A sutkus
5 (100%) 1 vote

A sutkus

Planas

1. Įžanga

2. Dėstymas:

• Gyvenimo faktai

• Būdo bruožai

• Veikla (kritikas, pedagogas, teoretikas)

• Idėjos

• Kūryba

• „Tautos teatras“

• „Vilkolakio teatras“

• Valstybės teatras

3. Išvados

4. Naudotos literatūros sąrašas

ANTANAS SUTKUS

(1892 – 1968)

Gyvenimo faktai

Antanas Sutkus (1892-1968) – režisierius ir pedagogas, teatro teoretikas ir eksperimentatorius.

Baigęs Marijampolės gimnaziją, jis ruošėsi provizoriaus darbui Kijevo ir Maskvos universitetuose. Tačiau Maskvoje J. Baltrušaičio skatinamas įstoja į F. Komisarževskio dramos studiją, kurią baigė 1916 m. A. Sutkų žavėjo F. Komisarževskio mokyklos programa, mokytojo dėmesys aktoriaus improvizacijai, fantazijai, nacionalinės dramaturgijos ir teatro specifikai. Čia A. Sutkus buvo ruošiamas režisūros darbui.

Maskvoje A. Sutkus susipažino su rusų ir pasaulio teatro istorija, aktyviai studijavo graikų, japonų, indų, prancūzų, italų teatro specifiką, žavėjosi prancūzų mugių, bulvarinių teatrų, italų comedia dell’arte ir kt. Skaitė D. Didro, N. Jevreinovą, G. Kreigą, A. Tairovą, G. Fuksą, V,Vuntą ir kt.

A. Sutkus dar mokydamasis aktyviai įsitraukė į Maskvos lietuvių kolonijos teatrinę veiklą. Statė spektaklius, pats vaidino, glaudžiai bendradarbiavo su B. Sruoga, O. Rymaite, J. Baltrušaičiu.

Po Spalio įvykių grįžo į Kauną ir 1918 m. ėmė kurti Tautos teatrą. Jis svajojo sukurti romantinį-simbolistinį teatrą. To paties kolektyvo pagrindu 1919 m. jis įkūrė Vaidybos mokyklą. Tai buvo I-oji lietuvių teatro mokykla Lietuvoje. A. Sutkus paruošė išsamią mokyklos programą, pakvietė į ją dirbti būrį Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojų ir šios mokyklos pagrindu įkūrė du teatrus: satyrinį Vilkolakio (1920-1925) ir atnaujino Tautos (1923-1925) teatrą.

Budo bruožai

Vaidybos studijose Sutkus daugiausia dėstė vaidybos teoriją ir improvizaciją. Daugelis jo mokinių sudarė ne tik pirminius Vilkolakio ar Tautos teatro branduolius, bet parėję i Valstybinį dramos teatrą ir labiau subrendę kitų režisierių vadovybėj vėliau gana pajėgiai reiškėsi. Būdamas iš prigimties kiek sausoko būdo, apskaičiuoto veiksmo ir žodžio, daugiau šaltas administratorius negu veržlia dvasia degąs kūrėjas, Sutkus savo pastatymuose nebuvo linkęs ir į naujus meninius eksperimentus. Jis liko ištikimas savo maskvinei mokyklai ir rėmėsi sena patirtimi ir kartais net senų laikų repertuaru. Didelis jo nuopelnas, kad studijiniame darbe ir teatre repeticijose griežtai reikalavo taisyklingesnės lietuvių kalbos ir kreipė aktorių dėmesį į gerą tartį.

Teatro kritikas, pedagogas ir teoretikas

Nemažas Sutkaus ir kaip teatro kritiko bei teoretiko indėlis. Ypač svarbūs jo straipsniai: „Sena ir nauja vaidyba“, „Ibseną vaidinsiant“, „Dramos elementas operoje“, „Tolimojo saulėtekio teatras“ (1920), „Dėl iliustracijos teatro“, „Scena ir kostiumai“ (1922), „Keli dvasios ugdymo momentai“, „Dekoratyvinis pradas vaidyboje“ (1923), „Vaidyba ir dvasios kultūra“, „Išorinis ir vidaus natūralizmas“ (1926) ir kt.

Savo staripsniuose to meto visuomenę A. Sutkus supažino su pasaulinio teatro kūrybos kryptimis ir ieškojimais, analizavo G. Lesingo, N. Bualo, D. Didro, meningeniečių, japonų teatrų, taip pat simbolistinio-sąlyginio teatro krypčiai. A. Sutkus tvirtino, kad teatras privalo aukštinti ir taurinti žmogų, žadinti jame „kažką tobula ir giedra“. O tai gali padaryti tik aukštos kultūros žmonės. Iš čia ir jo etikos reikalavimai: teatras – tai darniųjų bendrijos žygių mokykla, „susiklausymo, meilės savo profesijai, meilės vienas kitam pradžia ir pabaiga“. Pagaliau A. Sutkaus teatro mokykla – tai pavyzdinės lietuvių literatūrinės kalbos mokymo centras.

Tautos teatro mokykloje jis suformavo mokymo programą, pagrįstą mokslinės pedagogikos principais, rūpinosi, kad mokyklos kursas būtų integruotas į kitus mokslus , ruošė artistus, teatro pedagogus, skaitovus visapusiškai išsilavinusius, suvokiančius meno reikšmę valstybiniu požiūriu. Savišvieta, saviaukla, savianalizė, savikritika – tai tas ugdymo ir auklėjimo procesas, kurį A. Sutkus per savo mokinius perdavė kaip tradiciją, vainikuojančią kiekvieno teatralo siekimą tobulėti, atsižvelgiant į tautinio teatro ir visuomenės poreikius.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 629 žodžiai iš 2007 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.