausybės vykdomai politikai, nei tuo labiau ją atleisti. Tačiau parlamentas gali įtakoti prezidento pasirenkamumui. Prezidentas turi gauti parlamento sutikimą savo pasirinktam vyriausybės kabinetui. Leidžiamoji valdžia gali nepritarti valstybės vadovo pasirenkamiems kandidatams, taip priversdama prezidentą ieškoti kitos kandidatūros vienam ar kitam postui užimti .
2. JAV prezidentas
Jungtinių Amerikos valstijų prezidentui yra suteiktos dvejopos pareigos. Pirmiausia, jis yra valstybės vadovas. Turėdamas šias galias, jis atstovauja savo šaliai. Ši jo atliekama funkcija yra panaši į parlamentinių valstybių monarchų. Baltieji rūmai yra ir Tautos simbolis. Valstybės vadovas kalba visos tautos
vardu . Prezidentas perteikia amerikiečių šlovę ir vienybę. Amerikoje nėra nė viena valdžios institucijos taip gerbiamos kaip Prezidento institucija.
JAV prezidentas yra ir šalies vyriausybės vadovas. Būdamas šios institucijos galva, jis skiria departamentų vadovus, kurie sudaro vadinamąjį prezidento kabinetą . Šis kabinetas yra atskaitingas tik Prezidentui. Vyriausybės vadovas gali bet kuriuo metu atstatydinti konkretų departamento vadovą ar visą kabinetą.
Kaip vyriausybės vadovas, prezidentas gali leisti įstatymus. Tada Baltieji rūmai siūlo šiuos įstatymus Kongresui. Šis savo ruožtu turi legislatyvinio veto teisę, kuria remdamasis gali šiems įstatymams pritarti arba juos atmesti. Dėl galimybės leisti įstatymus, prezidentas dažnai yra laikomas ir įstatymų leidimo vadovu .