Gražina.
Adomas Mickevičius buvo IXX a. rašytojas, atstovavęs romantizmo epochos menininkams. A. Mickevičiaus gyvenimo ir kūrybos motyvai glaudžiai susiję su Lietuva. Iš lietuviška tematika parašytų kūrinių ypač svarbią vietą užima poema “ Gražina”. Viena svarbiausia poemos tema – moteriškumo samprata, vaizduojant XIII-XV a. moterį.Kūrinio pagrindinė veikėja ir yra Gražina, kurios paveiksle autorius įkūnijo pačius svarbiausius moteriškus ir net vyriškus bruožus. Nors jau nebe pirmos jaunystės, Gražina buvo labai graži moteris. Ji „tarp Lietuvos gražuolių pagarsėjus kaip už visas gražiausia mergina“. Aukšta ir daili. Didžiavos ji, kad “nuo Liutauro – milžino galingo- ūgiu nė kiek neatsiliko ji”.
Lydos kunigaikštytė ne tik nepaprasto grožio, bet ir dvasios moteris, tokia pat drąsi, kaip narsusis Liutauras:
Netik kad kūnas,veidas jos dailus,
Bet ir širdis į vyro panašėjo.
Gražina nebuvo paprasta moteris ir dėl to, kad nemėgo moteriškų darbų, tačiau medžioklės, kovų riksmai, kalavijų žvangesiai jai labai patiko:
Į verpstę ir mergautinius žaislus
Iš tolo ji su panieka veizėjo.
Vyriškumas, tvirtumas pasireiškė ne tik jos elgesyje, bet ir aprangoje, nes ji nevengė apsirengti šiurkštaus lokio kailio, “su lūšena ant marmuro kaktos”. Kartais net tarnai lenkėsi prieš ją, kaip prieš kunigaikštį, apsirikę. Jos vyriška dvasia nepalūžta, net išgirdus blogą žinią.