KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
Gamybos sistemų katedra
Gamybinės praktikos
ataskaita
Atliko: D.Raupys MV-1
Priėmė: V. Jūrėnas
Kaunas, 2004
“Kauno „Atramos“ gamyklos istorija – istorija ne pasakų Pelenės,
pačiai sau netikėtai vieną kartą tapusios princese.
Kalbant apie gamyklos šiandieną, galvojant apie viltingą jos rytdieną,
taip ir norisi pasidžiaugti: tai bent akcinės bendrovės „Atrama“ žmonės…
Kaip naujo gyvenimo, naujų galimybių sektinas pavyzdys, neabejojame,
yra ir bus akcinė bendrovė „Atrama“. Kaip šiuolaikinių gamybos priemonių,
išradingų protų, darbščių rankų telkinys. Kaip silpnos, sunkiai
besistojančios ant nuosavų kojų lietuviškos ekonomikos atrama, šimtų
kauniečių nelengvos buities garantuota parama. Kaip pirmasis didžiosios
rinkos egzaminas, sėkmingai kauniečių išlaikytas, sutelktomis didžiulėmis
kūrybiškumo, intelekto, valios ir darbo pastangomis.Pagarbiai,
Alvydas Švedas
Generalinis direktorius”
BENDRA ĮMONĖS CHARAKTERISTIKA
Truputis intriguojančios Kauno priemiesčio praeities
Buvo metas, kai Vilijampolė, vienas seniausių darbininkiškų Kauno
priemiesčių, buvo visai savarankiška. Prieš tris su puse šimtmečio ji
priklausė įžymiems Lietuvos magnatams Radviloms, kurių tėvynės meilė,
politinis apsukrumas ir ūkinis sumanumas net šiandieną galėtų būti iškiliu
įkvepiančiu pavyzdžiu…
XVII amžiaus viduryje Radvilos Vilijampolėje įkurdino vietos ir
užsienio pirklius bei amatininkus, davė jiems žemės, atleido nuo mokesčių.
Tikriausia daugelį „tikrųjų kauniečių“ šokiruos žinia, jog vėliau kokį
šimtą metų Vilijampolė turėjo savo miesto valdybą, savo teismus, kitas savo
būtiniausias įstaigas. Tačiau Volfo daryklos alus ir Finkelšteino dirbtuvės
degtukai garsėjo ne tik Vilijampolėje…
Lietuvai išsikovojus nepriklausomybę, 1919 metais Vilijampolė
prijungiama prie Kauno. Prasideda spartus priemiesčio augimas. 1929-aisiais
pradeda veikti trikotažo fabrikas „Silva“, dar po dešimtmečio gumos
dirbinių fabrikas „Guma“.
1939-aisiais šių ir kitų Vilijampolės įmonių bei įmonėlių sąrašą
papildo „Grandis“, dabartinės „Atramos“ pirmtakė.
Prabėgs visai nedaug laiko, ir Lietuvos tarybų socialistinės
respublikos valstybės kontrolės atstovas Pundzevičius, dalyvaujant
„Grandies“ įmonės darbininkų komiteto atstovams Rabšteinui ir Pundzevičiui
(matyt, tam pačiam kontrolieriui), remdamiesi Lietuvos liaudies Seimo
priimtu įstatymu apie Bankų ir stambių įmonių nacionalizaciją, 1940 metų
rugpjūčio 2 dieną pasirašytas įmonės nacionalizavimo aktą.
Bet neužbėkime įvykiams už akių. Grįžkime atgal, į 1939-usiuos. Ką tik
įsikūrusioje „Grandyje“ prie 8 vielos tempimo ir karpymo mašinų dirbo 7
darbininkai. Jų pagamintos vinys ir pasagos arkliams turėjo tokią didelę
paklausą, kad po metų įmonėje dirbo jau 20 metalistų.
Sprendžiant iš kruopščiai sudaryto nacionalizuoto turto sąrašo,
matyti, kad ir per trumpą laiką „Grandis“ sugebėjo neblogai prakusti. Joje
buvo pasagų, spyruoklių, vielos įtempimo, šaltkalvių skyriai su atitinkamom
metalo valcavimo, gręžimo, kitokio apdorojimo staklėmis, presais,
slėgtuvais, matricomis, aparatais, krosnimis ir kita. „Vargšams
darbininkams“, taip mėgusiems pasikeitusiai valdžiai skųstis buvusių ponų
besaikiu išnaudojimu, buvusi net … vieno stalo, dviejų suolų valgyklėlė.“Grandis“ tampa „Atrama“
Įvairaus turto buvo nacionalizuota daugiau kaip už 180 tūkstančių
litų! Tų prieškarinių litų, kelis kartus vertingesnių už dabartinius.
