Abortų legitimumo problema
5 (100%) 1 vote

Abortų legitimumo problema

112131415161

TURINYS

I. ĮVADAS

II. SITUACIJA LIETUVOJE IR PASAULYJE

III. ABORTAI, JŲ RŪŠYS

IV. ABORTŲ DILEMA

1. Argumentai “už” ir “prieš”

V. GYVYBĖS PRADŽIA

VI. ABORTŲ PASEKMĖS

VII. NAUDOTA LITERATŪRA

I. ĮVADAS

Pasirinkdama šią temą, žinojau, kad bus nelengva rašyti apie abortus, bet kai pradėjau analizuoti surinktą medžiagą, supratau dabartinės situacijos aktualumą ir svarbą. Niekada rimtai apie tai nebuvau susimąsčiusi, retai pagalvodavau apie tas moteris ir jų draugus, vyrus, apie jų išgyvenimus, jausmus, svajones. Šiame referate norėčiau apžvelgti dabartinę situaciją apie abortus, apie kuriuos tiek daug rašoma ir kalbama. Aspektų, kuriuos reikėtų panagrinėti yra daug, tai medicininis, juridinis, teologinis, etinis, socialinis, asmeninis bei kiti. Apžvelgsiu tik keletą šių aspektų, kurie man atrodo esminiai ir svarbiausi, taip pat pabandysiu apibendrinti argumentus “už” ir “prieš”.

Abortas — vienas žalingiausių visų laikų reiškinių. Vienu ar kitu būdu nužudoma 60-90 % visų šalių populiacijai. Bejėgiai, nekalti kūdikiai nužudomi, moterys sužalojamos, vyrai jaučiasi nugalėti, vyriausybės tampa nevertos pasitikėjimo, ir milijonai išlikusiųjų po aborto turi didelių sunkumų ir negali nei pasitikėti savimi, nei jais galima pasitikėti. Dažnai ignoruojame, nekreipiame dėmesio į bejėgį negimusį kūdikį, kuris yra pavojuje. Laikas atsiminti, kad tik rūpindamiesi pačiais bejėgiškiausiais mes patys bręstame ir mūsų visuomenė tampa civilizuotesnė.

II. SITUACIJA LIETUVOJE IR PASAULYJE

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, nuo abortų kasmet miršta apie 150 tūkst. moterų;

90-95 proc. jų miršta šalyse, kuriose abortai uždrausti arba griežtai ribojami. Lietuvoje kriminalinių abortų kasmet užregistruojama po 2-3.

Lietuvoje veikia dvi asociacijos: tai Lietuvos asociacija „Už gyvybę“ ir Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija, kurių vienas tikslas – mažinti abortų skaičių. Tačiau siūlomos priemonės – skirtingos. Pirmoji kalba apie natūralias apsisaugojimo nuo nėštumo priemones ir lytinį susilaikymą. Antroji pasisako už lytinį švietimą ir efektingą kontracepciją. Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija taip pat pasisako ir už moterų teisę į abortą.

Akušeriai ginekologai profesorius Vacys Sadauskas, Esmeralda Kuliešytė, Alė Smilgevičiūtė, Vytautas Klimas, seksopatologas Viktoras Šapurovas yra įsitikinę, kad abortų uždraudimas nieko nepakeistų. Tuomet būtų daromi nelegalūs, vadinamieji „kriminaliniai“ abortai, dėl kurių gali mirti ar likti nevaisinga ne viena moteris.

Specialistai pastebi, kad Lietuvoje dažniausiai nepageidaujamą nėštumą nori nutraukti 18-22 m.

mažesnio išsilavinimo bei iš provincijos merginos. Legalus abortas, atliekamas klinikose šiuo metu kainuoja 146 Lt.

Žinant, kad Lietuvoje gimstamumas mažėja, o mirtingumas didėja, galbūt reikėtų

netoleruoti organizacijų, pasisakančių už abortus? O gal net apskritai reiktų uždrausti abortų, kaip kad padarė kai kurios civilizuotos katalikiškos šalys?

