Ab atrama
5 (100%) 1 vote

Ab atrama

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

Gamybos sistemų katedra

Gamybinės praktikos

ataskaita

Atliko: D.Raupys MV-1

Priėmė: V. Jūrėnas

Kaunas, 2004

“Kauno „Atramos“ gamyklos istorija – istorija ne pasakų Pelenės,

pačiai sau netikėtai vieną kartą tapusios princese.

Kalbant apie gamyklos šiandieną, galvojant apie viltingą jos rytdieną,

taip ir norisi pasidžiaugti: tai bent akcinės bendrovės „Atrama“ žmonės…

Kaip naujo gyvenimo, naujų galimybių sektinas pavyzdys, neabejojame,

yra ir bus akcinė bendrovė „Atrama“. Kaip šiuolaikinių gamybos priemonių,

išradingų protų, darbščių rankų telkinys. Kaip silpnos, sunkiai

besistojančios ant nuosavų kojų lietuviškos ekonomikos atrama, šimtų

kauniečių nelengvos buities garantuota parama. Kaip pirmasis didžiosios

rinkos egzaminas, sėkmingai kauniečių išlaikytas, sutelktomis didžiulėmis

kūrybiškumo, intelekto, valios ir darbo pastangomis.Pagarbiai,

Alvydas Švedas

Generalinis direktorius”

BENDRA ĮMONĖS CHARAKTERISTIKA

Truputis intriguojančios Kauno priemiesčio praeities

Buvo metas, kai Vilijampolė, vienas seniausių darbininkiškų Kauno

priemiesčių, buvo visai savarankiška. Prieš tris su puse šimtmečio ji

priklausė įžymiems Lietuvos magnatams Radviloms, kurių tėvynės meilė,

politinis apsukrumas ir ūkinis sumanumas net šiandieną galėtų būti iškiliu

įkvepiančiu pavyzdžiu…

XVII amžiaus viduryje Radvilos Vilijampolėje įkurdino vietos ir

užsienio pirklius bei amatininkus, davė jiems žemės, atleido nuo mokesčių.

Tikriausia daugelį „tikrųjų kauniečių“ šokiruos žinia, jog vėliau kokį

šimtą metų Vilijampolė turėjo savo miesto valdybą, savo teismus, kitas savo

būtiniausias įstaigas. Tačiau Volfo daryklos alus ir Finkelšteino dirbtuvės

degtukai garsėjo ne tik Vilijampolėje…

Lietuvai išsikovojus nepriklausomybę, 1919 metais Vilijampolė

prijungiama prie Kauno. Prasideda spartus priemiesčio augimas. 1929-aisiais

pradeda veikti trikotažo fabrikas „Silva“, dar po dešimtmečio gumos

dirbinių fabrikas „Guma“.

1939-aisiais šių ir kitų Vilijampolės įmonių bei įmonėlių sąrašą

papildo „Grandis“, dabartinės „Atramos“ pirmtakė.

Prabėgs visai nedaug laiko, ir Lietuvos tarybų socialistinės

respublikos valstybės kontrolės atstovas Pundzevičius, dalyvaujant

„Grandies“ įmonės darbininkų komiteto atstovams Rabšteinui ir Pundzevičiui

(matyt, tam pačiam kontrolieriui), remdamiesi Lietuvos liaudies Seimo

priimtu įstatymu apie Bankų ir stambių įmonių nacionalizaciją, 1940 metų

rugpjūčio 2 dieną pasirašytas įmonės nacionalizavimo aktą.

Bet neužbėkime įvykiams už akių. Grįžkime atgal, į 1939-usiuos. Ką tik

įsikūrusioje „Grandyje“ prie 8 vielos tempimo ir karpymo mašinų dirbo 7

darbininkai. Jų pagamintos vinys ir pasagos arkliams turėjo tokią didelę

paklausą, kad po metų įmonėje dirbo jau 20 metalistų.

Sprendžiant iš kruopščiai sudaryto nacionalizuoto turto sąrašo,

matyti, kad ir per trumpą laiką „Grandis“ sugebėjo neblogai prakusti. Joje

buvo pasagų, spyruoklių, vielos įtempimo, šaltkalvių skyriai su atitinkamom

metalo valcavimo, gręžimo, kitokio apdorojimo staklėmis, presais,

slėgtuvais, matricomis, aparatais, krosnimis ir kita. „Vargšams

darbininkams“, taip mėgusiems pasikeitusiai valdžiai skųstis buvusių ponų

besaikiu išnaudojimu, buvusi net … vieno stalo, dviejų suolų valgyklėlė.“Grandis“ tampa „Atrama“

Įvairaus turto buvo nacionalizuota daugiau kaip už 180 tūkstančių

litų! Tų prieškarinių litų, kelis kartus vertingesnių už dabartinius.