Čia mes savo pasakojimą apie kukliąją „Grandį“ priversti laikinai
nutraukti. Į jį braunasi kita įmonė, kuriai ateityje bus lemta ne mažesnė
rolė, negu jau paminėtai. Tai „Technodega“. Taipogi to paties Vilijampolės
priemiesčio „augtinė’, beveik „Grandies“ vienmetė. Įkurta Kėdainių gatvėje
9, darbininkų ir trijų savininkų aptarnaujama įmonėlė gamino tokius
reikalingus Lietuvos ūkiui-deguonį ir angliarūgštę. Kaip ir „Grandis“,
„Technodega“, baigiantis 1940-ųjų vasarai, buvo nacionalizuota… „Atrama“
per karą, atrodo, labai nenukentėjo.
O štai „Technodegai“ gerokai nepasisekė. Besitraukiantys hitlerininkai
įmonę susprogdino.
Lietuva gydėsi Antrojo pasaulinio karo žaizdas. Kas dieną didėjo
atsigaunančio ūkio poreikiai. Be deguonies tiesiogine to žodžio prasme
pradėjo dusti pramonė, medicina… 1945 metais iš Voronežo gauta sena
kilnojama deguonies gaminimo stotis visų patenkinti nebegalėjo. Pradėta
galvoti apie naują pastovią šio profilio įmonę. Vieta jai buvo pasirinkta
„Atramos“. Prasidėjo projektavimas, 1946-aisias ir statyba. Šiam sumanymui
įgyvendinti prireikė daug darbo rankų, daug medžiagų: apie vieno milijono
plytų, 350 tonų cemento bei
kalkių, 450 kubų miško medžiagos, pusės
tūkstančio kvadratų stiklo. Nesunku suprasti, kad iš senosios „Technodegos“
greitai beliko vien tiktai pavadinimas…
1947-ųjų liepos 13-ąją naujoji „Technodega“ atvertė naują savo veiklos
puslapį. Iki tų metų pabaigos pramoniniu, o po metų ir medicininiu
deguonimi ji aprūpino visą Lietuvą. Pirmieji deguonies balionai iškeliavo
už šalies ribų…
1947-aisiais metais „Technodega“ buvo prijungta prie „Atramos“. Galu
gale dvi prieškarinės Kauno priemiesčio Vilijampolės įmonės susiliejo.
Vakarykštės „Grandis“ ir „Technodega“ įsikūrė po vienu stogu ir tapo
nepajudinama „Atrama“.
Nuo pasagos iki … kompiuterizuotų technologijų
Kas išvardys, kiek „Atramos“ pasagomis buvo pakaustyta gyvųjų pokario
motorų – Lietuvos šyvių ir bėrių, padėjusių ir vargti, ir per retas šventes
pasipuikuoti?
Kas turės tokias geras akis, kurios aprėptų visas žydrąsias ugneles,
dieną naktį įvairiose Lietuvos statybose viltingai žybčiojančias iš
„Atramos“ deguonies balionų?
Kas turės tokią lakią fantaziją, kad įsivaizduotų visas „Atramoje“
pagamintas vinis, susmigusias į miškų ir laukų gaiva kvepiančius naujus
gyvenamuosius, ūkinius, pramoninius, kultūrinius statinius, į
rekonstruotus, suremontuotus senuosius?
Pagaliau, kas beprisimins tą saldžią palaimą po sunkių darbo valandų
visu ūgiu išsitiesti ant tada deficitinių „Atramos“ metalinių lovų?
Bėgo laikas, keitėsi įmonės produkcija, įvairėjo asortimentas. Nuo
1950-ųjų metų, kai kur susiaurindamas, o kai kur net išstumdamas seną, jis
papildomas pieno bidonais, cisternomis naftos produktams, vandens slėgimo
bokštais, kita būtiniausia produkcija žemės ūkiui.
Produkcijos kaitą ir įvairovę nulėmė besikaitaliojanti įmonės
paskirtis. Ne metus ir ne dvejus buvo ieškoma optimaliausia varianto.