Sparčiai mažėjant gimstamumui Lietuvoje paskutiniame XX a. dešimtmetyje mažėjo ir legalių abortų moterims pageidaujant (iki 12 sav.) ir abortų dėl medicininių indikacijų.

Ar tai situacijos gerėjimas?

Lietuvoje nuo 1996 m. abortų sumažėjo perpus. Tarp tų pernykščių 13,5 tūkstančio moterų nėra tokių, kurioms teko nutraukti nėštumą dėl ligų ar grėsmės jos pačios gyvybei. Todėl vertinant kasmet mažėjantį abortų skaičių galima tik numanyti, jog lietuviai tampa seksualiai išprusę ir pramoko naudotis kontracepcijos priemonėmis. Bet ir nuo Vakarų Europos, ir net nuo Rusijos Lietuva skiriasi tuo, kad moteriai, pasiryžusiai abortui, tėra vienas pasirinkimas – chirurginis nėštumo nutraukimas.

Deja, abortų ir gimdymų koeficientas Lietuvoje 2000 m., palyginti su ankstesniais metais, yra sumažėjęs nuo 0,7 iki 0,4, bet, palyginti su Europos šalimis, jis 3 kartus didesnis. Lietuvoje per metus tūkstančiui vaisingų 15 – 49 metų moterų vidutiniškai tenka 40,53 aborto, o Europos šalių vidurkis – 14 .

Ši išdava padaryta remiantis pateiktais oficialiais abortų statistikos duomenimis. Bet ar oficialioji statistika yra patikima liudininkė?

Pirmiausia kyla dvejonių dėl nelegalios abortų praktikos apskaitos. Lietuvos statistikos departamentas šiemet gavo tik vienos privačios klinikos abortų duomenis. O kokia abortų statistika visose kitose privačios praktikos institucijose? Juk ne paslaptis, kad ten teikiamos ir abortinės paslaugos.

Antra, kas suskaičiuos vadinamuosius „terapinius“ abortus dėl nesėkmingų dirbtinio apvaisinimo eksperimentų, dėl cheminės ir mechaninės kontracepcijos? Sunku suvokti, kiek iš tikrųjų daroma abortų ir kokia jų žala moters sveikatai.

Lietuvoje abortą galima nutraukti iki 12 savaičių, jei nėra kliūčių. Kliūtys: lytinių organų uždegimai, infekcinės ligos. Daugiau nei 12 savaičių nėštumą galima nutraukti, kai jis gresia moters sveikatai ar gyvybei, ar kai kūdikis turės sveikatos sutrikimų. Nėštumo nutraukimas turi būti atliekamas gydymo įstaigoje ir gydytojų
namojo „saugaus“ aborto propaganda ir šeimos planavimo įvairia kontracepcija įkarštis neaplenkia ir Lietuvos.

1997 m. abortų skaičius pasaulyje siekė 53 milijonus, šiandien jau kalbama apie 55 milijonus. Dėl legalių ir nelegalių abortų tebemiršta moterys. Per paskutinį XX a. dešimtmetį Lietuvoje mirė 8 moterys

Deja, Lietuvoje neturime visų aborto komplikacijų ir žalos motinos sveikatai apskaitos.

„Saugaus“ aborto samprata yra tik propaganda, apgailėtina, nemediciniška ir neetiška. Gydytojas, išlydintis moterį po aborto, atlikto, anot jo, „saugiai“, nenutuokia, kas tos moters laukia ne po savaitės, mėnesio, bet po keliolikos ar net keliasdešimt metų. Mokslas jau įrodė to „saugaus“ aborto vaisius.

Tačiau tikėtis, kad situacija yra geresnė Vakaruose, kurie daugelį amžių buvo krikščioniškos tradicijos paveldėtojai, savaime suprantama, norisi daugiau. Anglijoje abortai buvo uždrausti, kol 1929 m. Kūdikio gyvybės (išsaugojimo) įstatymas paskelbė, kad už abortą nebus baudžiama, „kai jis atliekamas turint gerą intenciją i gelbėti gyvybę motinai“.