Čia mes savo pasakojimą apie kukliąją „Grandį“ priversti laikinai

nutraukti. Į jį braunasi kita įmonė, kuriai ateityje bus lemta ne mažesnė

rolė, negu jau paminėtai. Tai „Technodega“. Taipogi to paties Vilijampolės

priemiesčio „augtinė’, beveik „Grandies“ vienmetė. Įkurta Kėdainių gatvėje

9, darbininkų ir trijų savininkų aptarnaujama įmonėlė gamino tokius

reikalingus Lietuvos ūkiui-deguonį ir angliarūgštę. Kaip ir „Grandis“,

„Technodega“, baigiantis 1940-ųjų vasarai, buvo nacionalizuota… „Atrama“

per karą, atrodo, labai nenukentėjo.

O štai „Technodegai“ gerokai nepasisekė. Besitraukiantys hitlerininkai

įmonę susprogdino.

Lietuva gydėsi Antrojo pasaulinio karo žaizdas. Kas dieną didėjo

atsigaunančio ūkio poreikiai. Be deguonies tiesiogine to žodžio prasme

pradėjo dusti pramonė, medicina… 1945 metais iš Voronežo gauta sena

kilnojama deguonies gaminimo stotis visų patenkinti nebegalėjo. Pradėta

galvoti apie naują pastovią šio profilio įmonę. Vieta jai buvo pasirinkta

„Atramos“. Prasidėjo projektavimas, 1946-aisias ir statyba. Šiam sumanymui

įgyvendinti prireikė daug darbo rankų, daug medžiagų: apie vieno milijono

plytų, 350 tonų cemento bei
kalkių, 450 kubų miško medžiagos, pusės

tūkstančio kvadratų stiklo. Nesunku suprasti, kad iš senosios „Technodegos“

greitai beliko vien tiktai pavadinimas…

1947-ųjų liepos 13-ąją naujoji „Technodega“ atvertė naują savo veiklos

puslapį. Iki tų metų pabaigos pramoniniu, o po metų ir medicininiu

deguonimi ji aprūpino visą Lietuvą. Pirmieji deguonies balionai iškeliavo

už šalies ribų…

1947-aisiais metais „Technodega“ buvo prijungta prie „Atramos“. Galu

gale dvi prieškarinės Kauno priemiesčio Vilijampolės įmonės susiliejo.

Vakarykštės „Grandis“ ir „Technodega“ įsikūrė po vienu stogu ir tapo

nepajudinama „Atrama“.

Nuo pasagos iki … kompiuterizuotų technologijų

Kas išvardys, kiek „Atramos“ pasagomis buvo pakaustyta gyvųjų pokario

motorų – Lietuvos šyvių ir bėrių, padėjusių ir vargti, ir per retas šventes

pasipuikuoti?

Kas turės tokias geras akis, kurios aprėptų visas žydrąsias ugneles,

dieną naktį įvairiose Lietuvos statybose viltingai žybčiojančias iš

„Atramos“ deguonies balionų?

Kas turės tokią lakią fantaziją, kad įsivaizduotų visas „Atramoje“

pagamintas vinis, susmigusias į miškų ir laukų gaiva kvepiančius naujus

gyvenamuosius, ūkinius, pramoninius, kultūrinius statinius, į

rekonstruotus, suremontuotus senuosius?

Pagaliau, kas beprisimins tą saldžią palaimą po sunkių darbo valandų

visu ūgiu išsitiesti ant tada deficitinių „Atramos“ metalinių lovų?

Bėgo laikas, keitėsi įmonės produkcija, įvairėjo asortimentas. Nuo

1950-ųjų metų, kai kur susiaurindamas, o kai kur net išstumdamas seną, jis

papildomas pieno bidonais, cisternomis naftos produktams, vandens slėgimo

bokštais, kita būtiniausia produkcija žemės ūkiui.

Produkcijos kaitą ir įvairovę nulėmė besikaitaliojanti įmonės

paskirtis. Ne metus ir ne dvejus buvo ieškoma optimaliausia varianto.

