Antanas Vaičiulaitis gimė 1906m. birželio mėn. 23d. Didžiųjų Šelvių kaime ,netoli Vilkaviškio geležinkelio stoties ,gausioje šeimoje. Mokslo poreikis Vaičiulaičių šeimoje ruseno visą laiką. 1919 – 1927m. A.Vaičiulaitis mokėsi Vilkaviškio “Žiburio”gimnazijoje. Čia pradėjo rašyti poeziją. 1927m. įstojo į Kauno universiteto Teologijos – filosofijos fakultetą, kur studijavo lietuvių literatūrą ,prancūzų literatūrą, pedagogiką
ir psichologiją. Pramokęs kalbas galėjo laisvai skaityti vokiškai , prancūziškai , angliškai. Dalyvavo “Šatrijos” būrelio veikloje, visus stebino apsiskaitymu. 1934 – 1935m. baigęs universitetą dėstė Kauno jėzuitų gimnazijoje. Deja, mokytojo darbas netraukė. 1935 – 1938m. studijas gilino Grenoblio ir Sarbonos universitetuose . Iš Prancūzijos 1938 – 1940m. grįžo į Lietuvą ir dirbo Eltoje(ELTA) , dėstė Kauno universitete naujosios literatūros kursą. 1940m. išvyksta dirbti į Lietuvos pasiuntinybę Italijoje(Lietuvos Ambasada Romoje). 1940m. gruodžio mėn. Persikelia į JAV. 1941 – 1945m. dėstė lietuvių kalbą Marianapolio koledže , dirbo periodikoje. 1947 – 1951m. profesoriavo Skrantono universitete ,dėstė prancūzų kalbą. 1950 – 1964m. redagavo “Aidų” žurnalą. Nuo 1951m. perėjo dirbti į “Amerikos balsą”. Gyveno Niujorke , vėliau Vašingtone. Išėjęs į pensiją , atsidėjo tik kūrybiniam darbui ir Lietuvos recepcijos prancūzų tyrinėjimui. Mirė 1992m. JAV.
Charakterio bruožai:
Vaikystėje buvo intravertiško charakterio vaikas. Jaunystėje nemėgo kompanijų , nelakstė po vakarėlius , visada atrodė susikaupęs, bendravo su klierikais. Tėvai norėjo ,kad jis taptų kunigu.
Subtilaus charakterio:ramus, įsiklausantis, tolerantiškas , nelinkęs nei ko stebinti, nei ką neigti , kritikuoti. Tai jungiančio ,telkiančio žmogaus bruožai ,kuriam svetimas kito neigimas , žeminimas. Tvirtai eina savo keliu , nekliudydamas kitų.
Suvalkietiško būdo: tvarkingas , pareigingas , korektiškas, savikritiškas , kuklus , šiek tiek asketiškas žmogus.
Kūryba:
Pirmieji A.Vaičiulaičio pasirodymai spaudoje buvo eilėraščiai ir pasakojimai. Prieš karą A.Vaičiulaitis buvo plačiai žinomas kaip modernios ,bet kartu dvasiškai paprastos , elegantiškos prozos kūrėjas, įžvalgus kritikas , talentingas vertėjas. Studijų metais galutinai susiformavo A.Vaičiulaičio pasaulėžiūra , subrendo jo estetinis pažiūros ir skoniai. Tada pasirodė jo novelių rinkiniai:
1932m. “Vakaras sargo namelyje” . Tai pirmoji A.Vaičiulaičio knyga, kuri skirta vaikams (adresatas – sesers dukra Ijolė). Šis rinkinys tik iš dalies skirtas vaikams , nes savo turiniu jis prašoka tikslus , keliamus tradicinėms vaikiškoms knygoms. Autorius stilizuoja pasaulį ne pagal meninę konvenciją “aš esu vaikas” , o “aš esu buvęs vaikas”. Patyrusio žmogaus akys.