Nuo 1948-ųjų valstybinis pasagų fabrikas „Atrama“ tampa „Valstybiniu
metaliniu baldų fabriku“, o nuo 1952-ųjų – tiesiog valstybiniu fabriku
„Atrama“. Toks jis bus iki 1957-ųjų vasaros, kol paklius Liaudies ūkio
mašinų gamybos valdybos žinion ir taps „Respublikine valstybine metalo
apdirbimo gamykla“… Ir tai dar ne viskas. Įmonės apibūdinimas mutuos dar ne
kartą. Ji bus „Eksperimentinė mechanizacijos priemonių gamykla“, kol galų
gale taps tuo, kuo yra šiandien, akcine bendrove. Per 60 metų pasikeis
viskas… Tiktai įmonės pavadinimas, tarsi simbolizuojantis čia dirbusių ir
dar dirbančių žmonių pastovumą, liks nepakitęs – „Atrama“.
1963-ieji ir po jų seką metai gamybinius plotus nuo 4,2 tūkstančių
kvadratinių metrų išplėtojo ligi 12 su viršum tūkstančių, taigi, kone
trigubai. Suprantama, jie negalėjo būti tušti. Įdiegiami nauji įrengimai,
ištisos technologinės linijos. Ne vienas esminis patobulinimas – gamyklos
auksarankių kūrinys. Kolektyvo senbuviai ir vadovai su didele pagarba mini
tuometinius direktorius Edmundą Masteiką ir Bronių Milašių, suvirintojus
brolius Antaną ir Kazį Asanavičius, Marijoną Margevičių, tekintoją Joną
Preišegolavičių, įrankinio cecho viršininką Leonardą Baublį, techninį
ekspertą Romą Stankevičių, ekonomistės Birutės Kielienės ir daugelio kitų
pavardes.
Gyvenimas nestovi vienoje vietoje. Kai kurių racionalizatorių ir
išradėjų senokai nebėra. O štai jų darbo, kūrybinės minties vaisiai visiems
laikams įrašyti į gamyklos istoriją. Kaip, tarkime, modernios pieno bidono
gamybos linijos pirmasis robotas. Metalinis darbštuolis, pakeitęs dešimtis
rankų, 1985 metais pagal „Vietinės pramonės ministerijos Projektavimo,
konstravimo ir technologijos instituto projektą buvo pagamintas ir įdiegtas
„Atramos“ specialistų ir darbininkų jėgomis, vadovaujant direktoriui
Stasiui Gagui. Tai bene charakteringiausias pavyzdys, nors panašių, tiesa,-
smulkesnių, galima pateikti ne vieną dešimtį…
Jau 1980 metais “Atrama” išleidžia produkcijos iš metalo už 7,5 mln.
rublių. Gamina balionus dujoms, litavimo lempas, šildymo katilus “Atrama-
1M”, nestandartinius įrengimus.
Pastatomas bidonų pienui gamybai baro korpusas. Ceche sumontuojama
moderni bidonų pienui gamybos linija, kur 1985 metais pradėjo dirbti
pirmieji robotai. Rekonstravus buvusį nestandartinių gaminių barą,
įdiegiama vandens skaitiklių ir traukos reguliatorių gamyba.
1988 metais sukuriami nauji šildymo katilai : kieto kuro katilas
“Atrama 2” ir universalus katilas “ Atrama 3.1”.
1988 metais gamykla užmezgė dalykinius ryšius su Vengrijos
Respublikos įmonėmis. Bendrai gaminami traukos reguliatoriai. Per trumpą
laiką išaugo naujų įrankių gamybos baras, įrengta 120 vietų valgykla, 300
vietų aktų salė, kavinė.
1993 metais įmonė pradėjo gaminti apšildymo katilus “Atrama 7, 7.1,
8”. Šie katilai atitinka modernius energijos taupymo ir ekologijos
reikalavimus.
1993 metais įmonė užmezgė ryšius su Vokietijos firma “ABB Kent
Messtechnik”. Iš šios firmos bendrovė perka detales vandens skaitiklio
“PICOFLUX” komplektacijai . Įmonėje skaitikliai
gaminami ir testuojami
nuo 15 mm iki 40 mm skersmens šaltam ir karštam vandeniui.
1997 metais pradėti gaminti termomoduliai “Atrama 8M”, bei skysto ir
dujinio kuro katilai kurie universalūs tuo, kad kuro rūšį (skystą arba
dujinį, t.y. propaną) galima pasirinkti pakeitus degiklį.
1998 metais bendrovėje įdiegtas dažymas milteliniu būdu, plazminis
metalo pjaustymas, pradėti gaminti cinkuoto metalo profiliai.
2001 metais pradėtos gaminti stacionarios antžeminės suskystintų dujų
talpos skirtos laikyti suskystintoms propano-butano arba propano dujoms.
Naudojama technologija
Technologinio lygio įvertinimas:
Įmonėje naudojama įvairūs technologiniai procesai: mechaninis
apdirbimas, štampavimas, suvirinimas, miltelinis dažymas, galvaninis
padengimas, plazminis metalo pjaustymas.
