Abortai
5 (100%) 1 vote

Abortai

TURINYS

1. ĮVADAS 3

2. Apžvelgiant istoriją 4

3. Gyvenimas iki gimimo 6

3.1. Pati pradžia. Vystymasis 6

3.2. Vaisiaus augimas 7

3.3. Kančios 7

4. Abortai. Kaip? Kiek? Kur? 9

4.1. Kaip daromi abortai 9

4.2. Komplikacijos 11

4.3. Vėlyvos komplikacijos………………………………………………………………………11

4.4. Motina 15

4.5. Kūdikis 16

4.6. Pažvelgus giliau 18

5. Abortai ir įstatymas 21

6. Abortų legalizavimas 21

7. Visuomenės nuomonė iš arti 21

8. Pabaigos žodis 23

9. Literatūros sąrašas 24

ĮVADAS

„Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą; pagal savo paveikslą sukūrė jį; vyrą ir moterį; sukūrė juos.

Dievas juos palaimino, tardamas: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę“.

Pr 1, 27-28

Teisė gyventi yra pagrindinė žmogaus teisė. To nelemta niekam keisti. Gyvybė-neįkainojamas turtas, vienintelis ir nepakartojamas…

Laikas bėga. Gyvybė mažiau vertinama. Visuomenę vis labiau jaudina tie patys klausimai, bet atsakymų ieškoma vis naujų. „Teisė gyventi ar teisė žudyti?“. Ši problema kamuoja ne vieną moterį, kai ateina lemtingoji valanda rinktis. Abortas — vienintelė išeitis nutraukti nepageidaujamą nėštumą? Visuomenė susirūpinusi, juk negimusi būtybė yra pati silpniausia žmogiškosios gyvybės forma.

Jau nuo seno į dar negimusius kūdikius buvo žiūrima labi pasyviai. Nedaugelis iš motinų užmegzdavo gyvą ryšį su kūdikiu dar prieš jam gimstant.

Abortai — viena iš aktualiausių temų visuomenėje. Ji svarbi ne tik mums, bendraamžiams, ne tik Lietuvai, tačiau visam pasauliui. Kuo gi? Visų pirma norėtume pabrėžti, kad nuo pastojimo momento dar negimęs kūdikis jau yra atskira būtybė, tačiau tai supranta nedaugelis. Visų antra-legalizuodama abortus, visuomenė pasirenka pačią lengviausią išeitį, tarytum norėdama atsisakyti atsakomybės už kiekvieną pilietį. Ir dar… Visi žinome, kad abortas dažniausiai būna nesėkmingas, palieka neužgyjantį randą moters kūne ir dvasioje.

Aš pabandysiu aptarti šias problemas, įvertinti visuomenės požiūrį į tai. Pateiktos diagramos, iškelti klausimai leis padaryti išvadas. Mano tikslas būtų išanalizuoti iškeltą klausimą ir jame įžvelgti problemą:abortai ir jų žala! Šiuo darbu tikiu atskleisti visą uždangą ir parodyti tai, kas slypi už jos…

2. APŽVELGIANT ISTORIJĄ

Susidurdami su abortų problemomis šiuolaikiniame pasaulyje, daugelis pripažįsta, kad tai išties aktuali tema šiandien. O kaip buvo anksčiau? Ar abortų banga užgriuvo vos prieš dešimt, penkiolika ar dvidešimt metų? Tikriausiai ne. Pažvelkime į praeitį…

Teigiama, kad senovėje abortų daryti nebuvo priimtina, tačiau kūdikiai buvo žudomi daug dažniau negu dabar. Kodėl? Anksčiau abortas buvo labiau pavojingas moters sveikatai, nes dar nebuvo taip toli pažengusios medicinos, tinkamų specialistų. Vienas iš būdų pašalinti vaisių būdavo toks, kai motina išgerdavo nuodų, tikėdamasi, kad taip bus paveikiamas kūdikio vystymasis ir jis mirs. Tačiau dažniausiai nukentėdavo pati motina, nes nuodai išplisdavo visame moters organizme. Kitas iš būdų buvo pažeisti moters pilvą išoriškai, tačiau kartu su kūdikiu mirdavo ir ji. Lyginant tokias aborto priemones ankstesniais laikais su šiandiena, galima teigti, kad kai kurios moterys naudoja tokius vaisiaus pašalinimo būdus, tačiau dažniausiai nukenčia pačios. Bijodamos kreiptis į daktarus, jos pačios žudo vaisių, tačiau būna tokių atvejų, kai vaisius išsaugomas, bet gimsta su sutrikusia psichika, nes buvo žalojamas tiek išoriškai, tiek iš vidaus.

