Abortas
5 (100%) 1 vote

Abortas

1121

TURINYS

I. ĮVADAS 2

II. NĖŠTUMO NUTRAUKIMAS 3-6

III. KONTACEPCIJA 6-7

IV. IŠVADOS 7

V. LITERATŪROS SĄRAŠAS 8

1. ĮVADAS

Spartūs demografiniai šeimos pokyčiai šalies vyriausybę skatina intensyviai plėtoti paramos šeimai politiką. Vienas svarbiausių paramos šeimai etapų – demografinės ir socialinės situacijos įvertinimas ir problemų įvardijimas. Opiausia – demografinė šeimos planavimo problema. Ją įtakoja įvairūs ekonominiai ir socialiniai veiksniai. Šeimos susiduria su anksčiau nepatirtais socialiniais veiksniais ir yra priverstos prisitaikyti prie kintančios aplinkos, keisti savo gyvenimo būdą, elgseną. Visa tai daro labai didelį poveikį ir tai pastebima tradicinės šeimos bruožų pasikeitimu. Šeima tarsi transformuojasi. Visa to pasekmė – demografinis Lietuvos nuosmukis iki kritinės ribos. XXI amžiaus modernios šeimos modelis – mažai vaikų turinti šeima. Toje pačioje modernioje šeimoje nepageidaujamas nėštumas yra nutraukiamas abortu. Bet juk ne akmens amžius. Yra įvairių kontraceptinių priemonių padedančių apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo. Tačiau, kad ir kokiais moderniais save vadintume, šie apsisaugojimo metodai nėra tokie populiarūs. Gal mes ne tiek jau daug skiriamės nuo gyvūnėlių, kurie žinodami, kad negalės išmaitinti savo mažylių, paprasčiausiai juos nužudo.

Pasirinkau šią problemą, nes ji yra labai aktuali šių dienų žmogui. Ypač tam, kuriam dar viskas prieš akis, tam nuo kurio priklauso tautos išlikimas. Ši tema aktuali ir man – ateityje kursiančiai šeimą.

Šio darbo tikslas – įgyti kuo daugiau žinių apie gimstamumo reguliavimo praktiką abortais Lietuvoje ir pasaulyje, susipažinti su modernia kontracepcija ir visa tai suprantamai išdėstyti raštu. Aptarti problemos priežastis, padarinius, statistiką, sąlygojančius veiksnius ir žinoma prevenciją, kurios imasi ir turėtų imtis Lietuvos vyriausybė ir nevyriausybinės organizacijos. Taip pat aptarti šiuos klausimus: Ar reikia legalizuoti abortus Lietuvoje? Ar abortas, tai tik nereikalingos problemos pašalinimas?

Rašydama šį darbą naudojausi knygomis, sudarytomis Lietuvos filosofijos ir sociologijos instituto, periodika, Lietuvos Respublikos Konstitucija, publikuotais šaltiniais, internetinėmis prieigomis – Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos, Lietuvos bioetikos komiteto, Lietuvos sveikatos informacijos centro, IMAP , Lietuvos Respublikos seimo ir kt. Šaltiniai yra patikimi ir svarbūs.

Rašant darbą problemų neiškilo, nes medžiagos šia tema nebuvo sunku surasti. O ir domėjimasis pačia problema skatino surasti kuo daugiau šaltinių ir pažvelgti į visa tai giliau.

2. NĖŠTUMO NUTRAUKIMAS

Gimstamumo mažėjimas, vis dar didelis abortų skaičius yra labai opios Lietuvos problemos. Jų priežastys daugumai mūsų atrodo savaime suprantamos: sunkus pragyvenimo lygis, moteris skatina mažiau gimdyti vaikų. Šeimos raidą pakeitė staigūs jos socialinių, ekonominių, demografinių, vertybinių bruožų lūžiai. Tačiau panaši situacija yra ir daugelyje išsivysčiusių šalių. Panašu, kad didelis abortų skaičius yra susijęs su nepatikimų apsisaugojimo metodų naudojimu.

Abortų skaičius yra didžiausias tose šalyse, kuriose informacijos nepakanka, šeimos planavimo tarnybos yra silpnos, ir kur moterų seksualinės ir reprodukcinės teisės yra labai suvaržytos. „Abortų poreikis mažėja, kai žmonių informuotumas apie kontracepciją, pritarimas jai ir vartojimas didėja“ . Kontracepcija yra pirmoji apsauga nuo nepageidautino nėštumo. Lietuvoje žmogaus vaisiaus sunaikinimas laikomas teisėtu, jei jį daro gydytojas gydymo įstaigoje iki 12 – tos nėštumo savaitės. Jei abortas laikomas neteisėtu, už jo atlikimą baudžiama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 142 straipsnį . Baudžiami tik abortą atlikę asmenys, bet ne nėščioji. Neteisėtas abortas priskiriamas nusikaltimams žmogaus sveikatai, taigi akcentuojama moters sveikatos apsauga, bet ne užsimezgusios gyvybės teisė gyventi. Statistika rodo, kad per pastaruosius metus Lietuvoje iš šimto gyventojų ir negyvų gimusių naujagimių atlikta apie 70 abortų.

