Ab vilniaus pargale
5 (100%) 1 vote

Ab vilniaus pargale

11213141

TURINYS

ĮVADAS 3

PROFESINĖS PRAKTIKOS TIKSLAS 4

PRAKTIKOS UŽDUOTYS 4

ĮMONĖS DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS TARNYBOS PAREIGINIAI NUOSTATAI 6

TEISINIS STATUSAS 11

ORGANIZACIJOS IŠORINĖ IR VIDINĖ APLINKA 16

ORGANIZACIJOS VALDYMO STRUKTŪRA 18

AB „VILNIAUS PERGALĖS“ PARDAVIMO TAIKOMA STRATEGIJA, TAKTIKA. 22

AB „VILNIAUS PERGALES“ KOMUNIKACINIS PROCESAS ĮMONĖJE 22

AB „VILNIAUS PERGALES“ REKLAMOS, PARDAVIMO SKATINIMO EFEKTYVUMAS 23

ĮMONĖJE TAIKOMI PARDAVIMO METODAI 24

AB „VILNIAUS PERGALĖS“ KLIENTŲ TIPAI, JIEMS BŪDINGOS SAVYBĖS BEI APTARNAVIMO YPATUMAI PARDAVIMO PROCESE. 25

AB „VILNIAUS PERGALĖS“ PATALPŲ ĮRENGIMAS 28

PREKIŲ ŽENKLINIMAS, ĮPAKAVIMAS, JŲ SVARBA PARDAVIMO PROCESE. 29

PARDAVIMO VEIKLOS EFEKTYVUMAS 30

VARTOTOJŲ TEISIŲ GINIMAS 32

IŠVADOS 33

PRIEDAI 34

ĮVADAS

AB „VILNIAUS PERGALĖ“ – tai įmonė, kurioje atlikome praktiką. „VILNIAUS PERGALĖ“ – tai pagrinde yra gamybos įmonė, tačiau turinti ir prekybos specifikos. Juos istorija prasideda nuo konditerijos fabriko “PERGALĖ”, įkurto 1952 metais. Jau 50 metų įmonės konditerijos gaminiai – šokoladas, šokoladiniai saldainiai, sausainiai – garsėja puikia kokybe ir originaliais receptais. Ypatingi, tik “VILNIAUS PERGALĖS” gaminami saldainiai “Sostinės”, “Pergalė”, “Vilnius” turi savo nuolatinius pirkėjus. Daugelį fabrike gaminamų saldumynų bendrovės specialistai sukūrė pagal originalius receptus atsižvelgdami į Lietuvos vartotojų skonį, nenaudojant jokių sintetinių konservantų ar antioksidantų. Bendrovė nėra orientuota į masinę gamybą. Kasmet atnaujinamas pakuočių dizainas, jų kokybė.

Kaip jau minėjome AB “VILNIAUS PERGALĖ” įsikūrė seniai. Bendrovė savo produkcija eksportuoja į Vokietija, Izraeli, Rusija, Estija, Norvegija, Lenkija, Baltarusija, Latvija. Fabriko produkcija yra žinoma ir pamėgta taigi fabrikui per daug net nereikia reklamuotis, nes vardas ir produkcija yra žinoma, įvertinta pirkėjų. Tačiau tai nereiškia, kad bendrovė visai nesireklamuoja. Bendrovė organizuoja akcijas, platina būklėtus, plakatus, lankstinukus taip pat yra kuriamas internetinis puslapis. Bendrovės prekių asortimentas yra labai platus ir Lietuvos, o ypač Vilniaus parduotuvėse užima gana didelė dalį prekybos lentynų skirtų produkcijai. Bendrovės produkcija didesniuose parduotuvėse guli geriausiose vietose, t.y. akių ir rankų lygyje, visa produkcija užima apie 10% lentynų vietos, neįskaitant saldainiams skirtų krepšių. Parduotuvėse dėl geresnės vietos yra visada kovojama, nes kiekviena įmone nori, kad jos produkcija gulėtų geriausiose parduotuvės vietose, todėl yra derinamasi su parduotuvės administracija, kad konkurentai neužiminėtų lentynų ir nestatytų nesavo vietose krepšių, nekrautų savo prekių į svetimas vietas, o taip pat nesurinkinėtų konkurentų prekių ir neneštų atgal į sandėlį. Kad viskas būtų gerai ir laiku sutvarkyta, šiam darbui yra skiriami prekybos agentai, kurie kiekviena diena važiuoja po parduotuvės ir žiūri ar viskas yra tvarkoje, patikrina sandėlius, nes būna kad yra užsigulėjusi prekių taip pat agentas iš parduotuvės priima užsakymą naujam prekių siuntiniui.

