Abortas išprievartavimo atveju
5 (100%) 1 vote

Abortas išprievartavimo atveju

Bioetika (Gyvybės etika)

Visame pasaulyje nuolatos vyksta daugybė diskusijų dėl abortų – nėštumo nutraukimo bet kuriuo metu nuo apvaisinimo iki gimdymo. Kadangi ,,abortas yra ne vien medicinos, bet ir etikos problema, nes, kaip ir bet kuri kita gyvybės nutraukimo forma, kelia moralinio pagrįstumo klausimus“ , veikia daugybė įvairių organizacijų, iš kurių vienos gina moters teisę į abortus, o kitos – saugo dar negimusio kūdikio teisę į gyvybę. Viena iš tokių organizacijų Lietuvoje – tai Lietuvos bioetikos komitetas (LBEK), kuris atsakingas, svarstant problemas ir klausimus dėl žmogaus teisių ir jo orumo apsaugos sveikatos apsaugos sistemoje.

Pasak LBEK, ,,dėl aborto moralumo ar nemoralumo, paprastai konfliktuoja du pagrindiniai principai: besąlygiškos gyvybės vertės ir individualios laisvės [Dažniausiai šios pozicijos įvardinamos kaip pro-life, (ginanti gyvybę) ir pro-choice (ginanti laisvą pasirinkimą)]“ . Pirmajam principui atstovauja vadinamoji Konservatyvi pozicija, o antrajam –Liberali pocija.

Konservatyvi pozicija

Konservatyvioji pozicija pasisako prieš abortų darymą, kadangi jie gyvybę laiko šventu dalyku, ir visai nesvarbu, ar tai jau gimusio kūdikio, ar dar tik ką tik motinos įsčiose užsimezgusio vaisiaus.

,,Pro-life‘ininkai‘‘ iškelia du svarius argumentus, nurodančius prieš abortą. Pirmasis teigia, kad ,, žmogaus gyvenimas prasideda nuo pat apvaisinimo momento, todėl žudyti ką tik pradėtą vaisių yra tas pats, kas žudyti suaugusį žmogų“ . Nors šiam argumentui ir priešinasi liberalioji pozicija, tvirtindama jog negimęs kūdikis nėra asmuo, todėl ir neturi jokių teisių, tačiau vis dėlto, kaip bebūtų, reikia prižinti, jog nors užsimezgęs vaisius ir nėra asmuo, jis juo taps, jei tik jam bus suteikta galimybė toliau augti, vystytis ir galiausiai gimti. Negimęs kūdikis nėra vien tik chromosomų rinkinys, jis yra potencialus žmogus, o kartu ir potencialus asmuo. Šioje vietoje puikiai tinka straipsnio, pavadinimu „Technologija ir visuomenės moralė“, autoriaus pastebėjimas, jog ,, „gemalas“ užaugs ir taps vienu iš mūsų, žmonių, taps dabar jo mirtį laiminančios visuomenės nariu“ , bei pavyzdys: ,, jeigu kas nors pamėgintų surinkti visus tuos žmones, kurie gydytojo nurodymu arba motinos/tėvo noru turėjo būti išpilti į ligoninės atliekų kriauklę kaip niekam nereikalinga rausva masė, tačiau dėl kokių nors priežasčių liko gyvi, ir dabar yra mylintys šeimos tėvas, motina, vaikas, gerbtinas visuomenės narys, ir pažvelgtų jiems į akis, vargu ar jis arba ji galėtų remti technologinės ir kiekybinės abortų liberalizacijos šalininkus ir jų transcendentalaus etinio pagrindo stokojančias idėjas“ . Kiekviena motina, kiekvienas tėvas, gydytojas,- visi , kas ketina imtis veiksmų prieš negimusį vaiką, turėtų susimąstyti, jog jie atima gyvybę ne bet kam, o ,visų pirma žmogui, unikaliai asmenybei. Jie atima iš pasaulio dar vieną žmogų, iš visuomenės – jos narį. Atima pačią galimybę gyventi.

Antrasis konservatorių argumentas nurodo į galimybę atsisakyti nelaukiamo vaiko, jo nenužudžius. Jų teigimu, „nenorimas arba apsigimęs naujagimis gali būti įvaikintas arba patekti į vaikų namus“ . Šiuo keliu eiti konservatyvioji pozicija siūlo ir tiems, kurie bijo, jog dėl materialinių sunkumų nesugebės išlaikyti vaiko. Lietuvoje ne vienas atvejis buvo, kai tėvai, neišgalintys pasirūpinti savo mažyliu, jį atneša į vaikų namus, kur vėliau gali jį lankyti ir galiausiai pasiimti, kai susitvarko finansinė padėtis. ,,Ten, kur kalbama apie negimusios gyvybės išsaugojimą, negalima vadovautis pragmatiniais motyvais“ .

Aborto darymas išprievartavimo atveju, anot radikalių konservatorių, taip pat nėra pateisinamas. Čia jie savo poziciją išsako paprastu klausimu: ,, Ar nekalto kūdikėlio nužudymas užgydys motinos psichines traumas? <…> Auką reikia paguosti, palaikyti, jai padėti, parodyti meilę, bet niekada negalima vadovautis iškreipta logika – užmušti vaiką už jo tėvo nusikaltimą“ . Galiausiai jie ir vėl gi siūlo išprievartautai merginai ar moteriai nežudyti, o pagimdyti ir atiduoti kūdikį į vaikų namus arba kitiems žmonėms globoti.

Krikščioniškoji etika

Bažnyčios požiūris į abortus labai griežtas. Ji griežtai ir be jokių išlygų pasisako prieš abortus, kadangi besąlygiškai vertina gyvybės šventumą. Šventasis Tėvas Jonas Paulius II mūsų dienų pasaulį įvardijo mirties civilizacija, kadangi matė, kad dėl abortų daugybė gyvybių taip ir neišvysta pasaulio ir šios problemos mąstai su laiku nemažėja, bet atvirkščiai, nesustabdomai didėja. Dar negimusių kūdikių žudymą jis prilygino žmogžudystei. Ir nors žodis „abortas“ atsirado palyginti visai neseniai, tačiau dar negimusios gyvybės nutraukimo problema sena kaip ir pati žmonija. Jau V a. pr. Kr. randame rašytinį tekstą, draudžiantį abortą – Hipokrato priesaiką: ,,niekam, nors ir labiausiai prašytų, neduosiu mirtinų nuodų, taip pat panašių jų sumanymų patarimu neparemsiu <…> nė vienai moteriai neduosiu priemonės pradėtam gemalui ar vaisiui sunaikinti” .

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 798 žodžiai iš 1517 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.