Nuo 1948-ųjų valstybinis pasagų fabrikas „Atrama“ tampa „Valstybiniu

metaliniu baldų fabriku“, o nuo 1952-ųjų – tiesiog valstybiniu fabriku

„Atrama“. Toks jis bus iki 1957-ųjų vasaros, kol paklius Liaudies ūkio

mašinų gamybos valdybos žinion ir taps „Respublikine valstybine metalo

apdirbimo gamykla“… Ir tai dar ne viskas. Įmonės apibūdinimas mutuos dar ne

kartą. Ji bus „Eksperimentinė mechanizacijos priemonių gamykla“, kol galų

gale taps tuo, kuo yra šiandien, akcine bendrove. Per 60 metų pasikeis

viskas… Tiktai įmonės pavadinimas, tarsi simbolizuojantis čia dirbusių ir

dar dirbančių žmonių pastovumą, liks nepakitęs – „Atrama“.

1963-ieji ir po jų seką metai gamybinius plotus nuo 4,2 tūkstančių

kvadratinių metrų išplėtojo ligi 12 su viršum tūkstančių, taigi, kone

trigubai. Suprantama, jie negalėjo būti tušti. Įdiegiami nauji įrengimai,

ištisos technologinės linijos. Ne vienas esminis patobulinimas – gamyklos

auksarankių kūrinys. Kolektyvo senbuviai ir vadovai su didele pagarba mini

tuometinius direktorius Edmundą Masteiką ir Bronių Milašių, suvirintojus

brolius Antaną ir Kazį Asanavičius, Marijoną Margevičių, tekintoją Joną

Preišegolavičių, įrankinio cecho viršininką Leonardą Baublį, techninį

ekspertą Romą Stankevičių, ekonomistės Birutės Kielienės ir daugelio kitų

pavardes.

Gyvenimas nestovi vienoje vietoje. Kai kurių racionalizatorių ir

išradėjų senokai nebėra. O štai jų darbo, kūrybinės minties vaisiai visiems

laikams įrašyti į gamyklos istoriją. Kaip, tarkime, modernios pieno bidono

gamybos linijos pirmasis robotas. Metalinis darbštuolis, pakeitęs dešimtis

rankų, 1985 metais pagal „Vietinės pramonės ministerijos Projektavimo,

konstravimo ir technologijos instituto projektą buvo pagamintas ir įdiegtas

„Atramos“ specialistų ir darbininkų jėgomis, vadovaujant direktoriui

Stasiui Gagui. Tai bene charakteringiausias pavyzdys, nors panašių, tiesa,-

smulkesnių, galima pateikti ne vieną dešimtį…

Jau 1980 metais “Atrama” išleidžia produkcijos iš metalo už 7,5 mln.

rublių. Gamina balionus dujoms, litavimo lempas, šildymo katilus “Atrama-

1M”, nestandartinius įrengimus.

Pastatomas bidonų pienui gamybai baro korpusas. Ceche sumontuojama

moderni bidonų pienui gamybos linija, kur 1985 metais pradėjo dirbti

pirmieji robotai. Rekonstravus buvusį nestandartinių gaminių barą,

įdiegiama vandens skaitiklių ir traukos reguliatorių gamyba.

1988 metais sukuriami nauji šildymo katilai : kieto kuro katilas

“Atrama 2” ir universalus katilas “ Atrama 3.1”.

1988 metais gamykla užmezgė dalykinius ryšius su Vengrijos

Respublikos įmonėmis. Bendrai gaminami traukos reguliatoriai. Per trumpą

laiką išaugo naujų įrankių gamybos baras, įrengta 120 vietų valgykla, 300

vietų aktų salė, kavinė.

1993 metais įmonė pradėjo gaminti apšildymo katilus “Atrama 7, 7.1,

8”. Šie katilai atitinka modernius energijos taupymo ir ekologijos

reikalavimus.

1993 metais įmonė užmezgė ryšius su Vokietijos firma “ABB Kent

Messtechnik”. Iš šios firmos bendrovė perka detales vandens skaitiklio

“PICOFLUX” komplektacijai . Įmonėje skaitikliai
gaminami ir testuojami

nuo 15 mm iki 40 mm skersmens šaltam ir karštam vandeniui.

1997 metais pradėti gaminti termomoduliai “Atrama 8M”, bei skysto ir

dujinio kuro katilai kurie universalūs tuo, kad kuro rūšį (skystą arba

dujinį, t.y. propaną) galima pasirinkti pakeitus degiklį.

1998 metais bendrovėje įdiegtas dažymas milteliniu būdu, plazminis

metalo pjaustymas, pradėti gaminti cinkuoto metalo profiliai.

2001 metais pradėtos gaminti stacionarios antžeminės suskystintų dujų

talpos skirtos laikyti suskystintoms propano-butano arba propano dujoms.

Naudojama technologija

Technologinio lygio įvertinimas:

Įmonėje naudojama įvairūs technologiniai procesai: mechaninis

apdirbimas, štampavimas, suvirinimas, miltelinis dažymas, galvaninis

padengimas, plazminis metalo pjaustymas.