1. Slėginių indų gamyba
Automatizuotas lakštinio plieno karpymas. Suvirinimas –
pusautomatinis AGAMIX dujų aplinkoje ir automatinis po fliuso sluoksniu.
Įrengti tikrinimo stendai. Suvirinimo siūlės tikrinamos rentgenu. Dažymas
atliekamas sausu milteliniu būdu. Balionų dujoms gamybos cechą galima
pritaikyti įvairios paskirties slėginių indų ir talpų iki 1,5 m gamybai.
2. Vandens skaitiklių gamyba.
Naudojama eilė specialių įrengimų naudojamų tik vandens skaitiklių
gamyboje, tai:
1) agregatinės ir programinės vandens skaitiklių korpusų mechaninio
apdirbimo staklės;
2) rankinio valdymo ir automatizuoti vandens skaitiklių patikros
įrenginiai.
3) akredituota laboratorija vandens skaitiklių derinimui ir patikrai
– 1995 metų investicija
3. Apšildymo katilų gamyba.
1) Naudojami serijiniai įrengimai: mechaninio apdirbimo staklės,
lakštų karpymo, lankstymo įrenginiai, šaltas presavimas, plazminis metalo
pjaustymas, dažymas atliekamas sausu milteliniu būdu.
2) Akredituota laboratorija
4. Cinkuotų profilių gamyba – 1998 metų investicija
Profiliai gaminami naujai įdiegta profilių gamybos linija. Galima
gaminti ir vertikalius ir horizontalius profilius, perforuotus profilius
bei tvirtinimo ir jungimo detales.
5. Dažymas milteliniu būdu – 1997 metų investicija
Šis dažymo metodas turi šiuos privalumus:
1. danga turi geras mechanines savybes – atspari smūgiams, lenkimui;
2. padidintas atsparumas rūgščių, šarmų organinių tirpiklių
poveikiui;
3. pagerintos elektroizoliacinės savybės;
4. platesnis temperatūrinis panaudojimo diapazonas
(nuo -60 0 iki +1500C);
5. geresnė adhezija.Dažymas milteliniais dažais – ekologiškai švarus procesas. Dažų
(miltelių) panaudojimas labai ekonomiškas – siekia 95%. Nereikalingi valymo
įrengimai, išskyrus oro valymo filtrus.
6. Plazminis metalo pjaustymas – 1997 metų investicija
Plazminį metalo pjaustymo įrenginį bendrovė nusipirko iš šveicarų
firmos “Oerlikon-Schweisstechnik AG”. Šis įrenginys pakeičia detalių
iškirtimo štampus bei karpymą giljotininėmis žirklėmis. Sumažėja operacinio
laiko sąnaudos, medžiagų bei elektros energijos panaudojimas, t.y. mažinama
gaminamos produkcijos gamybinė savikaina.
Gaminamos produkcijos analizė
AB “Atrama” gamina šias pagrindines gaminių grupes : 8-90 kW
galingumo centrinio apšildymo katilai, slėginiai indai, vandens apskaitos
prietaisai, cinkuoti metalo profiliai, nestandartiniai gaminiai.
AB “Atrama” stengiasi orientuoti savo produkciją į klientų poreikius,
todėl produkcijos asortimentas nuolat keičiasi.
Didžiausia įmonės konstruktorinio bei techninio potencialo dalis
skiriama buitinių šildymo katilų , kūrenamų bet kokiu kietu kuru, skystu
kuru ir dujomis bei turinčių galimybę vandenį pašildyti elektra,
projektavimui ir gaminimui. Įmonė įsisavinusi 22 tipų apšildymo katilų,
kurie atitinka modernius energijos taupymo ir ekologijos reikalavimus,
gamybą. Asortimentas orientuojamas į pirkėją
Vienais iš pagrindinių bei paklausiausių “Atramos” gaminių laikomi
automobilių dujų balionai, kurie gaminami dviejų formų: cilindriniai ir
toroidiniai. Šiuo metu yra gaminama kelios dešimtys įvairaus skersmens,
talpos ir formos balionų, iš kurių 45 tipas – pagal tarptautinį JTO
susitarimo taisyklių reglamentą Nr. R67 01.
Bendradarbiaujant su vokiečių firma ABB Kent Messtechnik įmonėje yra
gaminami sauso tipo vandens skaitikliai (sąlyginis skersmuo DN nuo 15 mm
iki 40 mm). Šie vandens skaitikliai atitinka tarptautinį standartą ISO
4064. Butuose naudojami skaitikliai gali būti montuojami tiek vertikaliai
tiek horizontaliai, be to jie apsaugoti nuo magnetinio poveikio.
