Ab rokiškio sūris ir ab panevėžio pienas veiklos vertinimas
5 (100%) 1 vote

Ab rokiškio sūris ir ab panevėžio pienas veiklos vertinimas

AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ IR AB “PANEVĖŽIO PIENAS” VEIKLOS VERTINIMAS

TURINYS

ĮVADAS 3

1. ĮMONĖS VEIKLOS VERTINIMO METODIKA 5

1.1. Gamybos organizuotumo vertinimas 5

1. 2. Tiekimo organizuotumo vertinimas 8

1. 3. Logistikos sistemos efektyvumo vertinimas 9

1. 4. Rinkodaros vertinimas 20

1. 5. Personalo vertinimas 24

1. 6. Įmonės veiklos finansinis vertinimas 31

1. 7. Kompleksinė įmonės finansinės būklės analizė 34

2. AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ ir AB „PANEVĖŽIO PIENAS“ VEIKLOS IR JOS REZULTATŲ PALYGINAMOJI ANALIZĖ 37

2.1. AB „Rokiškio sūris“ ir AB „Panevėžio pienas“ logistikos sistemos efektyvumo vertinimas 37

2.2 AB „Rokiškio sūris“ ir AB „Panevėžio pienas“ rinkodaros vertinimas 38

2.3. AB „Rokiškio sūris“ ir AB „Panevėžio pienas“ finansinis vertinimas 42

2.4. AB „Rokiškio sūris“ ir AB „Panevėžio pienas“ kompleksinis vertinimas 48

IŠVADOS 52

LITERATŪROS SĄRAŠAS 53

ĮVADAS

Šiuolaikinės rinkos ekonomikos sąlygomis įmonei norint vykdyti pelningą ir konkurencingą veiklą reikia ne tik gerai išmanyti vadybą, rinkodarą. Lygiavertišką svarbumą turi įmonės veiklos analizavimas, įvairių rezultatų vertinimas. Šių analizių pagalba galima priimti svarbius veiklos sprendimus, jų pagalba pasirinkti tinkamą įmonės veiklos strategiją. Šiame darbe yra atliktas AB “Rokiškio sūris” ir AB “Panevėžio pienas” veiklos vertinimas, remiantis 2001 – 2003 metų duomenimis. Vadovaujantis gautais analizės rezultatais, galima spręsti apie įmonių finansinę padėtį ir numatyti ateities perspektyvas.

Darbo tikslas – įvertinti ir palyginti AB “Rokiškio sūris” ir AB “Panevėžio pienas” veiklą.

Darbo uždaviniai:

· įvertinti logistikos sistemos efektyvumą;

· įvertinti AB „Rokiškio sūris“ pieno „Žalioji karvutė“ ir AB „Panevėžio pienas“ pieno „Panevėžio pusriebis pienas“ vartojamąsias savybes, kokybę ir kainas;

· įvertinti įmonių finansinę veiklą;

· atlikti įmonių kompleksinį vertinimą.

Tyrimo metodai: AB “Rokiškio sūris” AB „Panevėžio pienas” finansinių ataskaitų analizė, mokslinės ir metodinės literatūros analizė, palyginamoji analizė, lentelių sudarymo, matematinio, loginio mąstymo, prekių vartojamųjų savybių, kainų ir kokybės vertinimui naudojama anketinė apklausa.

Tyrimo objektas: AB „Rokiškio sūris“ ir AB „Panevėžio pienas“.

Tyrimo dalykas: įmonių logistikos sistema, įmonių rinkodaros sprendimai, įmonių finansai.