Nuo 1967 m. kelis kartus nesėkmingai buvo bandoma sugriežtinti pernelyg liberalius įstatymus abortų klausimu. Tačiau 1990 m. balandį laiko riba buvo sėkmingai sumažinta nuo 28 savaičių iki 24. Deja, ši pergalė buvo labai kukli, nes po 24 savaičių bet kuriuo atveju abortų buvo daroma labai mažai (1988 m. tik 23) ir jokios abortų laiko ribos nenustatyta tam atvejui, jeigu yra pavojus, kad gimęs vaikas turės sunkią fizinę ar protinę negalią.

Jungtinėse Valstijose situacija dar blogesnė. 1970 m. viena moteris į Teksaso (prisidengusi slapyvardžiu Jane Roe) tapo nėščia ir nusprendė kovoti su abortus draudžiančiais savo valstijos įstatymais. Ji padavė į teismą Dalaso rajono prokurorą Henry Wadesą. 1973 m. sausį dabar garsioje Roe prieš Wade’ą byloje Jungtinių Valstijų Aukščiausiasis Teismas septyniais balsais prie du paskelbė, kad Teksaso įstatymas buvo nekonstitucinis. Jo sprendimas uždraudė bet kokį abortų reguliavimą per tris pirmus nėštumo mėnesius, o per antrąjį ir trečiąjį trimestrus jie gali būti reguliuojami tik atsižvelgiant į motinos fizinę ar protinę sveikatą. Toks potvarkis leido daryti abortą bet kurioje nėštumo pakopoje. 1969 m. legaliai padarytų abortų skaičius Jungtinėse Valstijose buvo mažiau kaip 20 tūkst. 1975 m. jis viršijo milijoną, o 1980 m. pasiekė daugiau kaip pusantro milijono. Devintajame dešimtmetyje panašus skaičius laikėsi kasmet. Tai reiškia, kad per šį laikotarpį tūkstančiui gimimų (natūralių ar padedant medikams) teko 300 abortų. Kasdien abortų metu buvo nužudoma 4250 kūdikių, kas valandą – 177, kas minutę – 3. Šalies sostinėje Vašingtone dabar abortų padaroma triskart daugiau, negu gimsta kūdikių.

1968 m.Buvo nustatytas bendras legalių ir nelegalių abortų skaičius visame pasaulyje – tarp 30 ir 35 milijonų. Dabar tas skaičius turėtų būti gerokai padidėjęs. Šie skaičiai tokie stulbinantys, jog sunku įsivaizduoti. Manau, Francis Schaefferis ir Everettas Koopas nehiperbolizavo, rašydami apie „Betliejaus vaikų žudymą“, arba Johnas Powellis SJ, savo jaudinančią knygą pavadinęs „Abortai: nebylusis holokaustas“ („Abortion: the Silent Holocaust“). Kad smarkiau išreikštų tai, ką jis nori pasakyti, autorius savo knygą pradėjo „karo kasdienybės“ grafiniu vaizdu, kuriame kiekvienas kryželis reiškė 50 tūkst. nužudytų amerikiečių. Korėjos ir Vietnamo karai turėjo tik po vieną kryželį. Pirmasis pasaulinis karas – du su puse, Antrasis pasaulinis karas – vienuolika. O „karas prie negimusius“ buvo paženklintas 240 kryželių, tai reiškė, jog iki 1981 m. pradžios Amerikoje padaryta dvylika milijonų legalių abortų

Bet kokia visuomenė, galinti tai toleruoti, nekalbant apie palankių įstatymų i leidimą, jau nebėra civilizuota. Vienas iš pagrindinių Romos imperijos saulėlydžio požymių buvo tai, kad nepageidaujami kūdikiai joje būdavo išmetami mirti. Ar galime tvirtinti, kad šiuolaikinė Vakarų visuomenė yra mažiau degradavusi tik dėl to, kad nepageidaujamus kūdikius sudegina ligoninės krematoriume, užuot išmetusi į vietinį šiukšlių sąvartyną? Iš tikrųjų šiuolaikinis abortas dar blogesnis už senovinį, nes jis tapo komercinis – kai kuriems gydytojams ir ligoninėms tai labai pelningas užsiėmimas. Tačiau pagarba žmogaus gyvybei yra neginčytinas humaniškos ir civilizuotos visuomenės bruožas.