1999 metais pradėta šilumos apskaitos prietaisų gamybą
bendradarbiaujant su ABB kompanijos firmomis – Švedijos firma ABB Metering
SVM AB bei vokiečių firma ABB Kent Messtechnik.Kita įmonėje gaminama produkcija:
1.9, 2.0, 2.3, 3.3, 3.5, 4.2 kūb. m. stacionarinės antžeminės suskystintų
dujų talpos
5, 27, 50 ir 79 l balionai suskystintoms propano butano dujoms
cinkuoti metalo profiliai, kurie plačiai naudojami apšiltinant
pastatų
vidaus
sienas bei palengvina pertvarų montavimą. Šie cinkuoto metalo
šaltai
valcuoti profiliai gali būti skirtingo ilgio, t.y. gaminami
pagal užsakovo
pageidavimą.
išsiplėtimo indai ( talpos vandens lygiui šildymo sistemoje palaikyti)
resiveriai, kitos paskirties slėginiai indai, atitinka LSTEN 286-1 ir JTO
socialinės ir ekonominės tarybos taisyklių NR. 67 reikalavimus.
boileriai (talpos karštam vandeniui 50 – 120 ltr)
hidroforai (vandens talpos pastoviam slėgiui palaikyti vietinei vandens
sistemai 100 -150 ltr)
elektros paskirstymo dėžutės, elektros paskirstymo dėžutės rozetėms
įvairūs metalo gaminiai pagal užsakovo brėžiniusProdukcija gaminama atsižvelgiant į sandėlių likučius bei
produkcijos realizaciją. Bendrovė organizuodama gamybą siekia kuo
efektyviau panaudoti apyvartines lėšas ir orientuojasi į daugelį veiksnių
:
10. ankstesnę pardavimų apimtį;
11. rinkos tyrimų rezultatus;
12. kainų politiką;
13. konkurenciją;
14. pagrindines ekonomines bei gamybos sąlygas;
15. sezono svyravimus;
16. likučius sandėliuose ir kt.
Teikiamos paslaugos:
17. konsultacijos butų, gyvenamųjų namų ir pastatų apšildymo, vandens
apskaitos priemonių įrengimo klausimais
18. įvairių metalinių detalių dažymas milteline technologija
19. metalo ( nuo 0,5 iki 20 mm) pjaustymas plazmine įranga
20. vandens skaitiklių patikra
21. garantinis ir pogarantinis vandens skaitiklių, katilų remontas
22. krovininio transporto nuoma
23. apšildymo katilų testavimas
Kokybės vadyba
Kokybė šiandien – tai ilgalaikė įmonės sėkmė ir garantija rytojui. Šis
teiginys išreiškia pagrindinę AB „Atrama“ kokybės politikos idėją. Siekiant
nuolatos gerinti gaminamos produkcijos kokybę bei klientų aptarnavimą ir
taip užtikrinti visapusišką vartotojų poreikių tenkinimą, 2003 m. įdiegta
kokybės vadybos sistema, atitinkanti tarptautinio standarto ISO 9001:2000
reikalavimus.
Šį atitikimą patvirtino tarptautinį pripažinimą pelniusi Olandijos
sertifikavimo įstaiga „KEMA Quality B.V.“, priklausanti didžiausiam
pasaulyje sertifikavimo tinklui “IQ Net” (sertifikatas nr. 2019960,
išduotas 2003 m. balandžio mėn. 1d.). Įdiegtoji kokybės vadybos sistema
apima slėginių indų, šildymo technikos bei vandens apskaitos prietaisų
projektavimą, gamybą bei pardavimą. Siekiant gaminti tik aukštos kokybės
produkciją ir pilnai tenkinti vartotojų reikalavimus, produkcijos kokybė
užtikrinama visose produkto gamybos stadijose – nuo jo kūrimo iki pateikimo
galutiniams vartotojams.
ISO 9001:2000 kokybės sertifikato suteikimas bendrovei patvirtina, kad
dokumentacija, darbas su personalu bei klientais, gamybos ir kitų tarnybų
veikla atitinka tarptautinius reikalavimus. Kokybės vadybos sistemos
rezultatyvumo užtikrinimui ir jos tobulinimui bendrovėje periodiškai
atliekamas vidinis auditas. Nuolatinis darbuotojų kvalifikacijos kėlimas,
technologinių bei informacinių išteklių priežiūra, matavimo priemonių