AB „Rokiškio sūris“ pirmtakė – kukli dvaro pieninė, nuo 1925 metų gaminusi puikų sviestą eksportui ir pieno produktus vietos rinkai. Specializuota sūrių gamybos įmonė buvo įkurta 1964 metais ir jau po kelerių metų tapo viena pirmaujančių šalies sūrinių, o aukštos kokybės sūriai ir sviestas garsėjo toli už šalies ribų. 1992 metais įmonė viena pirmųjų šalyje tapo akcine bendrove. 1994 metais ji sulaukė pirmųjų užsienio investuotojų, o 1997 metais užsienio kapitalo investicijos pasiekė 2 mln. JAV dolerių. 1999 metais, įžvelgę nuoseklią įmonės plėtrą ir patikėję įmonės perspektyva, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas kartu su „Banko f Bermuda“ investavo į „Rokiškio sūrį“ 40 mln. Litų ir šiuo metu valdo atitinkamai 25,7 ir 15,4 proc. įstatinio kapitalo.

Rokiškio sūrinė suformavo AB „Rokiškio sūris“ grupę. Jai, be pirminės bendrovės „Rokiškio sūris“, priklauso 3 filialai: Utenos, Ukmergės, Eišiškių pieninės bei 2 dukterinės įmonės – Varėnos ir Ignalinos pieninės. Grupės įmonės specializuotos: Rokiškio įmonėje gaminami fermentiniai sūriai ir pieno cukrus (laktozė), Utenos filiale koncentruota šviežių pieno produktų, sviesto ir sausų pieno produktų gamyba, Ukmergės pieninėje – varškės ir varškės sūrių gamyba, Varėnos ir Ignalinos pieninės gamina įvairaus asortimento šviežius pieno produktus bei sviestą, skirtus vietos rinkai.

Panevėžio miestas, įsikūręs Vidurio Lietuvos abipus Nevėžio aukštupio, švenčia 500 metų gyvavimo sukaktį. Du trečdalius miesto bendrojo vidaus produkto sukuria per 70 pramonės įmonių. Tarp didžiausių iš jų yra akcinė bendrovė ,,Panevėžio pienas”.

2004 metais sukako 62 metai, kai įmonėje pieną perdirbti pradėta pramoniniu būdu. Bendrovė turi senas pieno produktų gamybos tradicijas ir yra viena iš didžiausių ir moderniausių šalies pieno perdirbimo įmonių. Per 60 metų įmonė augo, vystėsi, brendo, keitėsi darbuotojų ir specialistų kartos, tačiau visą laiką bradus ir kūrybingas kolektyvas žingsnis po žingsnio ėjo gamybinio proceso link, užtikrinant sėkmingą šios pramonės šakos raidą ne tik Panevėžyje, bet ir kitose tuo metu kombinatui priklausiusiose Panevėžio regiono įmonėse.

Nepastebimai prabėgo tie kasdieninio kruopštaus ir atsakingo darbo dešimtmečiai, gaminant ne tik panevėžiečiams, bet ir visos Lietuvos žmonėms įvairius pieno produktus, siekiant kuo aukštesnės jų kokybės, tobulinant ir įvairinant gaminių asortimentą, įgyvendinant vis naujoviškesnį ir patogesnį produktų pakavimą. Įmonėje keitėsi įvairių kartų įvairaus išsilavinimo specialistai, tačiau veiklos tikslas visiems buvo ir yra vienas – patenkinti pieno produktų vartotojų lūkesčius, t.y. kiekvieną dieną pateikti jiems aukščiausios
kokybės šviežius pieno produktus.

AB “Panevėžio pienas”. Panevėžio pieno kombinatas įkurtas 1957 metais, reorganizavus sviesto – sūrių pramonės trestą ir bazių sistemą. “Panevėžio pienas” akcine bendrove tapo 1994 metais. Pagrindinę “Panevėžio pieno” veiklą sudaro pieno produktų gamyba. Bendrovės produkcijos asortimentą sudaro sviestas, sūris, pienas, ledai bei kiti produktai.

1. ĮMONĖS VEIKLOS VERTINIMO METODIKA

1. 1. Gamybos organizuotumo vertinimas

Pramonėje sukauptasis patyrimas leidžia suformuluoti principus, kurių turi būti laikomasi, racionaliai organizuojant gamybos procesą. Tie principai – tai proporcingumas, nenutrūkstamumas bei ritmingumas, specializavimas, sroviškumas, automatizavimas bei mechanizavimas, gamybos proceso lankstumas, gamybos integravimas ir kt. konkretus principų taikymas priklauso nuo gamybos apimties – vienarūšės produkcijos, partijų dydžio. Todėl principų sistema papildyta pusiausvyros principu [6, p. 170].