Jei Europa nepasuks gyvybę mylinčiųjų, gerbiančiųjų ir saugančiųjų keliu, paskutinis europietis mirs 2285 m., o paseks juo po 5 metų, t.y. 2290-aisiais ir paskutinis Šiaurės Amerikos pilietis.

III. ABORTAI, JŲ RŪŠYS

Abortas (lot. abortus < aborior – nunykstu, apmirštu) – med. persileidimas, t.y. priešlaikinis savaiminis nėštumo nutrūkimas arba dirbtinis jo nutraukimas.

Abortų rūšys

Savaiminis abortas. Jis vyksta prieš moters valią. Gali būti ankstyvasis iki 15 savaičių ir

vėlyvasis nuo 15 iki 28 savaičių. Savaiminis abortas įvyksta, kai apvaisintas kiaušinėlis netaisyklingai vystosi gimdoje. Abortą gali sukelti nėščiosios liga, apsinuodijimas alkoholiu ar nikotinu. Požymiai: skausmas, negausus kraujavimas.

Dirbtinio aborto metu gimdos turinys yra pašalinamas. Naudojami skirtingi metodai, kurie
priklauso nuo to, kada kreipiamasi į gydytojus.

1) Vaikas supjaustomas į gabalus ir išgramdomas. Atliekamas iki 12 savaičių.

2) Vakuuminis išsiurbimas. Irgi atliekamas iki 12 savaičių. Pirmiausia paralyžiuojami gimdos kaklelio raumenys, po

to ištempiami. Tai sunku, nes raumenys nepasiruošę natūraliam atsivėrimui. Po to į gimdą įkišamas vamzdelis su peiliu antgalyje. Siurblys suplėšo kūdikį į gabalus, nuo gimdos sienelės nupjauna giliai priaugusią placentą. Siurblio galingumas 29 kartus didesnis už buityje naudojamo dulkių siurblio. Šis metodas nėra saugus, kaip kas bando tvirtinti. Pirmomis dienomis po išsiurbimo smarkiai kraujuojama.

Prahos Čarlio universitete paskelbta gerai dokumentuota studija apie abortų, atliktų iki 12 savaičių vakuuminiu būdu, pasekmes.

Uždegiminiai procesai buvo 5% pacienčių, o tokios sunkios komplikacijos kaip nevaisingumas ir negimdinis nėštumas, užregistruotos 20-30% moterų. Ypač tai būdinga nėščioms pirmą kartą. Gimdos kaklelio raumenų nusilpimas sukelia persileidimą 30-40% visų moterų. Labai padažnėja gimdos kaklelio angos rigidiškumas, placentos prilipimas, placentos apaugimas ir gimdos atonija.

3) Mikroadsorbcija. Moteriai, nesulaukusiai mėnesinių, atliekamas siurbimas. Kai žinoma, kad

žmogaus širdis po 4 dienų nuo neįvykusių mėnesinių jau plaka. Ne viena moteris tvirtina, kad darant adsorbciją reikia iškęsti kur kas didesnį skausmą negu gimdant.

Kriminalinis abortas – nėštumo nutraukimas atliekamas įstatymo nenumatyto būdo, tai yra ne ligoninėje, esant dideliam nėštumui, antisanitarinėmis sąlygomis. Tada dažnai būna komplikacijos: gimdos traumavimas, kraujavimas, infekcija.

Štai tik keletas moterų, išgyvenusių abortą, minčių:

Trijų vaikų mama pasakoja savo aborto patirtį Niujorke: ,,Jie sakė, kad visa procedūra užtruks nuo 8 iki 10 min. Jie sakė, kad turėsime keletą spazmų, panašių į tuos kuriuos galime turėti per mėnesines… Ką jie turėjo pasakyti mums, kad mes kentėsime tokį skausmą, kokio panašaus niekada anksčiau neturėjome. Gimdymo skausmas buvo gražus. Negalima sulyginti šių dviejų.Regina: ,,Antrą kartą neištverčiau“.