1. Slėginių indų gamyba

Automatizuotas lakštinio plieno karpymas. Suvirinimas –

pusautomatinis AGAMIX dujų aplinkoje ir automatinis po fliuso sluoksniu.

Įrengti tikrinimo stendai. Suvirinimo siūlės tikrinamos rentgenu. Dažymas

atliekamas sausu milteliniu būdu. Balionų dujoms gamybos cechą galima

pritaikyti įvairios paskirties slėginių indų ir talpų iki 1,5 m gamybai.

2. Vandens skaitiklių gamyba.

Naudojama eilė specialių įrengimų naudojamų tik vandens skaitiklių

gamyboje, tai:

1) agregatinės ir programinės vandens skaitiklių korpusų mechaninio

apdirbimo staklės;

2) rankinio valdymo ir automatizuoti vandens skaitiklių patikros

įrenginiai.

3) akredituota laboratorija vandens skaitiklių derinimui ir patikrai

– 1995 metų investicija

3. Apšildymo katilų gamyba.

1) Naudojami serijiniai įrengimai: mechaninio apdirbimo staklės,

lakštų karpymo, lankstymo įrenginiai, šaltas presavimas, plazminis metalo

pjaustymas, dažymas atliekamas sausu milteliniu būdu.

2) Akredituota laboratorija

4. Cinkuotų profilių gamyba – 1998 metų investicija

Profiliai gaminami naujai įdiegta profilių gamybos linija. Galima

gaminti ir vertikalius ir horizontalius profilius, perforuotus profilius

bei tvirtinimo ir jungimo detales.

5. Dažymas milteliniu būdu – 1997 metų investicija

Šis dažymo metodas turi šiuos privalumus:

1. danga turi geras mechanines savybes – atspari smūgiams, lenkimui;

2. padidintas atsparumas rūgščių, šarmų organinių tirpiklių

poveikiui;

3. pagerintos elektroizoliacinės savybės;

4. platesnis temperatūrinis panaudojimo diapazonas

(nuo -60 0 iki +1500C);

5. geresnė adhezija.Dažymas milteliniais dažais – ekologiškai švarus procesas. Dažų

(miltelių) panaudojimas labai ekonomiškas – siekia 95%. Nereikalingi valymo

įrengimai, išskyrus oro valymo filtrus.

6. Plazminis metalo pjaustymas – 1997 metų investicija

Plazminį metalo pjaustymo įrenginį bendrovė nusipirko iš šveicarų

firmos “Oerlikon-Schweisstechnik AG”. Šis įrenginys pakeičia detalių

iškirtimo štampus bei karpymą giljotininėmis žirklėmis. Sumažėja operacinio

laiko sąnaudos, medžiagų bei elektros energijos panaudojimas, t.y. mažinama

gaminamos produkcijos gamybinė savikaina.

Gaminamos produkcijos analizė

AB “Atrama” gamina šias pagrindines gaminių grupes : 8-90 kW

galingumo centrinio apšildymo katilai, slėginiai indai, vandens apskaitos

prietaisai, cinkuoti metalo profiliai, nestandartiniai gaminiai.

AB “Atrama” stengiasi orientuoti savo produkciją į klientų poreikius,

todėl produkcijos asortimentas nuolat keičiasi.

Didžiausia įmonės konstruktorinio bei techninio potencialo dalis

skiriama buitinių šildymo katilų , kūrenamų bet kokiu kietu kuru, skystu

kuru ir dujomis bei turinčių galimybę vandenį pašildyti elektra,

projektavimui ir gaminimui. Įmonė įsisavinusi 22 tipų apšildymo katilų,

kurie atitinka modernius energijos taupymo ir ekologijos reikalavimus,

gamybą. Asortimentas orientuojamas į pirkėją

Vienais iš pagrindinių bei paklausiausių “Atramos” gaminių laikomi

automobilių dujų balionai, kurie gaminami dviejų formų: cilindriniai ir

toroidiniai. Šiuo metu yra gaminama kelios dešimtys įvairaus skersmens,

talpos ir formos balionų, iš kurių 45 tipas – pagal tarptautinį JTO

susitarimo taisyklių reglamentą Nr. R67 01.

Bendradarbiaujant su vokiečių firma ABB Kent Messtechnik įmonėje yra

gaminami sauso tipo vandens skaitikliai (sąlyginis skersmuo DN nuo 15 mm

iki 40 mm). Šie vandens skaitikliai atitinka tarptautinį standartą ISO

4064. Butuose naudojami skaitikliai gali būti montuojami tiek vertikaliai

tiek horizontaliai, be to jie apsaugoti nuo magnetinio poveikio.