Proporcingumas, nenutrūkstamumas ir ritmingumas

Gamybos proporcingumas reikalauja, kad visų įmonės struktūrinių vienetų, darbo vietų gamybiniai pajėgumai būtų tarpusavyje suderinti, užtikrintų nepertraukiamą darbą [6, p. 170].

Pagrindinės gamybos proporcingumo lygis įmonėje gali būti išreiškiamas proporcingumo koeficientu kpr:Čia: nf – gamybos fazių, cechų arba kitų struktūrinių vienetų skaičius;

Ngi – i – osios fazės, cecho arba kito struktūrinio vieneto gamybinis pajėgumas, vnt.;

Ngb – įmonės bendras ir gamybinis pajėgumas, vnt. [6, p. 170].

Kuo šis koeficientas artimesnis nuliui, tuo didesnis proporcingumas ir geresnės nenutrūkstamumo ir ritmingumo įgyvendinimo sąlygos [6, p. 170].

Visiškas gamybos nenutrūkstamumas pasiekiamas retai, dažniausiai tik aparatiniuose procesuose. Tačiau, jei visiško nenutrūkstamumo pasiekti negalima, reikia stengtis, kad pertraukos gamybos procese būtų kuo trumpesnės ir kad jų būtų kuo mažiau. Tada sutrumpėja gamybos ciklas, sumažėja nebaigtos gamybos likučiai, ir įmonei reikia mažiau apyvartinių lėšų [6, p. 170].

Gamybos nenutrūkstamumas lengviau pasiekiamas tada, kai maža darbų nomenklatūra, o daug dirbinių. Todėl ankstesniame etape susiformavo orientacija į masinę gamybą. Inžinieriniu organizaciniu požiūriu čia lengviausia pasiekti racionalumą. Tačiau pasikeitusios sąlygos verčia atsisakyti masinės gamybos, ir todėl nenutrūkstamumo užtikrinimas pasiekiamas organizuojant lanksčią gamybą [6, p. 170].

Pasikeičia ir perteklinių gamybinių pajėgumų vaidmuo. Siekiant lanksčios gamybos, prisitaikymo prie kintančios aplinkos, pertekliniai gamybiniai pajėgumai yra neišvengiami.

Gamybos nenutrūkstamumo lygis gali būti išreiškiamas nenutrūkstamumo koeficientu kne:Čia: Tcti – technologinės gamybos ciklo dalies trukmė – ojoje fazėje, ceche arba kitame struktūriniame vienete, h;

Tci – viso gamybos ciklo trukmė i – ojoje fazėje, ceche arba kitame struktūriniame vienete, h.

Proporcingumas ir nenutrūkstamumas labai glaudžiai susiję ir sąlygoja dar vieną gamybos organizavimo principą – gamybos ritmingumą [6, p. 171].

Gamybos ritmingumas pasiekiamas tada, kai bet kuriuo laikotarpiu kiekvienoje darbo vietoje, kiekviename padalinyje ir apskritai įmonėje pagaminamas vienodas arba nuolatos didėjantis produkcijos kiekis [6, p. 171].

Ritmingas darbas sudaro sąlygas visiškai apkrauti įrengimus, panaudoti visą darbo jėgą, išvengti prastovų mėnesio pradžioje ir šturmavimo mėnesio pabaigoje. Ritmingas darbas sudaro sąlygas gerinti produkcijos kokybę, išvengti broko ir galų gale – pasiekti geresnių techninių ekonominių rodiklių [6, p. 171].

