A vivaldi a skarlati
5 (100%) 1 vote

A vivaldi a skarlati

Antonio Vivaldi’s

Didžiausias italų koncerto meistras vėlyvojo baroko epochoje buvo Antonijus Vivaldis, gimęs 1678- 1741m. Venecijoje (Italija). Šv. Morkaus katedros smuikininko sūnus, savo gyvenimą susiejęs su bažnyčia ir muzika, gavo tais laikais nebūdingą dvigubą išsilavinimą- dvasininko ir muziko. Jis pradėjo savo kunigo pareigas 1703, bet dėl savo nuolatinių ligų buvo atleistas nuo mišių vedimo ir nuo tada jis atsidavė muzikai. Būdavo tokie momentai, kad prie altoriaus gimdavo muzikinė idėja ir A.Vivaldis tuoj pat išskubėdavo užrašyti ją, net vidury mišių.

Nuo 1703 iki 1740, su gausiom pertraukom dirbo kaip dirigentas, kompozitorius, mokytojas, ir vyriausiasis muzikos valdytojas Pio Ospedale della Pieta Venecijoje (internatinėje mergaičių mokykloje- konservatorijoje). Daugumą koncertų, kantatų ir religinių kūrinių parašė našlaičiams. 1705m.buvo išspausdintas pirmasis jo darbų rinkinys. Jis keliavo rašyti ir diriguoti, atlikti operas ir koncertus į kitus Italijos miestus ir kai kur Europoje. 1719- 1722m. Vivaldis daug muzikos sukūrė Mantujos arkivyskupui Di Bagno. Ten susipažino su dainininke Anna Maddalena Giro, kuri vėliau persikėlė į Veneciją ir kartu su seserim gyveno kompozitoriaus namuose. Po 1724m. debiuto Venecijoje, Vivaldžio operoje “Farnace”, seserys Giro nuolat lydėjo kompozitorių kelionėse po Italiją. Po 1720m. Vivaldis kūrė ypač vaisingai. Per du dešimtmečius jis parašė 30 operų, bet kūrė ne tik koncertus ir scenos veikalus. Kūrybinės brandos metais parašė tokius stambius bažnytinius kūrinius kaip “Salve Regina”, “Stabat Mater”, Credo”, “Te Deum”, “Gloria”, “Magnificat”. 1737m. Venecijos kardinolas Ruffo uždraudė Vivaldžiui atvykti į Ferarą, kur turėjo būti suvaidintos dvi naujos jo operos. Patyrės didelį ekonominį nuostolį kompozitorius paskubomis išpardavė savo turtą ir išvyko į Vieną pas kaizerį Karlą VI. 1741m. liepos 28d. abatas Antonio Vivaldis mirė Vienoje.

Kūryba.

XVIII a. publika nuolat reikalavo naujos muzikos. Kiekvienos bažnytinės šventės proga Vivaldis turėjo sukurti po naują oratoriją ar koncertą. Jis sukūrė 49 operas, daugiausia jų- pagal Venecijos užsakymą. Iš viso liko 500 koncertų bei simfoninių, atliekamų ir šiais laikais, 90 solo bei trio sonatų, daugybę kantatų, motetų, oratorijų. Antonijus Vivaldis garsėjo kaip puikus operų ir koncertų kompozitorius.

Dabar Vivaldis žinomas kaip orkestrinės muzikos kūrėjas. Jam gyvam esant tebuvo išspausdinta apie 40 sonatų ir apie 100 koncertų.

Kaip operų kūrėjas, Vivaldis buvo žinoma sėkmingas savo laikais, per metus kuriais rašė operas- Venecijos teatras pastatė daugiau jo darbų nei kitų kompozitorių (ir jo šlovė neturėjo jokių ribų nei jo mieste ir valstybėje.).

Vivaldi koncertai.

Vivaldžio instrumentiniai darbai, ypač koncertai, turėjo gaivias melodijas, ritminį gyvumą, meistrišką apjungimą solo ir orkestro spalvų. Savo pirmajame išspausdintame koncertų rinkinyje Vivaldis jau įrodė kad jis visiškai žinąs modernią kryptį link ypatingos muzikinės formos, idiomatinio solo rašymo. Beveik 2 trečdaliai Vivaldžio koncertų yra vienam soliniam instrumentui su orkestru, dažniausiai, aišku, smuikui, bet yra koncertų taip pat ir violončelei, fleitai ir fagotui. Jo orkestras Pieta susidėjo iš 20-25 styginių instrumentų, su vargonais tai pagrindinė grupė, bet į daugely koncertų kviečia fleitas, obojus, ragus ar fagotus.

Vivaldis skiriasi nuo kitų ankstyvųjų kompozitorių tuo, kad Vivaldis buvo pirmasis kompozitorius įvedęs lėtą dalį koncerte tarp 2 Allegro. Jo lėta dalis paprastai lėta, ryški, daininga melodija. Taip pat jis nustatė tarp solo ir tutti tam tikrą dramatinę įtampą, jis tiesiog nedavė solistui kontrastinio pavidalo.

Vivaldžio įtaka.

Visi privalumai Vivaldžio, kaip glaustos temos, formos aiškumas, ritmo gyvybiškumas buvo perduoti kitiems kompozitoriams ir ypač J.S.Bachui. Bachas aranžavo mažiausiai 10 Vivaldžio koncertų, 6 iš jų arfai, 3 vargonams, ir vieną arfai ir styginių orkestrui.

Išvados.

Pagrindiniai A.Vivaldžio muzikos etalonai- kamerinė muzika ir kūriniai, kuriuose smuikas atlieka solo partiją. A.Vivaldis pirmasis įveda koncertą skirtą smuikui ir orkestrui. Tokių koncertų sukurta apie 20, taip pat vienintelis muzikinėje istorijoje koncertas, skirtas 2 mondolinoms ir orkestrui. Kūrybinis palikimas susideda ir iš sonatų smuikui, trio, daug choriniu ir instrumentinių kūrinių, 38 operų. A.Vivaldžio muzikoje dar išlikę ryškūs bruožai senovinės muzikos. A.Vivaldžio kūryba įtakojo ir kitus kompozitorius. J.S.Bachas domėjosi A.Vivaldžio koncertais smuikui. 6 koncertus, skirtus smuikui ir orkestrui, J.S.Bachas perdirbo į koncertus fortepijonui arba vargonams su orkestru. Ilgą laiką jie buvo laikomi net J.S.Bacho kūriniais. A.Vivaldžio kūriniai: operos „Rolandas – netikras beprotis“, „Melas- triumfuojantis meilėje“, oratorija „Moisėjas- faraonų dievas“, 37 kantatos balsui ir basso continuo (it. nepertraukiamas bosas), 14 kantatų balsui ir styginių orkestrui, serenadų, bažnytinės muzikos, 76 sonatas, 465 koncertus, iš jų 49 concerto grosso. A.Vivaldžio ciklinis kūrinys „Metų laikai“- pirmasis toks muzikinis metų kalendorius, po jo sekė „Metų laikai“ J.Haidno, P.Čaikovskio.

Šiuo metu Jūs matote 63% šio straipsnio.
Matomi 807 žodžiai iš 1274 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.