Praktikos metu mes sužinojome, kad AB “VILNIAUS PERGALĖ” produkcija yra nuolat tikrinama ir stebima Latvijos parduotuvėse, t.y. Rygoje turi du prekybos agentus, o taip pat vienas prekybos agentas yra Vokietijoje, Miunchene. Latvijos prekybos agentai prižiūri bendrovės produkciją, kiekvienas iš jų savo žinioje turi VP Market parduotuvės.

PROFESINĖS PRAKTIKOS TIKSLAS

Profesinė praktika verslo vadybos studijų programos sudėtinė dalis. Jos tikslai yra šie:

• Susipažinti su prekybos įmonių tipu, teisine organizavimo forma, vieta, kitais ypatumais.

• Susipažinti su prekybos įmonių technologiniu(logistiniu) procesu.

• Susipažinti su prekybos įmonių veiklą reglamentuojančiais dokumentais.

• Susipažinti su prekybos įmonės vidaus tvarkos taisyklėmis, įstatais ir pan.

• Įgyti bendravimo su klientais įgūdžių, profesionalaus aptarnavimo pagrindų.

• Gebėti bendrauti su įvairiais klientų tipais, žinoti jų aptarnavimo ypatumus.

• Susipažinti su atskirų prekių pardavimo organizavimu, pardavimo strategija, taktika.

• Gebėti įvertinti prekių pateikimo, prekybos salės ploto panaudojimo svarbą bei efektyvumą.

• Susipažinti su rėmimo komplekso elementais, politika.

• Susipažinti su prekybos įmonės įrengimo ypatumais.

• Gebėti nustatyti prekybos įrengimų poreikį, paskirtį, ypatumus.

• Gebėti taikyti naujoves praktinėje veikloje.

• Ugdyti bendruosius gebėjimus: savarankiškumą, gebėjimą dirbti komandoje, darbštumą, aktyvumą, sąžiningumą.

PRAKTIKOS UŽDUOTYS

1. Susipažinti su darbo saugos reikalavimais prekybos įmonėje.

2. Susipažinti su prekybos įmonės tipu, teisiniu statusu, vieta, asortimentu, kainų

3. lygiu, išplanavimu, organizacine struktūra, interjeru, reklama ir kitais

4. ypatumais.

5. Išanalizuoti ir įvertinti pardavimo strategijas, taktiką bei organizacines priemones, taikomas prekybos įmonėje.

6. Išanalizuoti ir įvertinti komunikacijos procesą prekybos įmonėje.

7. Įvertinti reklamos, pardavimo skatinimo, asmeninio pardavimo efektyvumą prekybos įmonėje

8. Įvertinti savitarnos organizavimo
ypatumus, pranašumus, savitarnos ekonominius rodiklius, įtaką pardavimo proceso efektyvumui.

9. Išanalizuoti ir įvertinti kitus pardavimo metodus, taikomus prekybos įmonėje: pardavimas išsimokėtinai, elektroninė prekyba, komiso prekyba, prekyba telefonu, pardavimai į namus, teleprekyba, išankstinė prekių atranka, laisvas atrankos metodas, prekyba paštu, prekyba iš automatų ir kiti.

10. Susipažinti ir įvertinti klientų tipus, jiems būdingas savybes bei aptarnavimo ypatumus pardavimo procese.

11. Išanalizuoti ir įvertinti prekybos įmonės, prekybos salės įrengimą, jo svarbą

12. pardavimo proceso organizavimui.

13. Įvertinti prekių pateikimą (ekspoziciją), jos ypatumus, įtaką pardavimams.

14. Išanalizuoti ir įvertinti prekių paruošimo pardavimui svarbą, ypatumus. Prekių ženklinimas, įpakavimas, jų svarba pardavimo procese.

15. Išanalizuoti prekybos įmonės pardavimo veiklos efektyvumą ir jį įvertinti.

16. Susipažinti su vartotojų teisėmis bei jų gynimo organizavimu prekybos įmonėje. Įvertinti šios veiklos efektyvumą, svarbą klientų aptarnavimo gerinimui bei pardavimų didinimui.

17. Susipažinti su prekybiniais įrengimais įmonėje (žr. Prekybos įmonių įrenginių profesinės praktikos užduotys).ĮMONĖS DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS TARNYBOS PAREIGINIAI NUOSTATAI

I.BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos nuostatai nustato darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų įmonėse steigimo tvarką, uždavinius ir funkcijas, teises, pareigas ir bendruosius kvalifikacinius reikalavimus tarnybų darbuotojams.