Gamybos ritmingumui išreikšti yra keletas būdų. Pavyzdžiui, gali būti nustatomas ritmingumo koeficientas krt pagal šią formulę:Čia: Tat – ataskaitinio laikotarpio trukmė, darbo dienomis;

Pi – i-osios dienos užduoties įvykdymo procentas, iki 100 % (jei kai kuriomis dienomis užduotis įvykdyta daugiau kaip 100%, nustatant krt imama pi=100%) [6, p. 171].

Jei dirbama visiškai ritmingai, krt=1 [6, p. 171].

Gamybos specializavimas

Gamybos specializavimas įmonės viduje labai priklauso nuo bendrojo įmonės specializavimo.

Specializuojant gamybos procesą, visi gaminiai, daliniai procesai ir operacijos pagal tam tikrus požymius paskirstomi atskiriems įmonės struktūriniams vienetams ir atskiroms darbo vietoms [6, p. 171].

Priklausomai nuo požymių, pagal kuriuos visi gamybos objektai paskirstomi atskiriems struktūriniams vienetams, išskiriamos įvairios specializavimo formos [6, p. 171].

Gamybos specializavimo lygį galima išreikšti įvairiais rodikliais. Pavyzdžiui, apskaičiuojant darbo vietų specializavimo koeficientą – vienai darbo vietai arba vienam įrengimui tenkantį detalių operacijų skaičių:Čia: mdo – bendras struktūriniame vienete atliekamų detalių, operacijų skaičius;

Ndv – bendras struktūrinio vieneto darbo vietų skaičius [6, p. 172].

Gamybos sroviškumas

Gamybos sroviškumo principas reikalauja, kad visi darbo objektai gamybos procese judėtų nuosekliai, trumpiausiu keliu, viena kryptimi. Pageidautina, kad darbo objektų maršrutai jokiame gamybos proceso etape negrįžtų atgal, nedarytų „kilpų“ [6, p. 172]

Gamybos sroviškumas pasiekiamas, deramai planuojant cechus, barus ir
darbo vietas.

Pirmiausia sandėliai ir atskirų gamybos fazių cechai suplanuojami, laikantis sroviškumo principo tokiu eiliškumu: medžiaginių vertybinių sandėliai – paruošimo fazės cechai – apdirbimo fazės cechai – surinkimo fazės cechai – gatavos produkcijos sandėliai [6, p. 172].

Gamybos sroviškumas leidžia sumažinti išlaidas transportuojant darbo objektus tarp darbo vietų, tarp barų ir cechų ir kartu prisideda prie produkcijos savikainos mažinimo. Be to, kai mažiau transporto operacijų ir jos trumpesnės, trumpėja gaminio gamybos ciklas, o tai laidžia pasitenkinti mažesne apyvartinių lėšų suma [6, p. 172].

Gamybos mechanizavimas ir automatizavimas

Ilgą laiką mūsų pramonėje buvo labai stengiamasi automatizuoti pagrindinės gamybos procesus, tuo tarpu pagalbiniais procesais (transportu, sandėliavimu, kokybės kontrole ir pan.), taip pat gamybos eigos kontrole ir gamybos valdymo procesais nesirūpinta [6, p. 172].

Kompleksiškai mechanizuojant ir automatizuojant procesus, naudojama automatinių mašinų sistema, žaliavas ir medžiagas paverčianti gatava produkcija, žmogui tiesiogiai nedalyvaujant. Jam tenka tik kontrolės ir įrengimų derinimo funkcijos. Fizinis ir protinis darbas susilieja, o fizinio darbo lyginamoji dalis mažėja [6, p. 172].

Gamybos automatizacijos lygis bet kuriame struktūriniame vienete gali būti išreiškiamas trejopai: apskaičiuojant automatizuotų darbų darbo imlumą, automatizuotai gaminamų arba automatizuotą darbą dirbančių darbuotojų dalį. Automatizacijos koeficientas pagal darbuotojus (kau) apskaičiuojamas taip:Čia: Dau – automatais dirbančių (automatus aptarnaujančių) darbuotojų skaičius, žm.;

Ds – bendras darbuotojų skaičius, žm. [6, p. 173].