1999 metais pradėta šilumos apskaitos prietaisų gamybą

bendradarbiaujant su ABB kompanijos firmomis – Švedijos firma ABB Metering

SVM AB bei vokiečių firma ABB Kent Messtechnik.Kita įmonėje gaminama produkcija:

1.9, 2.0, 2.3, 3.3, 3.5, 4.2 kūb. m. stacionarinės antžeminės suskystintų

dujų talpos

5, 27, 50 ir 79 l balionai suskystintoms propano butano dujoms

cinkuoti metalo profiliai, kurie plačiai naudojami apšiltinant
pastatų

vidaus

sienas bei palengvina pertvarų montavimą. Šie cinkuoto metalo

šaltai

valcuoti profiliai gali būti skirtingo ilgio, t.y. gaminami

pagal užsakovo

pageidavimą.

išsiplėtimo indai ( talpos vandens lygiui šildymo sistemoje palaikyti)

resiveriai, kitos paskirties slėginiai indai, atitinka LSTEN 286-1 ir JTO

socialinės ir ekonominės tarybos taisyklių NR. 67 reikalavimus.

boileriai (talpos karštam vandeniui 50 – 120 ltr)

hidroforai (vandens talpos pastoviam slėgiui palaikyti vietinei vandens

sistemai 100 -150 ltr)

elektros paskirstymo dėžutės, elektros paskirstymo dėžutės rozetėms

įvairūs metalo gaminiai pagal užsakovo brėžiniusProdukcija gaminama atsižvelgiant į sandėlių likučius bei

produkcijos realizaciją. Bendrovė organizuodama gamybą siekia kuo

efektyviau panaudoti apyvartines lėšas ir orientuojasi į daugelį veiksnių

:

10. ankstesnę pardavimų apimtį;

11. rinkos tyrimų rezultatus;

12. kainų politiką;

13. konkurenciją;

14. pagrindines ekonomines bei gamybos sąlygas;

15. sezono svyravimus;

16. likučius sandėliuose ir kt.

Teikiamos paslaugos:

17. konsultacijos butų, gyvenamųjų namų ir pastatų apšildymo, vandens

apskaitos priemonių įrengimo klausimais

18. įvairių metalinių detalių dažymas milteline technologija

19. metalo ( nuo 0,5 iki 20 mm) pjaustymas plazmine įranga

20. vandens skaitiklių patikra

21. garantinis ir pogarantinis vandens skaitiklių, katilų remontas

22. krovininio transporto nuoma

23. apšildymo katilų testavimas

Kokybės vadyba

Kokybė šiandien – tai ilgalaikė įmonės sėkmė ir garantija rytojui. Šis

teiginys išreiškia pagrindinę AB „Atrama“ kokybės politikos idėją. Siekiant

nuolatos gerinti gaminamos produkcijos kokybę bei klientų aptarnavimą ir

taip užtikrinti visapusišką vartotojų poreikių tenkinimą, 2003 m. įdiegta

kokybės vadybos sistema, atitinkanti tarptautinio standarto ISO 9001:2000

reikalavimus. 

Šį atitikimą patvirtino tarptautinį pripažinimą pelniusi Olandijos

sertifikavimo įstaiga „KEMA Quality B.V.“, priklausanti didžiausiam

pasaulyje sertifikavimo tinklui “IQ Net” (sertifikatas nr. 2019960,

išduotas 2003 m. balandžio mėn. 1d.). Įdiegtoji kokybės vadybos sistema

apima slėginių indų, šildymo technikos bei vandens apskaitos prietaisų

projektavimą, gamybą bei pardavimą. Siekiant gaminti tik aukštos kokybės

produkciją ir pilnai tenkinti vartotojų reikalavimus, produkcijos kokybė

užtikrinama visose produkto gamybos stadijose – nuo jo kūrimo iki pateikimo

galutiniams vartotojams. 

ISO 9001:2000 kokybės sertifikato suteikimas bendrovei patvirtina, kad

dokumentacija, darbas su personalu bei klientais, gamybos ir kitų tarnybų

veikla atitinka tarptautinius reikalavimus. Kokybės vadybos sistemos

rezultatyvumo užtikrinimui ir jos tobulinimui bendrovėje periodiškai

atliekamas vidinis auditas. Nuolatinis darbuotojų kvalifikacijos kėlimas,

technologinių bei informacinių išteklių priežiūra, matavimo priemonių

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2369 žodžiai iš 7866 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.