Inesa: ,,Maniau, mirsiu. Nejaučiau viso kūno“.

Irma: ,,Vos galėjau eiti. Buvo minutė, kai norėjau nusižudyti. Antrą kartą būtų lengviau numirti“.

Rima: ,,Sunkiausia po to grįžti namo. Vyras apsimeta, kad nieko neįvyko. Kai lieku viena, verkiu, kiek leidžia jėgos. Tik plonos bendrabučio sienos… .“

(Forumas.1990.02.20).

“Daktaras įėjo ir prisistatė. Negaišdamas laiko, jis įbruko instrumentą gimdos kakliuko plėtimui. Iš anksto žinojau, kad gausiu novokainą, bet jis pamiršo paminėti, kaip skausmingai tai bus. Jis sakė, kad tai ,,įgnybs”. Bet jis turėjo pasakyti, kad jausmas bus, tarsi būtų įstūmęs karštą žarsteklį…

Tada jis pradėjo vakuuminį procesą. Tikėkite manimi, tai nebuvo nieko panašaus į menstruacinius spazmus. Skausmas buvo siaubingas, neaprašomai siaubingas. Truko ilgiau nei nuo 8 iki 10 min. Slaugė pasišalino su daugybe įdrėskimų ant savo rankų nuo mano nagų. Ir aš pasenau 10 metų.” (Minneapolis Star, 1971 08 03).

4) Tarp 12-16 savaičių abortai paprastai nedaromi, nes vaikas per didelis pjaustymui (tai rizikinga

motinos gyvybei) ir per mažas druskos nuodų injekcijai. Po 16 savaičių plačiausiai naudojama druskos injekcija. Injekcijos metu ištraukiama 200 ml vaisiaus vandenų ir įšvirkščiama 20 ml 20% druskos tirpalo. Po 1-1,5 val. vaiko širdis nusilpsta ir sustoja. Tarp 12-72 val. po injekcijos motina pagimdo negyvą kūdikį. Apie šią procedūrą vienas Niujorko gydytojas taip atsiliepė: ,,Man labai nemalonu daryti druskos injekcijas: kai įšvirkšti, matai vaisiaus priešmirtines konvulsijas ir traukulius – tai yra baisu“.

5) Jei druska nepavyksta nunuodyti, atliekamas Cezario pjūvis. Vienas gydytojas, ištraukęs judantį,

rėkiantį, kvėpuojantį kūdikį, užmetė ant jo placentą ir uždusino.

6) Prostaglandino abortai. Specialūs vaistai sukelia gimdymą bet kuriame nėštumo mėnesyje. Jei

vaikas pakankamai užaugęs iškęsti gimdymo traumą, jis paprastai gimsta gyvas, bet dažnai esti per mažas išgyventi.

Daugelis sąjūdžio ,,Už gyvybę“ šalininkų nustojo vartoti šiuos vaistus gaminančių firmų produktus.

Ir po šitų abortų komplikacijos sunkios: gimdos trūkimas, kaklelio sudraskymas, staigi mirtis, konvulsijos, širdies ir kvėpavimo sutrikimai, vėmimas, aspiracija, apopleksija (paralyžius), ūmus inkstų veiklos sutrikimas, vaisiaus vandenų embolija ir kraujo trombai plaučiuose.

7) Ru-486. Tai vaistai, kurie sukelia abortą. Jie sukliudo gyvybinėms maitinančioms medžiagoms

pasiekti kūdikį, ir jis miršta.

Negimdinio nėštumo operacija dažniausiai daroma, kai kūdikis būna miręs. Bet kuriuo atveju operacija daroma pirmiausia norint išgelbėti motinos gyvybę. Medicininiu požiūriu tai gera praktika, nes kūdikiui išgyventi nėra šansų.

8) Dalinio gimimo. Atliekami vėliausiame nėštumo laikotarpyje. Ištraukiamos vaiko kojos ir liemuo. Tuomet iš galvos išsiurbiamos smegenys. Kaušas supliuška ir visas kūnelis ištraukiamas.