Ankstyvoji krikščionių bažnyčia buvo nusistačiusi prieš abortą ir vaikų žudymą, tačiau daugelis bažnyčios nuostatų net nepaisydavo.

Žvelgiant į labai seniai susiformavusią nuomonę apie žmogaus atsiradimą, buvo priimtina laikyti tai, kad žmogus atsiranda tik susiformavus kūnui ir tada jis gauna sielą. Žinoma, ši nuomonė prieštarauja dabartinei, kuri sako, kad negimusi gyvybė taip pat žmogiška ir asmeninė. Vėliau susiformavus civilinei teisei, abortas buvo ypatingai smerkiamas. Buvo elgiamasi taip: jei vaisius nesujudėdavo ir buvo daromas „išvalymas“-tai abortas buvo laikomas baudžiamu nusižengimu, o kai vaisius sujudėdavo-tai jau kriminalinis nusikaltimas. Taip buvo elgiamasi todėl, kad buvo manoma, jog vaisius iki sukrutėjimo dar nebuvo žmogutis.

Taigi anksčiau buvo pateikiama absurdiškas požiūris, t. y. tik sukrutėjęs kūdikis tapdavo žmogumi, ir tik nuo tada jo gyvybė buvo ginama įstatymų.

Kaip buvo baudžiama už abortus?

Vienintelis įrodymas, kad buvo atliktas abortas, būdavo kūdikio lavonėlis. Kadangi abortai nebuvo legalūs, tokie įrodymai buvo iškart naikinami, todėl dėl įrodymų trūkumo nusikaltimas taip ir likdavo neįrodytas. Tik vienas kitas asmuo būdavo nubaustas įrodant, kad moteris buvo nėščia ir, kad išties buvo atliktas abortas.

Abortų plitimas

Kuo labiau, tuo toliau medicina žengė į priekį, todėl atsirado naujų metodų atlikti abortams. Apie 1750 metus buvo taikoma techninė naujovė, t. y. per kaklelį į gimdą buvo įspraudžiami metaliniai daiktai (replės, strypeliai…), kurie sukeldavo persileidimą. Taip būdavo lengviau pasiekti kūdikį moters įsčiose. Tačiau šis būdas kaip ir ankstesnieji buvo pavojingas moters
sveikatai. Kūdikį tarsi išplėšdavo iš gimdos, o moters organai tiesiog sudarkomi. Motina ilgai negalėdavo atsigauti po streso, o toks vidinis sudarkymas atsiliepdavo tolesniam gyvenimui-moteris negalėdavo daugiau pastoti.

Judėjimas prieš abortus anksčiau

Tuo metu, kai buvo įvestas naujas vaisiaus šalinimo būdas, buvo įsitikinta, kad žmogus pradedamas jau apvaisinimo metu.

„1859 metais Amerikos medikų draugija (AMA) protestavo <…> prieš žmogaus gyvybės atėmimą ir pareikalavo, kad įstatymų leidėjai peržiūrėtų aborto įstatymus, bei paragino valstijų medikų susivienijimus taip pat daryti spaudimą įstatymų leidėjams“.

(Roe vs. Wade,U. S. Supreme court, 1973, VI. 6. p. 26)

Taigi, kai buvo įrodyta, kad žmogaus gyvybė prasideda jau nuo apvaisinimo, o ne nuo jo judesių motinos įsčiose, įstatymai buvo pakeisti. Daugėjo valstybių, kurios sekė kitų pavyzdžiu ir keitė įstatymą dėl gyvybės visapusiškos apsaugos jau nuo apvaisinimo.

Bausmė moterims egzistavo?

Apžvelgiant turimus faktus, moteris nebuvo baudžiama. Ji nebuvo persekiojama, nekaltinama vaisiaus nužudymų. Daugelis teismų moters nepripažindavo kalta, neįvardindavo jos kaip bendrininkės nutraukiant nėštumą. Jaustis kalta galėjo tik pati moteris, po aborto pripažinusi, kad nutraukė gyvybę neteisėtai, savo noru dar šio pasaulio nespėjusiai pažinti būtybei.