2. Šiuose nuostatuose vartojamos sąvokos atitinka Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme, Profesinės sveikatos priežiūros įstatyme ir kituose darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose vartojamas sąvokas.

3. Tarnyba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais, įmonės norminiais dokumentais.

4. Darbuotojų saugos ir sveikatos klausimus tarnyba sprendžia bendradarbiaudama su struktūriniais įmonės padaliniais, darbuotojų atstovais, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetu, profesinės sąjungos atstovais.

5. Darbuotojams, paskirtiems į tarnybą, suteikiama pakankamai laiko jų funkcijoms atlikti. Jie neturi patirti jokių nuostolių, administracinės ar kitos atsakomybės dėl savo veiklos, organizuojant ir įgyvendinant prevencines priemones, susijusias su darbuotojų sauga ir sveikata, jeigu jie veikė vadovaudamiesi Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, šiais nuostatais ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais.

6. Darbdaviai privalo sudaryti tarnybos specialistams reikiamas darbo sąlygas, juos aprūpinti atitinkančiomis higienos normų reikalavimus darbo patalpomis, būtinu inventoriumi, aparatūra, medikamentais, literatūra ir kitomis darbo priemonėmis.

II. TARNYBOS STEIGIMO TVARKA

7. Darbdavys savarankiškai sprendžia, ar steigti bendrą įmonės tarnybą, ar steigti atskirą įmonės darbuotoju saugos tarnybą ir atskirą įmonės darbo medicinos tarnybą, taip pat atskirą priešgaisrinės saugos tarnybą.

8. Tarnyba steigiama darbdavio įsakymu.

9. Tarnyba sudaroma iš vieno arba daugiau darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų.

10. Darbdaviai, įsteigę tarnybą ar neįsteigę tokios tarnybos ir patys atliekantys tarnybos funkcijas, apie tai praneša Valstybinei darbo inspekcijai.Pranešimas VDI turi būti pateiktas tiek apie naujai steigiamą tarnybą, tiek apie jau esamą, jeigu jis nebuvo pateiktas anksčiau.

11. Darbdavys, įsteigęs tarnybą, informuoja paskirtus arba samdytus specialistus apie rizikos veiksnius, turinčius ar galinčius turėti įtakos darbuotojų saugai ir sveikatai, apie prevencines priemones, medicinos pagalbos, gaisrų gesinimo, darbuotojų evakavimo organizavimą įmonėje.

III. TARNYBOS UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

12. Pagrindiniai tarnybos uždaviniai yra:

12.1 darbuotojų saugos ir sveikatos būklės priežiūros vykdymas, saugos ir sveikatos prevencinių priemonių įmonėje organizavimas;

12.2. darbdavių konsultavimas visais saugos ir sveikatos darbe ir nelaimingų atsitikimų profesinių bei su darbu susijusių ligų profilaktikos klausimais, ypač įrengiant darbo vietas, organizuojant darbo procesus, įgyjant technines darbo priemones, įvedant naujas technologijas, medžiagas, parenkant kolektyvines ir asmenines apsaugos priemones.

13. Tarnyba, vykdydama jai pavestus uždavinius, atlieka šias funkcijas:

13.1. atstovauja darbdavį VDI, kituose darbų saugos priežiūros organuose, jiems tikrinant įmonę

13.2. stebi darbo aplinką, analizuoja ir kaupia duomenis apie darbuotojų saugos ir sveikatos būklę

13.3. organizuoja ir vykdo profesinės rizikos vertinimą;

IV. KVALIFIKACINIAI REIKALAVIMAI

14. Tarnybos, priklausomai nuo įmonės dydžio, veiklos rūšies, profesinės rizikos dydžio, turi būti daugiaprofilinės, t.y. jose turi būti medicinos, technikos, ergonomikos, psichologijos, chemijos ir kt. specialistai.

15. Tarnybos specialistais gali dirbti asmenys, turintys aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą ir nustatyta tvarka apmokyti bei atestuoti, turėti reikalingų žinių darbui atitinkamoje ekonominės veiklos srityje, sugebėjimų ir įgūdžių savo pareigoms atlikti.

16. Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų specialistų mokymo, kvalifikacijos kėlimo ir
tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija.

17. Jei tarnybos funkcijas atlieka pats darbdavys, tai jo kompetencija turi būti patikrinta, vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintais Instruktavimo, mokymo, atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatais.