IV. ABORTŲ DILEMA

1. Argumentai “už” ir “prieš”

Abortų priešininkai , kalba, kad moters įsčiose nešiojama nauja gyvybė nebepriklauso tik jai ir ji

negali, kaip tinkama su ja
Neretas abortų priešininkas pasisako taip pat ir prieš cheminę,

hormoninę ir mechaninę kontracepciją. Jų įsitikinimu, „reikia gimdyti tiek vaikų, kiek duoda Dievas“.

Debatai abortų klausimu yra ypač sudėtingi. Jie turi medicininį, juridinį, teologinį, etinį, socialinį ir asmeninį aspektus. Tai labai su emocijomis susijusi tema, nes ji implikuoja žmogaus seksualumo ir dauginimosi paslaptis, o dažnai ir veriančiai skausmingas dilemas.

Tačiau vien dėl to, kad ši tema tokia sudėtinga, krikščionys neturėtų vengti asmeninių sprendimų ar viešų diskusijų. Priešingai, ji yra viena iš aktualiausių dėl dviejų veiksnių.

Pirma, su abortų klausimu yra susijusios krikščioniškos doktrinos apie Dievą ir žmoniją, ar tiksliau, apie aukščiausiąjį Dievą ir žmogaus gyvenimo šventumą. Visi krikščionys tiki, jog visagalis Dievas gali duoti, išlaikyti ir atimti gyvybę. Taigi krikščioniui ir gyvybės suteikimas, ir gyvybės atėmimas – dieviškos prerogatyvos. Ir nors įsakymo „nežudyk“ negalime laikyti absoliučiu draudimu, kadangi tas pats įstatymas, uždraudęs žudyti, kai kuriose situacijose tai sankcionavo (pavyzdžiui, mirties bausmė ir šventasis karas), vis dėlto atimti gyvybę – Dievo teisė, kurią žmogui ypatingais atvejais gali suteikti tik pats Dievas. Visais kitais atvejais žudymas – didžiulis dieviško įstatymo pažeidimas. Štai kaip savo stiprius jausmus apie abortų daromą žalą išreiškė motina Teresė: „… tik Dievas gali lemti gyvenimą ir mirtį… Todėl abortas – siaubinga nuodėmė. Jūs ne tik atimate gyvybę, bet ir stojate prie Dievą. Vis dėlto žmonės sprendžia, kas turi gyventi, o kas – mirti. Jie nori tapti visagaliu Dievu. Jie nori perimti į savo rankas Dievo galią.

Bažnyčios pozicija abortų klausimu

Štai ką mąstė apie abortus protestantas Jonas Kalvinas :” ,,Vaisius, nors apsuptas savo motinos įsčių, jau yra žmogus ir yra žvėriškiausias nusikaltimas išplėšti jį iš gyvenimo, kuriuo dar nepradėjo džiaugtis. Jei rodosi daug siaubingiau nužudyti vyrą jo pačio namuose, nei lauke, nes vyro namai yra saugiausia prieglauda, juolab lengviau suprasti, kad dar brutaliau yra sunaikinti vaisių įsčiose, prieš jam patenkant į šviesą.“

Šv. Tomas Akvinietis smerkė visus abortus. Bet, jo nuomone, motinos gyvybės gelbėjimas yra svarbiausias motyvas, pateisinantis abortą. Vadovaudamasis ano meto mokslo lygiu ir Aristotelio įtaka, manė, kad sielą vaikas gauna praėjus 40 dienų (berniukai) ir 80 dienų (mergaitės) po prasidėjimo.

Ilgą laiką bažnytiniai ir civiliniai įstatymai mažai kuo skyrėsi arba visiškai nesiskyrė: religija ir visuomenė vieningai smerkė abortus.