Žvelgiant jau į seniai susiformavusią situaciją, galime padaryti išvadas, kad vaisiaus vystymasis motinos įsčiose sukėlė prieštaravimų. Laikui bėgant, žmogaus gyvybės supratimas įsitvirtino, kai buvo pripažinta, jog ji atsiranda ne nuo pat apvaisinimo.Pereikime prie antrosios mūsų projekto dalies ir pabandykime pažvelgti į gyvenimą iki gimimo…

3. GYVENIMAS IKI GIMIMO

3.1.Pati pradžia. Vystymasis.

Žvelgiant į šiuolaikinę visuomenę, susiduriant su visiškai kitokia nuomone nei buvo susiformavusi anksčiau, iškyla klausimų, kada gi būtybė pradeda būti žmogumi, ar tai, kas įsitvirtina moters įsčiose, turi sielą, kada ji atsiranda? Su šiais klausimais susiduria tie, kas labiau nori išanalizuoti vaisiaus vystymąsi. Pamėginkime trumpai apžvelgti kada prasideda gyvybė, kuri vėliau, deja, kartais nutraukiama.

Taigi įsčiose esanti gyvybė dar neapčiuopiama. Visi turbūt žinome, kad gemalas susiformuoja susiliejus spermatozoidui ir kiaušialąstei. Nors gyvybė atsiranda tik moters įsčiose, atsakomybė tenka ir vyrui, bet jo vaidmuo tarsi užmirštamas, kai moteris atsiduria ties apsisprendimo riba: gimdyti ar žudyti. Žvelgiant aborto link, teigiama, kad jau 20% naujų gyvybių žūsta per pirmąją gyvenimo savaitę.

Mokslininkai, pasitelkę elektroninius mikroskopus, ultragarso aparatūrą, endoskopiją , padarė stulbinančių atradimų: kai vaisiaus gemalas dar nesiekia 2 mm dydžio, jau funkcionuoja jo smegenys, valdydamos jo vystymąsi; o 3,5 mm (25 d.) vaisius jau turi visus svarbiausius organus (širdį, odą, centrinę nervų sistemą, kepenis, žarnyną ir lytį).

Taigi jau 25 d. būtybė užmezga dvasinį ryšį su motina. Momentas, kai prasideda organizmo vystymasis, užsibaigia tik mirtimi. Žvelgiant į mūsų gvildenamą temą, ši mirtis dažniausiai ištinka dar įsčiose esančią būtybę. Viskam egzistuoja pradžia. Tiek gyvybei, tiek jos nutraukimui…



3.2.Vaisiaus augimas

Vaisiaus augimas moters įsčiose prasideda jau nuo jo įsitvirtinimo. Motina pradeda jausti ryšį su kūdikiu. Būtybės širdis pradeda plakti 18 dieną, po 40 d. nuo pastojimo funkcionuoja smegenys ir t. t. Mažylis auga, tvirtėja, kol negailestinga žmogaus ranka jo neišplėšia.

„Prieš 11 metų, operuojant kiaušintakį, trūkusį dėl nėštumo jame (2 mėn.), man padavė patį mažiausią žmogutį, kokį bet kada teko matyti. Išimtas embrioninis maišelis išliko sveikas ir buvo permatomas. Maišelyje gyveno mažutėlis berniukas, energingai plaukiojantis maišelio vandenyse ir virkštele pririštas prie maišelio sienelės. <…> oda buvo beveik permatoma su matomomis mažytėmis arterijomis ir venomis pirštų galuose. <…> Šis mažytis žmogiukas visai nebuvo panašus į matytas embrionų nuotraukas, nebuvo jis panašus ir į kitus embrionus, kuriuos mačiau vėliau, tikriausiai todėl, kad tas dar buvo gyvas“.

Uma Mathes, Leonard Hospital, Troy, New York, 1999.

Taigi vaisiaus augimas įsčiose skatina atsirasti stipriam ryšiui tarp dar negimusio kūdikio ir motinos. Tačiau ryšys prarandamas, atlikus abortą. Kas gi sprendžia, kada gyvybė turėtų nustoti egzistavusi. Visuomenė tai įvardina kaip motinos savanaudiškumą. O ką jaučia būtybė, kai kėsinamasi smogti jai lemtingąjį smūgį? Juk ir ji jaučia…

3.3.Kančios

Dar negimęs kūdikis yra kone jautriausia būtybė. Ji reaguoja ne tik į motinos nuotaikos kaitą, bet ir į aplinkos pasikeitimus. Daktarai teigia, kad skausmingiausias, ilgiausiai trunkantis abortas — vaisiaus nuodijimas druska:

„…kai tik išsivysto vaisiaus skausmo jutimo mechanizmas, visi aborto metodai jam skausmingi. Kuo vėlesnis abortas, tuo didesnė skausmo tikimybė ir jis ilgiau trunka. Kai vaisius nuodijamas druska, jis ilgiau merdi. Tai siaubinga…“, teigia Vievio ginekologijos skyriaus akušeris Kalinauskas.