Gamybos proceso lankstumas

Mokslinės techninės pažangos, prisotintos rinkos ir padidėjusios konkurencijos sąlygomis, gaminiai labai dažnai tobulinami ir atnaujinami. Taigi gamybos procesui iškyla papildomų reikalavimų: jis turi būti taip organizuotas, techninė jo bazė turi būti tokia, kad gamybos procesą galima būtų greitai ir be didelių išlaidų pertvarkyti į naujų gaminių gamybą. To reikalauja gamybos proceso lankstumo principai [6, p. 173].

Gamybos integravimas

Visiškai integruotoje gamyboje visi įmonės veiklos gamybos ir funkciniai posistemiai vientiso ESM komplekso sujungiami į vientisą sistemą, kuri apima ir valdo visus įmonėje vykstančius informacinius ir materialinius procesus, įskaitant ne tik pagrindinę ir pagalbinę gamybą, bet ir automatizuotai atliekamus mokslinius tyrimus bei eksperimentinius darbus, automatizuotą gaminių konstravimą, technologinį gamybos paruošimą, planavimą, apskaitą ir kitas funkcijas. Tokia visiška gamybos integracija šiandien dar labai retai tepasiekiama, todėl prie jos einama palaipsniui: atskirais etapais automatizuodami atskiri gamybos ir funkciniai procesai – jungiami į vientisą sistemą. Tai iš dalies integruota gamyba [6, p. 173].

Mokslinė techninė pažanga, elektronikos tobulėjimas ir gamybos procesų integravimas sudarė sąlygas suformuoti iš principo naują gamybos procesų organizavimo formą – lanksčios gamybines sistemas (LGS). Integravimo principas ypač akcentuojamas „Visuotinės kokybės“ vadybos koncepcijos ši koncepcija teigia, kad visuotinė kokybė pasiekiama tik kompleksiškai tobulinant visų gamybos proceso elementų naudojimą [6, p. 174].

Pusiausvyros principas

Jis reikalauja sukurti pusiausvyrą tarp stabilios organizacinės įmonės struktūros ir lankstaus proceso organizavimo [6, p. 174].

Kiekviena įmonė suformuoja daugiau ar mažiau stabilią organizacinę struktūrą. Ji formuojama konkrečių uždavinių apimčiai ir nomenklatūrai, kurie pagal darbo pasidalijimą struktūrizuodami ir priskiriami darbo vietoms, padaliniams. Taip sukuriama formali įmonės organizacinė struktūra, kuri leidžia orientuotis įmonės veikloje, juos reglamentuoti, sukurti stabilias veiklos procedūras. Tačiau formali struktūra tinka tik tol, kol atliekami uždaviniai atitinka numatytus, formuojant struktūrą. Deja, praktiškai toks atitikimas labai retas [6, p. 174].

Pasikeitus vykdomiems uždaviniams, reikia orientuotis į vykdomo proceso eigos organizavimą, kai sukurtoje organizacinėje struktūroje mėginami išdėstyti konkretūs procesai taip, kad būtų racionaliai įgyvendinti visi aukščiau minėti principai. Tai pasiekiama planuojant procesų vykdymą sukurtoje organizacinėje struktūroje, o jei to negalima racionaliai suorganizuoti, tai pertvarkant organizacinę struktūrą [6, p. 174].

1. 2. Tiekimo organizuotumo vertinimas

Optimali tiekimo apimtis (nopt) gaunama tada, kai visų kaštų suma tiekiamam vienetui yra minimali. Apytiksliai ji gali būti apskaičiuojama pagal šią formulę:Čia: Mm – metinis medžiagos poreikis;

if – fiksuoti pirkimo kaštai;

ipr – pristatymo kaštai;

is – sandėliavimo kaštų norma [6, p. 147].

Naudojimasis šia formule gana ribotas. Pavyzdžiui, paprastai nepataisoma pristatymo kainos mažėjimo, didinant tiekimo partiją (kiekio nuolaida) [6, p. 147].