Anglikonų vyskupai pasmerkė abortus kaip tikrą žmogžudystę. Žinomas protestantų teologas Karl Borth (šveicarų Reformatų Bažnyčia) pasakė: ,,Tas, kas sunaikina besivystančią gyvybę, užmuša žmogų.“ (1961 m. leidinys)

Deitrich Bonhoffer, Reformatų Bažnyčios teologas, pabrėžė: ,,Kelti klausimą, ar mes čia susiduriame su žmogumi, tai nesąmonė. Faktas, kad Dievas nori sukurti žmogų, ir tyčinis neleidimas gyventi yra niekas kitas kaip žmogžudystė.“ (1955 m. leidinys)

Liuteronas Helmut Thielicke, Hamburgo unuversiteto religijos profesorius: ,,Po pastojimo klausti, ar asmenys atsakingi už tėvystę, nėra reikalo – jie jau tėvai.“ (1969 m. leidinys)

“Neatsiejama Bažnyčios misijos dalis yra ginti kiekvieną žmogų nuo visko, kas menkina jo orumą, pažeidžia prigimtines teises, ypač pamatinę teisę, kuri yra visų kitų žmogaus teisių pagrindas, – teisę į gyvenimą. Todėl Bažnyčia negali tylėti, kai mirštančioje šalyje (miršta daugiau gyventojų nei gimsta) yra rengiamasi priimti įstatymą dėl abortų įteisinimo. Statistika rodo, kad Lietuvoje daugiau nužudoma kūdikių abortų metu, negu jų gimsta. Išgyvename stebėtiną paradoksą: šalyje panaikinta mirties bausmė nusikaltėliams (tam Bažnyčia pritaria), bet norima įteisinti nekaltų žmonių žudymą. Kitas paradoksas yra tas, kad nerasime šalies, kur nebūtų baudžiama už tyčinę žmogžudystę, tuo tarpu daugelyje šalių žudomi negimę kūdikiai. Taip yra todėl, kad užsimezgusi motinoje nauja gyvybė nėra laikoma žmogumi. Tačiau žmogaus gyvybė negali egzistuoti atskirai nuo žmogaus”, sako Lietuvos Vyskupų kreipimesi Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius ir Kardinolas Audrys Juozas Bačkis.

Jų nuomone , moterims nepasakoma tiesa, kad vaiko gyvybė brangintina nuo apvaisinimo momento, kuomet atsiranda unikalus žmogus, nepriklausantis nei motinai, nei tėvui. Tai yra atskiras individas, savo verte ir orumu lygus saviesiems tėvams. Todėl neteisinga kalbėti apie moters teisę į abortą. Ši tiesa yra ne religinis, moralinis ar filosofinis klausimas, bet mokslinis, ir tai patvirtina genetikos mokslas. Prisidengiama tokiais terminais kaip “išvalymas”, “atsiurbimas”, “mikroabortas”, kurie iškreipia tikrovę, kad būtų apgautos tos moterys, kurios iš esmės nepritaria abortui. Lygiai taip yra su spirale, kuri įvardijama kaip kontraceptinė priemonė, tačiau jos veikimo mechanizmas yra tik abortuojantis, ir moterys, vengdamos nėštumo kontracepcijos, kaip mažesnio blogio, pagalba pačios to nežinodamos, žudo savo negimusius vaikus. Tiesa yra aiški: moteris yra nėščia arba nėra nėščia, nes nelogiška kalbėti apie
“mikronėštumą” arba “truputį nėščią” moterį. Moksliškai įrodyta, jog negimusio vaiko širdis ima plakti jau 18 d. nuo prasidėjimo, todėl teigti, kad yra pašalinamos tik ląstelių sankaupos, yra neteisinga.

Tarp abortą “pateisinančių” priežasčių dažniausiai yra minimos šios: nepilnametės nėštumas; nėštumas po prievartos akto; negimusio kūdikio sklaidos trūkumai; pavojus motinos gyvybei. Pasaulinė praktika rodo, kad tie, kurie neigė abortus kaip šeimos planavimo priemonę, bet pritarė abortams tais minėtais ypatingais atvejais, vėliau, jau įteisinus abortus, nusivylė, nes abortai šiandien daromi be jokios rimtos priežasties. Statistika rodo, kad tik apie 2 proc. visų abortų sudaro ypatingi atvejai.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 3267 žodžiai iš 6488 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.