V. TEISĖS IR PAREIGOS

18. Tarnybos darbuotojai turi teisę:

18.1. gauti naujausią informaciją, reikalingą tarnybos veiklai;

18.2. gauti informaciją iš darbdavio arba padalinio vadovo apie darbuotoju saugos ir sveikatos būklę;

18.3. gauti informaciją apie darbuotojų susirgimų ir neatvykimų į darbą dėl ligos atvejus, kad galėtų nustatyti, ar susirgimo ir neatvykimo į darbą priežastis – kenksmingi sveikatai veiksniai, esantys darbo vietoje;

18.4. tikrinti bet kuriuo metu darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje ir reikalauti, kad darbuotojai vykdytų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus;

18.5. tikrinti ar gamybinių padalinių vadovai aprūpina darbuotojus kolektyvinėmis ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis;

18.6. nustatyta tvarka dalyvauti komisijų, tiriančių nelaimingų atsitikimu, profesinių ligų atvejus, sprendžiančių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimus, darbe;

18.7. dalyvauti VDI vykdomuose patikrinimuose, susipažinti su patikrinimų medžiaga ir tikrinti, kaip vykdomi jos nurodymai;

18.8. reikalauti, kad padalinio ar darbų vadovas sustabdytu darbus.

18.9. duoti įmonės gamybinių padalinių. vadovams nurodymus, kad būtų pašalinti darbuotojų saugos ir sveikatos teises aktų reikalavimų pažeidimai;

18.10. suderinus su darbdaviu, kviesti konsultaciniam ar ekspertiniam darbui reikalingus specialistus;

18.11. siūlyti darbdaviui skatinti darbuotojus, kurie sudaro saugias ir sveikas darbo sąlygas ir bausti asmenis, kurie savo veiksmais ar neveiklumu pažeidžia darbuotojų saugos ir sveikatos teises aktų bei normatyvinių dokumentų reikalavimus;

18.12. gauti tarnybos veiklai reikalingas darbo priemones ir metodine literatūrą;

18.12. nustatyta tvarka keiti tarnybos darbuotojų profesinę kvalifikaciją, dalyvauti rengiamuose pasitarimuose bei kituose forumuose darbuotoju saugos ir sveikatos kiausimais.

19. Tarnybos darbuotojų pareigos nustatomos, vadovaujantis šių nuostatų III skyriuje pateiktomis funkcijomis, ir išdėstomos tarnybos darbuotoju pareiginėse instrukcijose.

20. Tarnybos specialistų pareigos darbuotojų saugos ir sveikatos srityje neturi įtakos bendram darbdavio atsakomybes principui, t.y. darbdavys turi užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais.

VI. ATSAKOMYBĖ

21. Tarnybų specialistams už šiais nuostatais nustatytų pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą įstatymų nustatyta tvarka taikoma drausminė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

TEISINIS STATUSAS

Akcinės bendrovės „Vilniaus pergalė“ įstatinis kapitalas – 73,088 mln. litų. Valstybė, valdanti 83,77 proc. įmonės akcijų, rengiasi privatizuoti įmonę, kuri sulaukė užsienio ir vietos investuotojų dėmesio. Bendrovė yra Lietuvos maisto pramonės įmonių asociacijos ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė. 2002 metais įmonėje vidutinis darbuotojų skaičius siekė 600 nuolatinių darbuotojų. AB “Vilniaus pergalė” akcininkų struktūra pateikiama 1 lentelėje.

AB „Vilniaus pergalė“ pernai uždirbo 0,508 mln. litų grynojo pelno – 2,8 karto daugiau nei užpernai, kai buvo gauta 0,179 mln. litų pelno. Palyginamuoju laikotarpiu bendrovės pardavimai išaugo 1 proc. – nuo 57,885 mln. iki 58,465 mln. litų

Šių metų sausio pradžioje AB „Vilniaus pergalės“ generaliniam direktoriui Algirdui Milteniui priklausė 37,9 proc., Jurijui Maciulevičiui – 10,76 proc., Teresai Maculevičienei – 10,99 proc., Nerijui Numavičiui – 6,2 proc. saldainių fabriko akcijų. Pav. 1, AB „Vilniaus pergalės“ akcijų kursas.

Kainos nustatymo strategiją:

Paklausos ir pasiūlos dėsnis yra pagrindinis rinkos mainų, taip pat ir kainų dėsnis. Kainų mechanizmas padeda pasiūlą pritaikyti prie paklausos.

Ekonomikos teorijoje aptinkamas toks kainos apibrėžimas.

Marketingo požiūriu kainos apibrėžimas būtų toks.