Kasmet pasaulyje dėl su nėštumu susijusių priežasčių miršta apie 600000 moterų, bet nemiršta nei vienas vyras. Jeigu laiku, kvalifikuotai ir saugiai tokie nėštumai būtų nutraukiami, šių mirčių būtų galima išvengti. Nesaugiai atliekami pogrindiniai abortai turi labai didelės įtakos demografiniams rodikliams.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 19 straipsnis skelbia, kad žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymai . Remiantis vaiko teisių apsaugos apibrėžimu, abortas yra jo teisės į gyvybę pažeidimas. Tačiau yra akcentuojama tik moters laisvė į apsisprendimą – gimdyti ar ne.

Yra daugybė argumentų už abortus, tačiau apžvelgsiu tik keletą iš jų. Imkime, pavyzdžiui, vaiką su gimimo defektais. Šiais laikais gydytojai gali vis geriau nustatyti būsimus apsigimimus dar tada, kai vaikas tebėra įsčiose. Logiška, kad žmonės, kurie suvokia gyvenimo tikslą kaip individualų juslinį pasitenkinimą, turėtų nutraukti nėštumą. Kodėl? Todėl, kad toks vaikas trukdys jiems tenkintis gyvenimo teikiamais malonumais. O galbūt ta šeima neturės galimybių auginti neįgalų vaiką.
Tačiau juk yra svarbiausia nekaltos būtybės teisė į gyvybę. Viena iš pagrindinių žmogaus teisių ir visų kitų teisių šaltinis yra teisė į gyvybę. Tai reiškia, kad įstatymai, įteisinantys nekaltų žmonių žudymą abortais yra absoliučiai priešingi neliečiamai teisei į gyvybę ir tokiu būdu neigia visų lygybę prieš įstatymą. Tokie įstatymai yra radikaliai priešingi ne tik individo gėriui, bet ir bendrajam gėriui, nes prisideda prie pagarbos gyvybei menkinimo ir atveria kelius veikimo būdams, griaunantiems žmonių pasitikėjimo vieni kitais santykius.

Remiantis Lietuvos filosofijos ir sociologijos instituto atliktais tyrimo duomenimis: „ Pasirodė, kad apie 39% moterų su aukštuoju ar viduriniu išsilavinimu <…> būtų linkę neplanuotą kūdikį auginti“. Apsisprendimui įtakos turi ne tik išsilavinimas, bet ir finansinės galimybės. Taip pat apsisprendimui labai didelės įtakos turi motinos sveikata. Jei grėstų dėl nėštumo motinos sveikatai pavojus, net 91,5% apklaustųjų ryžtūsi nutraukti nėštumą.

Galbūt Lietuvoje reikėtų skelbti referendumą dėl abortų įteisinimo, tačiau ne manau, kad tai ką nors pakeistų. Šiuo metu Lietuvoje leidžiamas abortas iki 3 nėštumo mėnesio. Skelbiamos tik moterų teisės į jų laisvę apsispręsti. Situacija taptų dar blogesne. Nuo pogrindyje daromų abortų mirtų dar daugiau moterų. Bet taip pat nemanau, kad vertėtų juos legalizuoti, nes tai nesutaptų su daugelio žmonių moralinėmis nuostatomis. Ar pateisinama, kad nėštumo nutraukimas yra atliekamas moteriai tik todėl, kad ji nenori turėti vaikų ar yra netekėjusi? Abortas taip pat negali būti pateisinamas dėl kitų iškilusių socialinių priežasčių. Pasaulyje tiek daug porų, kurios nori susilaukti kūdikio, bet dėl tam tikrų fiziologinių veiksnių to padaryti negali. Taip pat yra daug atvejų, kai dėl komplikacijų šeima netenka jo įsčiose. Abortų įteisinimas, manau tų šeimų atžvilgiu būtų amoralus. Tada kiekviena moteris, kuri nenori naujagimio, galėtų nueiti į gydimo įstaigą ir saugiai pasidaryti abortą, sumažėtų vaikų globos namuose. Tačiau tada šeimos negalinčios turėti savų vaikų, prarastų galimybę įsivaikinti. Jei kiekviena lengvai galėtų pasidaryti abortą išgėrusi tabletę , šeimų skaičius ir demografiniai rodikliai nukristų žemiau kritinės ribos. Nyktų ištisos tautos.

Lietuvos sveikatos centro duomenimis, 2004 metais Lietuvoje gimdė beveik 30 tūkstančių, abortą pasirinko 10,6 tūkstančio moterų. Palyginti su ankstesniais metais, abortų skaičius mažėjo. 2003 metais negimdyti nusprendė 11,5 tūkstančio, 2002 metais – 12,4 tūkstančio moterų.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1167 žodžiai iš 2306 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.