Daktaras T. Sullivan, Amerikos Neurologijos Akademijos (ANA) ginekologas, teigia:

„Ištampymas ir išvalymas, pavyzdžiui, kai vaisiaus audiniai badomi, draskomi,
tai daroma vyresniam nei 13 savaičių vaisiui, kuris jau, be abejo, reaguoja į skausmo dirgiklius, sukelia vaisiui organinį skausmą. Druskos įleidimas į vaisiaus vandenis, kai labai koncentruotas tirpalas nudegina vaisiaus odą, taip pat laikytinas skausmą sukeliančiu veiksmu“.

Taigi labiausiai nukenčia vaisius, kuriam nesuteikiama pasirinkimo glimybė. Už jį nusprendžia kiti. Kodėl visuomenė tarsi užsimerkia prieš tokius veiksmus, kodėl nėra imamasi kokių nors priemonių, kad abortai būtų stabdomi. Nejaugi mes galime leisti, kad žmonija nyktų, kol bus sunaikinta paskutinė gyvybė?

Apžvelgę vaisiaus gyvenimą iki gimimo, pereikime prie kitos, jau tikslesnės šio rašiniot dalies. Pabandykime žvelgti į pačius abortus ir iškelti sau klausimą: tai teisė gyventi ar žudyti, bei kas laukia moters, nusprendusios nužudyti savo dar negimusį kūdikį?

4.ABORTAI. KAIP? KIEK? KUR?

4.1.Kaip daromi abortai?

Priėjau prie bene pačios skaudžiausios šios temos dalies. Abortų atlikimas — tai labiausiai traumuojantis vaizdas, tačiau, anot abortų šalininkų, sprendimas dėl nėštumo nutraukimo yra toks svarbus, kad jį gali priimti tik tas asmuo , kurį tai liečia tiesiogiai-moteris.

Pažvelkime tarsi pro rakto skylutę kaip daromi abortai…

Abortą galima sukelti trim būdais:

1. Kai į gimdą patenkama per chirurginę operaciją.

Tai chirurginis abortas. Dažniausiai daromas Cezario pjūvis, kūdikis su placenta išimamas ir išmetamas. Jei išimtas kūdikis kvėpuoja (nes metodas taikomas vėlesnėje nėštumo stadijoje), tai jis įmetamas į kibirą su vandeniu, arba jam nukerpama virkštelė. Išimtas vaisius vadinamas „nėštumo produktu“.

2. Kai į gimdą patenkama per gimdos kaklelį.

Toks abortas atliekamas keliais būdais:

• Iščiulpimas. Tai ankstyvasis išsiurbimo abortas, dažnai daromas prieš nustatant nėštumą.

• Išsiurbimas. Pacientė atpalaiduojama ir jai išplečiamas gimdos kaklelis. Tai atlikus, į gimdą įkišamas plastiko vamzdelis, ant kurio galo yra peilį primenantis galas. Vaisiaus kūnelis suplėšomas į gabalus. Didesnės dalys (pvz. galvutė) suardomos ir išimamos chirurginėmis replėmis. Gimda išvaloma, kad neliktų vaisiaus audinių.

• Išplėtimas ir nugramdymas. Gimdos kaklelis vėlgi praplečiamas, tik į gimdą įvedama kilpos pavidalo plieninis peilis. Taip vaisius supjaustomas į gabalus ir išgramdomas.

• Išplėtimas ir išdraskymas. Daromas po 12 nėštumo savaičių. Replių pagalba nuplėšiami organai: kaukolė, kaulai, stuburkaulis. Aborto atlikėjas replėmis sučiumpa vaisiaus dalį ir sukamaisiais judesiais ją išplėšia. Išimtos dalys turi būti sudedamos, kad būtų įsitikinta, jog išimtos jos visos.

3. Kai negimęs kūdikis nužudomas vaistais

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2015 žodžiai iš 6562 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.