Praktinė šios formulės reikšmė ta, jog ji aiškiai rodo kad kuo dažniau bus tiekiama, tuo mažesni sandėliavimo kaštai, tačiau didesni tiekimo kaštai, ir atvirkščiai [6, p. 147].

Todėl dydis nopt dažnai nustatomas, vadovaujantis praktiniais samprotavimais (pvz., transporto priemonių
keliamąja galia), jis ir numatomas sutartyje su tiekėju. Galima remtis ir statistiniais duomenimis apie vidutines einamąsias atsargas praėjusiais metais. Kartais tiekiamos medžiagos partijos dydį lemia tranzito norma. Tuo atveju nopt= 2Ae; čia Ae – vidutinė einamoji atsarga [6, p. 147].

Organizuojant tiekimą, neužtenka žinoti poreikius ir savus reikalavimus. Reikia išaiškinti ir patikrinti pasiūlą bei surengti derybas su tiekėjais. Ši veikla reikalauja labai gerai pažinti rinką, mokėti sandėrio sudarymo taisykles ir įvertinti pasiūlą [6, p. 147].

1. 3. Logistikos sistemos efektyvumo vertinimas

Logistika – tai įmonės ūkinė organizacinė veikla, jungianti į vieningą sistemą ir optimizuojanti visas materialinio srauto grandis, pradedant žaliavų ir įrenginių tiekimu ir baigiant produkcijos pateikimu pirkėjui, siekiant padidinti įmonės veiklos efektyvumą ir sustiprinti jos pozicijas konkurencinėje kovoje [2, p. 8].

Logistika yra mokslas, tyrinėjantis materialinių srautų nuo pirminio šaltinio iki galutinio iriotojo organizavimo bei optimizavimo dėsningumus laiko, erdvės ir sąnaudų atžvilgiu [2, p.8].

Logistikos sistema yra sudėtinga, todėl pradedant jos procesų efektyvumo tyrimą turi būti apibrėžtos logistikos funkcijos ir operacijos, atskleisti ir išnagrinėti logistinių procesų vidiniai prieštaravimai ir jų sprendimo būdai, pagrįstas logistikos suskaidymas į atskiras subsistemas.

Yra nagrinėjamas materialinio srauto suskirstymas į tokias pagrindines logistikos grandis: tiekimo organizavimas, sandėliavimas, transportavimas, produkcijos paskirstymas, jų išdėstymas linijiniu principu pagal judėjimo kryptį ir sujungimas į logistikos grandinę. Išryškintos pagrindinės logistikos funkcijos: medžiagų, įrengimų tiekimas, sandėliavimas, atsargų sudarymas ir tvarkymas, užsakymų priėmimas ir tvarkymas, gatavos produkcijos paskirstymas, klientų logistinio aptarnavimo standartų nustatymas. Šios funkcijos įgyvendinamos vykdant atitinkamas logistinės operacijas, t.y. veiksmus, nukreiptus iškeltam logistiniam tikslui įgyvendinti [2, p.9].

Yra ir integruojanti logistikos funkcija: logistika užtikrina tiekimo, gamybos ir paskirstymo procesų sinchroniškumą, tarpininkavimo paslaugų teikimą vartotojams, suderina logistinės prekybos tarpininkų ir produkcijos gamintojų galimybes (pvz.: atsargų laikymo vietą, kiekį ir asortimentą, produkcijos pristatymo apimtis ir dažnumą ir t.t.) [2, p.9].

Tyrimais įrodyta, kad logistikos grandžių funkcijos yra skirtingos, o jų veikla ne visada suderinta. Ištyrus logistikos grandžių sąveiką, buvo atskleisti prieštaravimai, atsirandantys dėl nepakankamo įmonės logistinės veiklos lygio ir padaryta išvada apie kompromisų būtinumą, kurį galima pasiekti tiktai laikantis sisteminio požiūrio į materialinio srauto organizavimą, integruojant šio judėjimo grandis į vientisą logistinę sistemą. [2, p.9]

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2593 žodžiai iš 8588 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.