Efektyviausiai kaina panaudojama tada kai ji taikoma kartu su kitais marketingo komplekso elementais(preke, kaina, paskirstymu ir rėmimu).

Prekybos įmonės turi nuspręsti, kokių tikslų pasiekti jai padės konkreti prekė, parduodama už tam tikrą kainą. Dažniausiai kainodaros tikslai yra tokie:

• Išgyvenimas;

• Pelno maksimizavimas;

• Pardavimo apimties didinimas;

• Konkurencinio pariteto išlaikymas;

• Kokybės lyderio pozicijos užėmimas.

Įmonė, įvertinusi paklausą, kaštus ir konkurentų prekių kainas, pasirenka vieną iš galimų kainos nustatymų metodų:

• Orientuotą į kaštus;

• Orientuota į paklausą;

• Orientuota į konkurentus.

Gamintojo galimybės parduoti prekes tarpininkams nemažai priklauso nuo to, kokių nuolaidų jisai gali pasiūlyti.

Nuolaida – tai kainos sumažinimas, kurį pardavėjas suteikia pirkėjui.

Dažniausiai daromos šių rūšių nuolaidos:

• Funkcinės;

• Kiekybinės;

• Mokėjimo;

• Sezoninės.

Funkcinės nuolaidos tarpininkui kompensuoja su paskirstymu ir rėmimu susijusias išlaidas.

Kiekybinių nuolaidų skaičiavimų pagrindas – tarpininko
nupirktų prekių kiekis. Šių nuolaidų tikslas – skatinti tarpininkus pirkti kuo daugiau prekių iš tos pačios įmonės.

Kiekybinės nuolaidos yra dvejopos: vienkartinės ir didėjančios. Vienkartinės nustatomos atskirai kiekvieną kartą parduodant. Didėjančios siejančios su pardavimo kiekiu ir tam tikru laikotarpiu.

Mokėjimo nuolaidos skatina kuo greičiau apmokėti įmonės sąskaitą už pristatytas prekes.

Sezonines nuolaidos daromos prekėms, kurios perkamos tam tikru sezonu. Jeigu tokios prekės gaminamos maždaug tolygiai ištisus metus, ne sezono metu įmonės šias prekes tarpininkams parduoda su nuolaida

Pateikimo strategiją:

Prekės paskirstymo kanalas – grandinė tarpusavyje susijusių įmonių, kurios dalyvauja prekių judėjimo nuo gamintojo iki vartotojo procese.

Prekės gamintojas ( paslaugos teikėjas), pasirinkdamas prekių paskirstymo kanalą, turi nuspręsti, kokio ilgio bus paskirstymo kanalas, kokio pločio paskirstymo sistema ir koks bus bendradarbiavimo su kanalo dalyviais pobūdis.

Paskirstymo kaip specifinės ūkinės veiklos būtinumas kyla dėl atotrūkio, neatitikimo tarp prekių gamybos ir vartojimo vietos, laiko kiekio ir kokybės(asortimento). Prekę gaminanti įmonė visada yra daugiau ar mažiau nutolusi nuo vartotojo. Todėl būtina šį neatitikimą pašalinti ir prekę priartinti prie jos pirkėjo, vartotojo.

Paskirstymas – tai marketingo komplekso elementas, kuris apima sprendimus ir veiksmus, susijusius su prekių judėjimu nuo gamintojo iki vartotojo.

Marketinge skiriami sprendimai, kuriais pasirenkami ir valdomi prekių paskirstymo keliai arba, kaip įprasta vadinti, paskirstymo kanalai, nuo sprendimų , kuriais organizuojamas tik fizinis prekių judėjimas arba, kaip pastaruoju metu vadinama, marketingo logistika.

Prekės iš gamintojo pas vartotoją patenka tam tikru keliu, kuris marketinge vadinamas paskirstymo kanalu. Šį kelią lemia prekių paskirstyme dalyvaujančios įmonės.

Paskirstymo kanalas, tai grandinė tarpusavyje susijusių įmonių, kurios dalyvauja prekių judėjimo nuo gamintojo iki vartotojo procese.

Paskirstymo kanalų pasirinkimas yra strateginis sprendimas, turintis didelę reikšmę visam marketingo kompleksui, ypač kainų politikai, reklamos organizavimui, pardavimų skatinimo priemonėmis ir kt.

Prekių paskirstymo keliai daro esminį poveikį gamintojo kaštams ir pajamoms, taip pat pačios įmonės bei jos prekių įvaizdžiui.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2415 žodžiai iš 8045 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.